Jei bijote vorų ar gyvačių - kaltinkite savo tėvus. Naujausio tyrimo rezultatai parodė, kad baimė šliaužiojantiems ir ropojantiems gyviams atsiranda per pirmuosius gyvenimo metus. Didžiojoje Britanijoje pati dažniausiai ir neracionaliausia fobija yra gyvačių baimė. Pusė visos valstybės populiacijos per savo gyvenimą net nėra matę tikros gyvatės.
Rutgerso universiteto ekspertai septynių mėnesių kūdikiams rodė du vaizdo įrašus – viename buvo nufilmuota gyvatė, kitame grėsmės nekeliantis gyvūnas. Tuo pačiu metu, kūdikiams buvo leidžiami du žmonių balsai – vienas baisus, kitas linksmas. Kūdikiai ilgiau ir dėmesingiau žiūrėjo į vaizdo įrašą su gyvate, skambant bauginančiam balsui.
Anksčiau atlikti tyrimai jau yra įrodę, kad žmonės gali išmokti baimės beveik viskam. Švedijoje atliktoje studijoje mokslininkai savanoriams rodė gyvačių, vorų, gėlių ir grybų vaizdus, tuo pačiu metu atlikdami nedidelius elektros šokus. Po jų visi savanoriai išsiugdė baimes rodytiems objektams. Didžiojoje Britanijoje pusė moterų ir penktadalis vyrų yra išmokomi bijoti vorų, nesvarbu pavojingi jie ar ne. Dauguma mokslininkų sako, kad šios fobijos, kurias labai mėgsta naudoti Holivudo filmai, kilo prieš milijonus metų, kai mūsų protėviai gyveno greta reptilijų ir vabzdžių. Natūrali atranka taip nulėmė, kad išgyvendavo tie individai, kurie atokiau laikydavosi nuo nuodingų gyvūnų. Tačiau naujai atliktas tyrimas parodė, kad modernaus žmogaus baimės gyvatėms ir vorams yra nepagrįstos.
Per antrąjį eksperimentą trejų metų vaikams ekrane buvo rodomi vaizdai ir jie buvo paprašyti įvardinti tą vaizdą. Vaikai atpažino gyvates greičiau negu gėles ir žymiai greičiau negu kitas reptilijas, varles ar vikšrus. Vaikai, kurie bijojo gyvačių jas išskyrė ir atpažino žymiai greičiau, nei tie vaikai, kurie šios baimės neturėjo. Rutgerso universiteto mokslininkė ir tyrimo autorė Vanessa LoBue sako: „Kūdikiai ir vaikai gyvates ir vorus išmoksta atpažinti labai greitai, o tada taip pat greitai išmoksta jų bijoti.“
