2021m. January 22d. 07:47:27

Navigacija
· Pradžia
· Straipsniai
· Galerija
· Forumas
· Komentarai
· Anekdotai
· Kontaktai
Naujokams
· Taisyklės
· DUK
· ŽODYNAS
· Paieška
Naudinga
· Konkursai, siurprizai
· Video
· Nuorodos
· Siųstis
· PARAMA
 
 

Naujausia foto
Musė
Musė
2018/06/17 01:29

 
 

Atsitiktinė foto

 
 

Prisijungę vartotojai
· Prisijungę svečiai: 2

· Prisijungę nariai: 0

· Iš viso narių: 7,926
· Naujausias narys: Aleksas
 
 
Parazitas, nenori žūti kartu su savo šeimininku
 

Surastas pirmasis parazitas, nenorintis žūti kartu su savo šeimininku

Biologas Frédéric Muratori (Université Catholique de Louvain) kartu su savo kolegomis aptiko pirmą mokslui žinomą parazitą, kuris pajutęs šeimininko gyvybei gresiantį pavojų, skuba pasišalinti iš kūno ir taip išsaugoti savo sveikatą. Šio tyrimo „heroje“ tapo musė Endaphis fugitiva, biologų aptikta pakankamai neseniai. Šiaip jau ši musė nėra tipinis parazitas – pasiekus tam tikrą vystymosi stadiją ji palieka savo šeimininko kūną ir jo daugiau nebeparazituoja bei gyvena savarankišką gyvenimą. Tiesa, šeimininkui nuo to nedaug tepalengvėja – pasišalinimo metu jis žūva.


Biologas Muratori šį parazitą ėmė tyrinėti vykdant JAV Žemės ūkio ministerijos finansuojamus tyrimus, nukreiptus į E. fugitiva ir kitų organizmų panaudojimą įvairių pasėlių kenkėjų, kaip pavyzdžiui amarų, kiekio kontrolei. Musės E. fugitiva lerva išsirita iš ant augalų lapų padėtų kiaušinių ir ima ieškoti laisvo amaro – būsimo šeimininko. Suradusį amarą įlenda į jį pro angą tarp kojų ir patogiai įsikuria naujuose namuose. Misdama aplinkiniais amaro audiniais lerva vystosi ir auga. Pasiekusi tam tikrą augimo etapą, pasišalina lauk ir nukritusi ant dirvos susisuka kokoną, iš kurio galiausiai išsirita musė. Panašų kelią nuo kiaušinio iki tikro organizmo pareina nemažai vabzdžių, tačiau pastaroji musė pasižymi įdomia savybe – jeigu amarui nešiotojui iškyla mirtinas pavojus, lerva nieko nelaukusi pasišalina iš organizmo anksčiau laiko, nei derėtų ramaus vystymosi atveju.
Tai mokslininkai pastebėjo stebėdami lervos vystymąsi ir reakciją į išorinius poveikius. Šiuo atveju išoriniai poveikiai buvo dvejopi – vienu atveju mokslininkai tyčia sužeisdavo amarą, o kitu – sukurdavo galimybę jį užpulti amarais mintančiam vabzdžiui. Abiem atvejais parazito lerva nelaukdavo kol šeimininkas gaus galą ir lįsdavo lauk. Pasirodo, lervai tai niekuo nepakenkdavo – nukritusi ant dirvos anksčiau laiko ji vis tiek sėkmingai susukdavo kokoną, tik lėliukės etape išbūdavo kiek ilgiau nei „įprastiniu“ režimu besivystančios musės. Vėliau iš kokono išsirisdavo niekuo nuo kitų giminaičių nesiskirianti musė.
„Manau, jog pagrindinė tokio elgesio priežastis – visai suprantamas noras paaukoti dalį fiziologinio vystymosi gerovės vardan ateities gyvenimo“, - mano Nyderlandų ekologijos instituto mokslininkas Jeffrey Harvey, tiesiogiai nedalyvavęs šiame tyrime. „Kokono stadijoje musės lėliukės yra labiausiai pažeidžiamos, tad ši laikotarpį stengiasi sutrumpinti iki maksimumo. Tačiau jau geriau ilgiau pratūnoti žemėje, nei žūti kartu su šeimininku“, - priduria Harvey. Tiesa, už tokią išgyvenimo galimybę tenka mokėti – norint sukurti ir palaikyti pastoviai aktyvią „kovinės parengties“ sistemą lervai tenka aukoti tam tikrą resursų kiekį, kurį galėtų paskirti augimui. Tačiau iš kitos pusės, iškilus mirtinam pavojui, šie praradimai yra niekiniai.
Lerva apie amarui ištikusį pavojų sužino arba pagal kraujyje atsiradusius cheminius junginius (pavyzdžiui, streso hormonus) arba tiesiogiai pagal mechaninį poveikį kūnui, rašo kartu su kolegomis tyrimą atlikęs Muratori savo straipsnyje, atvirai prieinamą žurnale Proceedings of the Royal Society B. Ateityje mokslininkai ketina pratęsti šiuos tyrimus su kitais parazitais – norima išsiaiškinti prie kokių konkrečiai sąlygų jie nusprendžia palikti šeimininko kūną ir palyginti jų elgseną prie skirtingų šeimininkų.

Šaltinis: Technologijos.lt

 
 
Komentarai
Komentarų dar neparašyta.  
 
Rašyti komentarą
Turite prisijungti, norėdami parašyti komentarą.  
 

Prisijungti
Vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruotis.

Pamiršai slaptažodį?
Prašyk naujo!.
 
 

Shoutbox
You must login to post a message.

2020-12-25 20:29
Ne daug bet yra sistema rodo bent 10 per dieną buna Smile registruotu svečiu daugiau Smile

2020-12-24 11:57
yra yra Grin

2020-12-22 19:55
Dar yra gyvuju Smile

2020-12-07 20:39
https://staktosvor
as.lt/ yra voriu

2020-12-07 00:17
Gal pas ką nors yra voriukų prieaugis? Noriu dukrai nupirkt pirmąjį Smile

2020-11-11 23:50
kaktuzaz132 až jei dar skubu Smile

2020-11-11 09:41
Sveiki, gal kas skubiai su zoofobusais pagelbetu Kaune ir aplink?

2020-08-15 21:20
arahnow123 turime kalcio visada Smile

2020-08-15 14:26
skeiki gal prekiujete ropliams kalci

2020-07-23 22:05
Darome. Ši svetainei iki karantino jau tapo žinoma daugybeje ugdimo įstaigų. Dažnai žmones nukreipiame informacijos paieškms. Bet labai daug forumo tipo svetainiu šio metu išgyvena ne geriausia laikot

 
 

Draugai, kolegos

Tarantulas.ru

Šinšilų ola

Egzotinių gyvūnų parduotuvė

D. Liekio gamtos tyrimai ir stebėjimai

Norit draugauti?
 
 

Naujausios nuorodos
Egzotiniu gyvūnų parduotuvė GERIAU...
  Geriausia specializuota elektorinė egzotinių ...

Trixie
  Produktai Jūsų augintiniams

Spidersonline.pl
  Elektroninė voragyvių parduotuvė. Į užklau...

Lampropertis šeimos gyvatės
  Lampropertis šeimos gyvatės

Cichlasoma.lt
  Puslapis apie ciklidus ir akvariumus

 
 
Jau yra:
Narių: 8024
Naujienų: 703
Straipsnių: 189
Nuotraukų: 7794
Video: 83
Failų: 25
Anekdotų: 232
Pranešimų: 39613
 
 
  
  30537171 aplankė mus