Šokliavoriai – vieni iš pačių įdomiausių ir netradicinių vorų. Tai labai judrūs ir greiti gyvūnai, ypač aktyvūs šiltomis ir saulėtomis dienomis. Gyvena ant augalų, medžių kamienų, namų sienų ir tvorų, kopose – jų sutinkama ir Lietuvoje (žinoma apie 17 genčių bei 40 rūšių). Tačiau Afrikoje gyvenantys giminaičiai mokslininkus stebino ne tik judrumu ir medžioklės sugebėjimais, bet ir įgūdžiais, kurie padeda apvaginėti skruzdėlynus.
Šokliavoriai savo pavadinimą gavo dėka netradicinės medžioklės būdo. Skirtingai ne įprastiniai vorai, šokliavoriai tinklų nemezga. O ir kam jiem tas tinklas, jei jie sugeba nušokti tiesiog įspūdingus atstumus pagal savo ūgį. Be to, jie turi labai gerai išvystytą regėjimą (sakoma, jis prilygsta 1/6 žmogaus regėjimo galimybių), tad būsimą auką stebi, prisėlina ir užšoka ant jos 2–4 cm šuoliu.
Tada voras ištiesia abi kojų poras į priekį ir sučiumpa grobį, net jei jis didesnis už jį patį. Tačiau prieš šokdamas voras nusitiesia apsauginį siūlą, kurį pritvirtina prie atramos. Šis siūlas padeda žaibiškai atsitraukti, jei negalima įveikti didesnio grobio, padeda sulaikyti skrendantį vabzdį, kad jis nenuskristų su pačiu voru, ar tiesiog grįžti į pradinę vietą, jei šuolis nesėkmingas. Šokliavorių aukomis tampa drugiai, musės, net bitės ir kiti vorai. Be to, šie vorai maitinasi ir vabzdžių lervomis bei kiaušinėliais.
