Geležimi kaustyta moliusko kriauklė galbūt įkvėps mokslininkus sukurti naujos kartos šarvus kariams.
„Įprastinės sraigių kriauklės yra sudarytos iš kalcio karbonato, padengto storu organinių medžiagų sluoksniu, - pasakoja Masačiusetso technologijų instituto (MIT) specialistė Christina Ortiz. - Tačiau šis moliuskas kriauklėje turi papildomą geležies sluoksnį ir dėl to yra tikrai unikalus".
Sraigė, apie kurią kalbama, - tai Crysomallon squamiferum, gyvenanti giliai po Indijos vandenyno paviršiumi šalia karštųjų versmių. Geležinė kriauklė saugo moliuską nuo dviejų didžiausių aplinkinių grobuonių. Pirmasis - kūginės sraigės, kurios taikosi pašauti savo grobį aštriu ir nuodingu siūlu. Kitas pavojus - kumščio dydžio krabai, kartais laikantys suspaudę sraigių kriaukles dienomis.
Norėdami išmatuoti geležimi padengtos kriauklės tvirtumą, MIT mokslininkai laboratorijoje atkūrė kūginės sraigės ataką. Tam jie pasitelkė labai aštrų nano-zondą deimantiniu galiuku. Krabo puolimas buvo atkartotas spaudžiant kriauklę ta pačia jėga didesniame plote.
Nepaisant mokslininkų pastangų, geležies, kalcio karbonato ir minkštų organinių sluoksnių derinys apsaugojo sraigę nuo sužalojimų.
Spaudžiama nano-zondu, kriauklė įlinko bangomis, kurios išsklaidė dūrio jėgą ir neleido adatai prasiskverbti vidun. Tuo tarpu imituojant krabo puolimą, kiaukutas išsklaidė spaudimą į mikroskopinius įtrūkimus, kurie niekada nevirsdavo sraigės gyvybei pavojingais lūžiais.
Kulkos arba sprogmenų skeveldros, kurių smūgius turi atlaikyti iš kevlaro arba keramikos pagamintos karių liemenės, sraigės kriauklę neabejotinai sutraiškytų. Tačiau, C. Ortiz teigimu, eksperimento rezultatai jau taikomi naujoms šarvų technologijoms. Trigubo sluoksnio „kieta-minkšta-kieta" struktūra išliks, tačiau kalcio karbonatą joje pakeis žmogaus pagamintos stipresnės medžiagos.
Unikalus kriauklės dizainas gali būti pritaikytas ne tik mūšio lauke. Stiprios, bet lengvos medžiagos galėtų pailginti vandentiekio linijų tarnavimo laiką, apsaugoti futbolo žaidėjus nuo traumų, o keptuves - nuo subraižymų.
„Gamta dažnai naudoja silpnas medžiagas, tačiau sujungia jas tokia tvarka, kuri padidina jų natūralias savybes", - pastebi C. Ortiz.
