Tekanti nosis, ašarojimas, bėrimas, dusulys – ženklai, įspėjantys apie galimą alergiją tarakonams.
Neretai susiduriama su atvejais, kai gyventojai net nenumano, jog alergiją sukelia būtent ūsuotieji vabzdžiai. Dažnas minėtus simptomus tiesiog priskiria alergijai žiedadulkėms ir tikrosios problemos nesprendžia. Pasak sveikatos priežiūros specialistų, tarakonai, jų odos ir kūno dalelės, seilės, fekalijos gali sukelti net alerginę astmą, iššaukiančią dusulio priepuolius.
Tailande atlikti tyrimai parodė, jog daugiau nei 50 proc. iš 458 alergiškų pacientų buvo alergiški tarakonų dalims. Niujorke atliktų tyrimų duomenys dar įspūdingesni – iš 600 pacientų net 70 proc. buvo alergiški ūsuotiesiems vabzdžiams.
Sveikatos priežiūros specialistai perspėja, kad alerginę reakciją gali sukelti net nedidelis kiekis alergenų. Alergija gali išsivystyti net tada, kai tarakonų namuose nėra. Vabzdžiai, migruodami iš vienos patalpos į kitą, palieka savo seiles, išmatas, ūsus, kas su dulkėmis kyla į viršų ir sukelia alerginę reakciją.
Tarakonų kūno dalių randama net maisto produktuose. Be to, tarakonų dalelių lieka, jei namuose jau kada nors buvo apsigyvenę ūsuotieji vabzdžiai.
Jei prasidėjo alergija ir įtariama, kad reakciją sukėlė tarakonai, kenkėjų kontrolės ekspertai rekomenduoja pirmiausiai pastatyti stebėjimo namelius ar lipnias kartonines lenteles. Jie leis įsitikinti, ar namuose tikrai apsigyveno tarakonai. Jei nameliuose randama tarakonų, vadinasi, patalpose yra užkratas ir svarbu nedelsiant imtis naikinimo priemonių.
UAB „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas perspėja, kad naikinimui pasirinktos medžiagos neturėtų kelti toksinio poveikio. „Tarakonų naikinimo proceso metu naudojamos specialios priemonės turi būti efektyvios, tačiau nepavojingos žmogaus sveikatai – tai ypač svarbu alergiškiems žmonėms. Jei gyventojai yra alergiški, naikinant tarakonus nepatariu naudoti jokių purškiamų priemonių“, – perspėja biologas.
Kai tarakonai išnaikinti, kenkėjų kontrolės ekspertai pataria labai kruopščiai išvalyti aplinką: atitraukti visas spinteles, viryklę, šaldytuvą ir kitus prietaisus bei baldus, nuvalyti sienas ir kitus paviršius – nepalinkti nė trupėlio maisto likučių ar šiukšlių. Aplinka turi būti švarinama nuolat. Vienas iš tinkamiausių alergenų šalinimo priemonių – siurbimas. Siurbiant pašalinami ne tik negyvi tarakonai, bet ir jų liekanos.
Tam, kad užkratas nepasikartotų, būtina užsandarinti visas tarakonų patekimo angas: plyšius, esančius sienose, prie grindų, aplink grindjuostes, po durimis, aplink vamzdžius, elektros lizdus. Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ pabrėžia, kad taip pat svarbu namuose nelaikyti senų dėžių, popieriaus, pirkinių maišelių – juose gali veistis ūsuotieji kenkėjai. Be to, maistą, vandenį ir gyvūnų ėdalą patariama laikyti sandariose talpose.