2024m. March 28d. 22:28:03

Navigacija
· Pradžia
· Straipsniai
· Galerija
· Forumas
· Komentarai
· Anekdotai
· Kontaktai
Naujokams
· Taisyklės
· DUK
· ŽODYNAS
· Paieška
Naudinga
· Konkursai, siurprizai
· Video
· Nuorodos
· Siųstis
· PARAMA
 
 

Naujausia foto
Naujas šeimos narys :))
Naujas šeimos narys...
2023/03/25 11:16

 
 

Atsitiktinė foto

 
 

Prisijungę vartotojai
· Prisijungę svečiai: 3

· Prisijungę nariai: 0

· Iš viso narių: 8,002
· Naujausias narys: Kestutis
 
 
Gintaro inkliuzai – praeities informacijos saugykla
 

Gintaro inkliuzai – praeities informacijos saugykla

Liana Binkauskienė, „Spectrum“

Gintaras nuo seno vadinamas Lietuvos auksu. Skaidriame gintaro gabale sustingę inkliuzai traukia ne tik prekeivių, pirkėjų, bet ir mokslininkų dėmesį. Jau beveik dvidešimt metų gintaro inkliuzus tyrinėja Vilniaus universiteto Zoologijos katedros profesorius, Ekologijos instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis, Lietuvos entomologų draugijos narys Sigitas Podėnas. Jo rankos lietė gintaro gabalus iš viso pasaulio kasyklų. Tačiau mokslininko tyrimų objektas yra ne gintaras, o dvisparniai vabzdžiai. Juose prieš milijonus metų užkoduota informacija šiandienos mokslininkams suteikia vis naujų žinių. Sena informacija domina šių dienų tyrinėtojus. Gintaro inkliuzai – populiariausias ir dėkingiausias paleontologinių tyrimų objektas ne tiek dėl ypatingo liekanų užsikonservavimo būdo, kiek dėl to, kad jos nepaprastai gerai išlikusios. Gintaro inkliuzais domimasi ir šiandien, nes augalijos ir gyvūnijos liekanos yra geriausi tolimos geologinės ir biologinės praeities liudytojai. Žinome, kad inkliuzai – tai prieš milijonus metų sakuose sustingusios fosilijos, o „saugyklomis“ virtusių gintaro gabalų vertę lemia ir svarba mokslui, ir estetinės savybės.

Inkliuzas
„Spectrum“ nuotr.

