2021m. January 27d. 15:22:20

Navigacija
· Pradžia
· Straipsniai
· Galerija
· Forumas
· Komentarai
· Anekdotai
· Kontaktai
Naujokams
· Taisyklės
· DUK
· ŽODYNAS
· Paieška
Naudinga
· Konkursai, siurprizai
· Video
· Nuorodos
· Siųstis
· PARAMA
 
 

Naujausia foto
Musė
Musė
2018/06/17 01:29

 
 

Atsitiktinė foto

 
 

Prisijungę vartotojai
· Prisijungę svečiai: 1

· Prisijungę nariai: 0

· Iš viso narių: 7,926
· Naujausias narys: Aleksas
 
 
Tai negali būti meilė
 

Tai negali būti meilė

JAV rytuose įsivyravo siaubingas ritualas. Maldininkams ir jų giminaičiams kinų maldininkams prasidėjo vestuvių sezonas. Maldininko patinėlis, plekšnodamas sparnais ir siūbuodamas pilvą, prisiartina prie patelės. Užšokęs jai ant nugaros, pradeda poruotis. Ir labai dažnai ji nutraukia jam galvą. Patelė suryja dar besiporuojančio patinėlio galvą ir imasi likusio kūno. „Jeigu paliksite porą vieną, grįžę rasite tik patinėlio sparnus. Daugiau neaptiksite jokių požymių, kad jis ten buvo“, - sakė Niujorko valstijos universiteto Fredonijoje evoliucijos biologas Viljamas Braunas.

Seksualinis kanibalizmas
Biologus dar nuo Darvino laikų domino seksualinis kanibalizmas. Juo užsiima ne vien maldininkai, bet ir daugelis bestuburių – vorų, uodų, netgi raguotųjų medžio sraigių ir kt. Biologai nesutaria, kaip šių rūšių evoliucijos procese išsivystė toks elgesys. Kai kurie mano, kad seksualinis kanibalizmas – tik nepasotinamo patelių apetito rezultatas. Tačiau eksperimentai perša mintį, jog patelės šią strategiją naudoja norėdamos savo palikuonims atrinkti geriausius tėvus. Kiti mokslininkai išsiaiškino, kad patelės galėjo suvaidinti savo vaidmenį kanibalizmo evoliucijoje. Pasiduodami partnerėms, patinėliai didina jų reprodukcines galimybes. Grupė mokslininkų mano, kad iš tikrųjų patinėliai daug ko imasi, kad sumažintų riziką būti suvalgyti.
Mokslininkai atidžiai tyrinėja seksualinį kanibalizmą ir ima sutarti, kad visos šios hipotezės gali būti teisingos. Įvairių rūšių seksualinį kanibalizmą sukelia skirtingi evoliucijos veiksniai. „To neįmanoma paprastai paaiškinti“, - sakė Markas Elgaras iš Melburno universiteto.
1984 metais seksualinis kanibalizmas tapo opia biologų debatų tema. Kornelio ir Teksaso Ostine universitetų mokslininkai spėjo jį išsivysčius todėl, jog kai kurių rūšių patinėliai evoliucinį pranašumą įgijo būdami suėsti. Jų kūnai garantavo maistą jų palikuonių motinoms ir padidino galimybes sėkmingai išsiristi bei užaugti iki tokio amžiaus, kai patys turės palikuonių. Taip buvo perduodami tėvo genai. Jau miręs biologas Džėjus Guldas iš Harvardo kritikavo šį argumentą, jį vadindamas pavyzdžiu, kaip biologai „pradėjo pernelyg tikėti selekcijos jėga bei mastais, jos tiesioginiam poveikiui bandydami priskirti bet kokią reikšmingą formą ir elgesį“.
Dž. Guldas tvirtino, kad seksualinis kanibalizmas per daug retas, kad būtų reikšmingas. Jis teigė, kad patelės savo partnerius gali suėsti per klaidą juos palaikiusios grobiu. Vėlesni tyrimai iš dalies paneigė Dž. Guldo argumentus. Kai kurie seksualiniai kanibalai, tarp kurių ir kinų maldininko patelės, tikrai suryja daug patinėlių. „Viename tyrime teigiama, kad 63 proc. patelių raciono sudaro maldininko patinėliai, - sakė V. Braunas. - Tai yra svarbiausias jų mitybos šaltinis.“
Australijos raudonnugario voro patinėliai patelėms asistuoja iki aštuonių valandų, narstydami jų voratinklio siūlus. Kai patinėlis pradeda poruotis, jis greitai užšoka ant patelės ilčių. Jis tęsia poravimąsi, tuo tarpu patelė jį ėda. Kai kuriose situacijose patinėlis šiek tiek atsitraukia, vėl asistuoja patelei, o po to dar kartą susiporuoja. Jis puola ant jos ilčių ir antrojo poravimosi pabaigoje būna negyvas.

