„Karališkas kraujas“ lemia valdžios sostą lapgraužių skruzdėlių kolonijose
Jei manėte, jog valdžios paveldėjimas pagal „mėlyną“ arba „karališką“ kraują paplitęs tik žmonių pasaulyje, tai klystate – mokslininkams pavyko įrodyti, jog panašiu principu valdžia dalijama ir pas lapgraužių skruzde. Įdomiausia tai, jog skruzdėlės ilgą laiką buvo laikomos demokratijos pavyzdžiu. Milžiniškose jų kolonijose praktiškai nevyksta konfliktai, visos kolonijų darbininkės triūsia negailėdamos savęs, o sunkesnius darbus atlieka greitai draugiškais būriais. Gal dėl to ilgą laiką buvo manoma, jog kiekviena, gerai maitinama lapgraužės šeimos skruzdėlė gali tapti bendrijos karaliene – naujojo skruzdėlyno motinėle. Ir tai, kuri skruzdėlė taps motinėle, lemdavo ne genai, o tiesiog gera jos priežiūra.
Pasirodo, jog tai klaidingos prielaidos. Mokslininkai ištyrė 5 kolonijų lapgraužių skruzdėlių DNR ir paaiškėjo, jog tik kai kurių tėvų ateities palikuonės su gan didele tikimybe taps karalienėmis. Tokios rinktinės skruzdėlės „turi geną, o gal ir genų rinkinį, kuris joms suteikia pranašumą atžvilgiu kitų gentainių“, - aiškinama tyrimus atlikusio Lidso universiteto (University of Leeds) spaudos pranešime. Mokslininkai pažymi, jog tokie „karališko kraujo“ palikuonys kolonijose retai sutinkami. Turbūt tai lemia tai, jog didelė „princesių“ koncentracija toje pačioje kolonijoje būtų pavojinga gyvybei – didėjant konkurencijai darbininkės imtų pačios naikinti išrinktąsias.
„Mes galvojame, jog vyriškos lyties skruzdės, paveldėjusios „karališkus“ genus, iškeliauja į kitas kolonijas ir tokiu būdu plečia savo palikuonių ratą“, - priduria mokslininkai. Savo išvadas mokslininkai pateikė žurnalo „Proceedings of the National Academy of Sciences“ straipsnyje, pavadintame „Genetic royal cheats in leaf-cutting and societies“.
Iliustracijoje: Lapgraužės skruzdėlės – karalienė ir paprasta darbininkė.
