Didžiuliai vabzdžiai klestėjo, kuomet ore buvo daugiau deguonies
Milžiniški iki metro ilgio šimtakojai, laumžirgiai, kurių sparnų mostas – kaip paukščių, iki 75 centimetrų, kiti gigantiški vabzdžiai, kurie gyveno prieš 300 milijonų metų buvo tokie dideli todėl, kad tuo metu Žemės atmosferoje buvo gerokai daugiau deguonies – tokią išvadą padarė profesoriаus Jon Harrison iš Arizonos universiteto.
Jis su kolegomis tyrinėjo, kaip pasikeistų dabartiniai vabzdžiai, jeigu ore būtų ne 21% deguonies, kaip yra dabar, o 35%, kaip prieš 300 milijonų metų. Mokslininkai palygino kelių šiuolaikinių skirtingų didumų - nuo 3 mm iki 3,5 cm - bičių trachėjas ir pasirodė, kad didesnių bičių trachėjos užima net 20% kūno, tai yra kuo didesnis vabzdys, tuo daugiau kūno resursų jam reikia skirti kvėpavimui ir audinių aprūpinimui deguonimi. Harrisono nuomone, didesnė trachėja reiškia mažiau vietos visiems kitiems gyvybiniams organams, tame tarpe ir smegenims bei reprodukcijos sistemai.
Jis su kolegomis nustatė, kad Paleozojaus eros vabzdžiai turėjo tokią pačią kūno sandarą kaip ir dabartiniai vabzdžiai, tačiau priešistoriniai vabzdžiai buvo didesni todėl, kad jų mažesnė trachėja paliko daugiau vietos kitiems organams. Nors ši teorija vertinama kaip galima, kai kurie mokslininkai mano kad taip pat būtina atsižvelgti ir į dinozaurų ir paukščių evoliuciją – gigantiškai vabzdžiai skraidė tuo metu, kuomet dinozaurų ir paukščių protėvių dar nebuvo, o šiems atsiradus, vabzdžiai prarado savo išskirtinumą dangaus platybėse.