Kuo daugiau palikuonių
Raudonnugario voro patinėliams kanibalizmas naudingas. Bet ne todėl, kad jie tampa savo partnerių maistu. Daktarė Meidiana Andradė iš Toronto universiteto nustatė, kad patinėliai, kuriuos suryja, poruojasi daugiau nei dukart dažniau už tuos, kurių nesuryja. Jie taip pat veda dvigubai daugiau palikuonių su patelėmis, kurios poruojasi su kitais patinėliais.
„Mes tris kartus gavome tuos pačius rezultatus, tai tikrai vyksta“, - sakė M. Andradė. M. Andradės tyrime spėjama, kad kanibalizmas patinėliams suteikia papildomai laiko neleisti patelei priimti spermą. Tai sutrukdo kitiems patinėliams apvaisinti patelę. Šitaip padidėja galimybė, kad ją apvaisins pirmojo patinėlio sperma. „Būtina labai tiksliai įstatyti organą, kad jis funkcionuotų kaip spermos kaištis“, - sakė M. Andradė.
Raudonnugario voro patinėliai, turintys du lyties organus, taip pat gali prisitaikyti ir pakankamai ilgai išgyventi, kol patelės juos ryja, kad susiporuotų du kartus. Patelė turi dvi angas spermai – kiekvieną jų turi apvaisinti skirtingi patinėliai. Jeigu raudonnugaris patinėlis miršta anksčiau, nei spėja apvaisinti antrąją angą, jo reprodukcinės galimybės dvigubai sumažėja.
M. Andradė ir jos studentas Džefas Štolcas pastebėjo, kad raudonnugario voro patinėliams prieš poruojantis įdumba pilvas. „Įsivaizduokite, kad ant pilvo stipriai užveržiamas diržas, - sakė M. Andradė. - Tai stebina, tačiau taip atsitinka gerokai prieš patinėliams prisiliečiant prie patelių.“ Norėdami suprasti, kodėl patinėliams susiformuoja toks diržas, mokslininkai jiems padarė žaizdas, imituojančias patelių kanibalizmą. Jie pastebėjo, kad patinėliai, kurių pilvas susitraukė, ilgiau gyveno ir sėkmingiau poravosi nei tie, kuriems to nebuvo. Galbūt suspaudimas patinėliams padeda išgyventi, širdį ir kitus gyvybiškai svarbius organus atitraukdamas nuo patelės ilčių ar net sumažina skysčių srautą iš voro kūno.

Skatina savo mirtį
Mokslininkai atrado ir kitų rūšių, kur patinėliai patys skatina pateles juos suėsti. Ši strategija ypač ryški tarp apvaliųjų vorų. Poruodamiesi patinėliai netikėtai miršta. Ši mirtis – savotiška strategija, užkertanti kelią patelei poruotis su kitais patinėliais. Mirštant jo lyties organas įstringa patelės lytinėje angoje. Net jeigu ji minta jo kūno likučiais, organas išlieka, neleisdamas jai priimti kitos spermos. Kai kurie mokslininkai dabar tiria, kokie evoliucijos veiksniai verčia patinėlius skatinti savo mirtį. Kai kurių rūšių patinėliai turi mažai galimybių poruotis, tuo tarpu kiekviena patelė gali poruotis su daugeliu patinėlių. Šiems nusivylusiems patinėliams nauda pasiaukoti gali pranokti prarastas galimybes poruotis ateityje. M. Andradė taip aprašė šią strategiją: „Jeigu kito bandymo nebus, dabar padarykite tai, ką galite“.
V. Braunas iš Niujorko valstijos universiteto neseniai nutarė patikrinti, ar kinų maldininkų patinėliai prisideda prie savo mirties. Patelės suryja daug patinėlių, tačiau tai nereiškia, kad pastariesiems tai naudinga. Mirtis poruojantis su viena patele iš jų atima progas poruotis su kitomis patelėmis. V. Braunas nutarė stebėti, ar patinėliai ko nors imasi, kad padidintų savo galimybes išgyventi poravimosi metu. Kadangi alkanos patelės dažniau suėda savo partnerius, jis spėjo, jog patinėliai prie alkanų patelių gali prieiti kitaip negu prie sočių.
„Mes prognozavome, kad jeigu patinėlis prisideda, jis tiesiog pats lenda jai į burną, - sakė V. Braunas. - Bet jeigu patinėlis nenori tapti jos patiekalu, jis turi vengti rizikos būti prarytas.“ V. Braunas ir jo studentas Džonatanas Lelitas (dabar – Pitsburgo universiteto aspirantas) patinėlius suleido į konteinerius su patelėmis. Vienais atvejais patelės ką tik privalgė svirplių, kitais – buvo itin alkanos. Maldininko patinėliai skirtingai reagavo į alkanas ir sočias pateles. Jie mieliau artinosi prie sočiųjų nei prie alkanųjų. Prisiartinę prie alkanų patelių, ant jų šokdavo iš didesnio atstumo – tikriausiai norėdami sumažinti patelių galimybes juos pagriebti.