Profesorius S. Podėnas gintarą tyrinėja jau beveik dvidešimt metų. Jis sako neskaičiavęs, kiek tonų gintarų jam yra tekę peržiūrėti – mokslininkas dirba su gintaro ir kitų fosilinių sakų inkliuzais iš viso pasaulio (Baltijos, Birmos, Dominikos, Kolumbijos, Libano, Jordanijos, Madagaskaro, Meksikos, Nju Džersio, Ukrainos, Vokietijos ir kt.). Baltijos gintaro, nors ir vadinamo mūsų šalies auksu, didžioji dalis į Lietuvą patenka iš Kaliningrado kasyklų. Mokslininko rankos lietė net 250 milijonų metų amžiaus gintarus. Profesorius juokauja, kad yra lietęs ir gerokai senesnių gintarų, net beveik 350 milijonų metų, bet jų susidarymo būdas yra kitoks negu Baltijos, Dominikos ar Naujojo Džersio gintarų, juose visai nėra inkliuzų, todėl šie gintarai profesoriui nėra labai įdomūs. Ką slepia inkliuzai? Mokslininko tyrimo objektas yra dvisparniai vabzdžiai, jis juos sistemina, aprašinėja, lygina su dabartine fauna ir pan. S. Podėnas domisi keliomis vabzdžių šeimomis, kurioms dabartinėje pasaulio faunoje priklauso apie 16 tūkst. rūšių ir apie 250 iškastinių, bet tai labai nepilni duomenys. Realiai gamtoje egzistuoja daugybė mokslui nežinomų rūšių, kurių gali būti bent dvigubai ar net trigubai daugiau.
Fosilinių rūšių taip pat žinoma dar labai nedaug, tad būsimų tyrinėtojų laukia daug darbo. S. Podėnas sako, kad jam pradėjus dirbti su šia vabzdžių grupe buvo manoma, jog ji jau ištyrinėta. Pagyvėjusi prekyba gintaru mokslininkui atvėrė naujas erdves tyrinėjimams. Tyrinėdamas prekeivių pateiktus gintarus mokslininkas žinomų rūšių skaičių padidino dar bent penkiasdešimčia procentų.
„Yra nuostata, kad dabartinius vabzdžius tyrinėja zoologai, o iškastinius, t. y. gintarą, paleontologai. Paleontologija visais laikais tradiciškai yra arčiau geologijos, tačiau zoologija ir paleontologija iš tiesų yra labai artimai susijusios. Kartais paleontologinėje medžiagoje negali visko matyti, reikalinga patirtis. Matai tai, kas yra tavo galvoje. Žinau pavyzdžių, kai mokslininkai, dirbantys su dabartiniais vabzdžiais, bet neturintys patirties su gintaru, yra padarę labai rimtų klaidų vien dėl patirties stokos. Štai tyrinėdamas dabartinį vabzdį, gali jį apžiūrinėti iš visų pusių, preparatą pasidaryti, o su gintaru taip nėra. Kartais penkiasdešimt milijonų metų Baltijos gintare ne iš karto pastebėsi kokius nors pakitimus. Reikalinga patirtis“, – teigia profesorius. Kokią informaciją slepia inkliuzai? Gintaras formavosi kelis milijonus metų ir turi savo formavimosi seką, kurioje atsispindi vabzdžių vystymasis. „Aš, kaip mokslininkas, daug ką matau inkliuze – matau, ar skirstymai buvo teisingi, kaip vystėsi tam tikri požymiai ir kt. Žmonės mano, kad yra viena musių ir viena uodų rūšis, o man tokios kalbos juokingos“, – sako S. Podėnas. Pasirodo, Lietuvoje dabar yra beveik du tūkstančiai rūšių uodų. Mokslininkai uodais vadina daugybę dvisparnių vabzdžių, kurie net nekanda ir nesiurbia kraujo.
Dabartiniai uodai labai skiriasi nuo tų, kurie gyveno prieš milijonus metų ir randami inkliuzuose. Tačiau tą skirtumą gali įžvelgti tik mokslininkai, išsamiai studijavę tą vabzdžių grupę. Prof. S. Podėnas sako, kad pamatęs uodą, jis gali pasakyti, kuo šis įdomus, bet kad tai pamatytum, reikia išsamių studijų ir mokėti skaityti informaciją, kuri tarsi užkoduota tame vabzdyje.
Pagal randamus inkliuzus mokslininkas sako galįs nustatyti, koks tuo metu buvo miškas, stovintis ar tekantis vanduo, ar tame miške buvo daug irstančios organikos, kokios buvo ekologinės sąlygos. Tačiau kad ir kaip toli būtų pažengta tyrimų srityje, dar ir šiandien mokslininkai kelia klausimus, į kuriuos kol kas nėra atsakymų. Iki šiol ieškoma atsakymo, kaip į tekančius gintarmedžių sakus pateko tikri šalčiamėgiai vabzdžiai, nes susidarant Baltijos gintarui klimatas buvo labai šiltas ir drėgnas. S. Podėno neįtikina net vokiečių mokslininkų mintis, kad toji grupė tiesiog prisitaikė prie pakitusių klimatinių sąlygų ir pakeitė savo įpročius.
„Prieš penkiasdešimt milijonų metų dabartinės Lietuvos teritorijoje klimatas buvo daug šiltesnis, čia buvo subtropikai. Klimatinės juostos buvo per penkiolika platumos laipsnių pasislinkę link ašigalių. Vidutinė metinė temperatūra kartu buvo taip pat žymiai aukštesnė. Pasibaigus eocenui klimatinės juostos stipriai pasislinko link pusiaujo. Atsiskyrus Antarktidai nuo Australijos ir plūstelėjus šaltam vandeniui, greitai atšalo klimatas. Klimato atšalimas tiesiog nušlavė daugybę rūšių, jos išnyko, arba jų paplitimo arealai stipriai pasislinko link pusiaujo. Gintaras formavosi, kai buvo labai karšta ir drėgna. Gintaras yra medžių sakų darinys. Sakai skirti pirmiausia augalo apsaugai, juose yra labai daug baktericidinių konservuojančių medžiagų, kurios labai gerai išsaugo organizmą, ir jeigu oras nepatekdavo ilgą laiką, dalį medžiagų sakai prarasdavo, tvirtėjo, polimerizavosi ir po truputį virto kopalu. Pasaulyje yra nemažai kopalų pavyzdžių. Tam, kad iš kopalo susidarytų gintaras, reikia milijono metų“, – sudėtingą gintaro formavimosi kelią aiškina prof. S. Podėnas.