Konfliktai ir gudravimai
V. Braunas ir Dž. Lelitas taip pat nustatė, kad maldininko patinėliai nuo alkanų patelių nušoka toliau. Kartais patelės patinėlius pagriebia, kai šie nulipa, todėl patinėliai gali lūkuriuoti iš atsargumo. „Tai aiškus seksualinio konflikto atvejis, - sakė V. Braunas. - Patinėliai nėra savanoriai partneriai.“ Savo išvadas mokslininkai paskelbė žurnalo „American Naturalist“ rugpjūčio numeryje. „Tai tikrai pirmasis kokybiškas hipotezės, kad patinėliai su patelėmis dėl to konfliktuoja, patikrinimas“, - teigė M. Andradė.
Kai kurių kitų rūšių patinėliai, kaip ir maldininkai, imasi visokių gudrybių, kad nebūtų suvalgyti. Auksinio apvaliojo voro patinėliai gali sumažinti galimybę būti suėsti, ant patelės šokdami tada, kai ji valgo ką nors kita. Jeigu išgyvena poravimosi metu, jie gali padidinti savo reprodukcinę sėkmę, saugodami pateles ir nuvydami kitus patinėlius. Patelių alkis gali būti svarbus seksualinio kanibalizmo komponentas, tačiau patelės juo gali pasinaudoti evoliucijos procese. Kai kurių rūšių patelės renkasi, kokius patinėlius suėsti ir kiek laiko leisti jiems poruotis prieš suėdant. Šis pasirinkimas joms leidžia kontroliuoti, kokie patinėliai taps jų palikuonių tėvais.
V. Braunas taip pat tiria, ar maldininko patelės susikūrė būdų prisivilioti tuos patinėlius, kuriuos nori suryti. Maldininko patelių racionas taip priklauso nuo patinėlių, kad natūralioji atranka linksta prie patelių, kurios gali pritraukti daugiau patinėlių. V. Braunas sakė, kad maldininko patinėlius prie patelių traukia feromonų kvapas. Jis aiškinasi, ar patelės feromono kvapą naudoja kaip spąstus, ar kaip sąžiningą signalą. „Labiausiai intriguoja suporuota alkana patelė, - sakė V. Braunas. - Ar ji feromonų išsiskyrimą sustiprina todėl, kad jai reikia maisto, ar todėl, kad reikia spermos?“

Šaltinis: „The New York Times“, publikuota: KLAIPĖDA

 
 
Komentarai
Komentarų dar neparašyta.  
 
Rašyti komentarą
Turite prisijungti, norėdami parašyti komentarą.  
 

Prisijungti
Vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruotis.

Pamiršai slaptažodį?
Prašyk naujo!.
 
 

Shoutbox
You must login to post a message.

2021-01-23 21:59
pirkciu zofobusiu

2020-12-25 20:29
Ne daug bet yra sistema rodo bent 10 per dieną buna Smile registruotu svečiu daugiau Smile

2020-12-24 11:57
yra yra Grin

2020-12-22 19:55
Dar yra gyvuju Smile

2020-12-07 20:39
https://staktosvor
as.lt/ yra voriu

2020-12-07 00:17
Gal pas ką nors yra voriukų prieaugis? Noriu dukrai nupirkt pirmąjį Smile

2020-11-11 23:50
kaktuzaz132 až jei dar skubu Smile

2020-11-11 09:41
Sveiki, gal kas skubiai su zoofobusais pagelbetu Kaune ir aplink?

2020-08-15 21:20
arahnow123 turime kalcio visada Smile

2020-08-15 14:26
skeiki gal prekiujete ropliams kalci

 
 

Draugai, kolegos

Tarantulas.ru

Šinšilų ola

Egzotinių gyvūnų parduotuvė

D. Liekio gamtos tyrimai ir stebėjimai

Norit draugauti?
 
 

Naujausios nuorodos
Egzotiniu gyvūnų parduotuvė GERIAU...
  Geriausia specializuota elektorinė egzotinių ...

Trixie
  Produktai Jūsų augintiniams

Spidersonline.pl
  Elektroninė voragyvių parduotuvė. Į užklau...

Lampropertis šeimos gyvatės
  Lampropertis šeimos gyvatės

Cichlasoma.lt
  Puslapis apie ciklidus ir akvariumus

 
 
Jau yra:
Narių: 8024
Naujienų: 703
Straipsnių: 189
Nuotraukų: 7794
Video: 83
Failų: 25
Anekdotų: 232
Pranešimų: 39613
 
 
  
  30555359 aplankė mus