Į gintarą mokslininkas žiūri kaip į vieną molekulę – jo jau neišlydysi, jungtys tarp molekulių yra nepaprastai stiprios. Lydant gintaro struktūra suyra, jis jau praktiškai nebegrįžta į pradinę padėtį. Kopalą dar galima išlydyti. Gintaras išlieka tik apsaugotas nuo deguonies poveikio. Gintarai skiriasi pagal savo susidarymo sąlygas: vieni susidarę medžio viduje, kiti – išorėje. Visuose išorėje susiformavusiuose Baltijos gintaruose randama ąžuolo pūkelių. Baltijos gintaruose randamos bent penkių ąžuolų rūšių liekanos. Pavasarį besiskleidžiantys ąžuolų pumpurai būna padengti pūkeliais, šie pūkeliai dabar padeda įsitikinti, kad tai iš tikrųjų Baltijos gintaras. Yra netgi sakoma, kad ąžuolo pūkeliai – tai Baltijos gintaro pirštų antspaudai.
Visi sakai, kurie liko po miško paklote, sudūlėjo, išliko tik tie, kurie buvo nunešti į jūrą, palaidoti ir taip apsaugoti nuo deguonies poveikio. Taigi praktiškai visi randami gintarai atkeliavo iš kitų teritorijų, tie, kurie liko sakų išsiskyrimo vietose, sudūlėjo. Mūsų pamėgtas Baltijos gintaras susiformavo taip pat ne ten, kur jis randamas – jis atkeliavo iš didžiulės teritorijos. Pasaulyje dabar yra žinoma apie šimtas gintaro telkinių. Baltijos gintaro telkinys yra pats didžiausias. Gintaro kainą lemia informacijos kiekis jame. Tai, kas vertinga mokslui, gali būti visiškai nevertinga komercijai, tai, kas vertinga komercijai, mokslui gali būti nevertinga. Gintaro kainą lemia ir mada. Tačiau profesorius S. Podėnas sako, kad jo nedomina komersantų ir kolekcininkų problemos, gintaro kainos ir kt. Jį domina tik tai, ką jis randa gintaro gabale pasidėjęs jį po mikroskopu. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete kol kas nėra laboratorijos prof. S. Podėno tyrimams atlikti. Profesorius dirbdavo namuose, tačiau darbas su gintaru yra sudėtingas, reikia geros ventiliacijos. Tad jau šiais metais jis džiaugiasi galėsiąs VU Ekologijos institute įrengtoje laboratorijoje parodyti studentams darbo su gintaru ypatumus. Mokinių, kurie domėtųsi gintaru, profesorius turi nemažai, bet daugelį jų traukia komercija, moksle jie nelieka dėl mažų atlyginimų.
Bendradarbiavimą su komersantais prof. S. Podėnas juokais vadina abipusiai naudinga veikla – jiems reikia jo žinių, o profesorius iš jų gauna medžiagos savo tyrinėjimams. Prof. S. Podėnas negąsdina gintaristų įvairiausiais metodais, kaip apgauti pirkėją. „Manęs neapgaus niekas, nes savo inkliuzus, vabzdžių grupę, kurią tyrinėju, žinau labai gerai. Gali padirbti gintarą, bet vabzdžio, gyvenusio prieš 50 milijonų metų, neįkiši“, – juokiasi profesorius. Jis prisiminė atvejį, kai jam pakliuvo padirbtas gintaras su inkliuzu. Jis iš karto pasakė, kad tai netikras gintaras, ir padirbtas Klaipėdoje. Iš netikėtumo išpūtusiems akis klientams paaiškino, kad dirbinį išdavė musė – būtent tokia vabzdžių rūšis gyvena tik toje vietovėje ir niekur kitur nesiveisia. Kitas panašus atvejis buvo Amerikoje, profesoriui atsiuntė esą Kinijoje rasto gintaro pavyzdžių, o ten – tikras Baltijos gintaras.
Vienas iš paprasčiausių būdų, kaip atskirti tikrą gintarą nuo netikro, – įmesti į vandenį. Gintaras nuskęs, nes jo lyginamasis svoris yra truputį didesnis negu gėlo vandens. Prisotintame druskos tirpale tikras gintaras iškils į paviršių. Gintarai jūroje į paviršių neišplaukia, nes jūroje druskos kiekis ne toks – turi būti prisotintas druskos tirpalas. Padirbti gintarai ir gėlame, ir prisotintame druskos tirpale arba nuskęs, arba iškils į paviršių abiejuose tirpaluose. Tokiu būdu sunkiau patikrinti papuošalus, nes juose yra papildomų priedų (sidabro, aukso). Baltijos gintaras vertingiausias, nes jį lengviausia apdirbti, jis kietesnis. Dominikos gintaras susidaręs ne iš spygliuočių, o iš lapuočių medžių. Jordanijos, Libano, Nju Džersio gintaras įdomus tik mokslininkams, jis nenaudojamas juvelyriniams dirbiniams gaminti, nes yra labai smulkus ir labai lengvai skyla palietęs poliravimo arba šlifavimo diską. Japonijoje yra gintaro telkinių, tačiau patys japonai apie savo gintarą žino nedaug, ten rastas netgi vienas iš didžiausių gintaro gabalų. Birmos gintaras – didžiausias skaidraus gintaro gabalas svėrė net 16 kilogramų.
Neseniai pradėtas kasti ir Ukrainos gintaras. Buvo manoma, kad jis iš to paties Baltijos šaltinio, bet dabar aiškėja, kad gali būti ir iš kitų vietovių.

Šaltiniai: DELFI.LT, „Spectrum“.

 
 
Komentarai
#1 | lola · 2007 December 12 19:21:50
inkliuzas nuostabus:thumb:,straipsnis irgi vertas demesio:thumb:
 
 
Rašyti komentarą
Turite prisijungti, norėdami parašyti komentarą.  
 

Prisijungti
Vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruotis.

Pamiršai slaptažodį?
Prašyk naujo!.
 
 

Shoutbox
You must login to post a message.

2024-01-05 20:47
Kaip surasti savo įkeltas foto?

2023-10-17 02:27
Hey ho, Nenoriu post'o kurti. Gal kas agamiukus parduoda?

2023-10-16 16:55
Kitais metais egzotika.info bus pilnametė. Grin kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. Wink

2023-09-17 12:57
Dėl to puslapis ir laikomas ir dar gyvas Smile

2023-09-13 13:49
Kaip gaila.. kiek čia informacijos pasisemta..

2023-09-02 17:51
Visos iniciatyvos palaikomos Smile

2023-08-06 15:41
Tai davai prikeliam! aš pats čia nebuvau kokius 15 metų xD

2023-07-22 16:51
Dabar pas daugumą namuose jau verda gyvenimai Grin

2023-07-12 22:30
Kazkada cia virė gyvenimas Smile

2023-07-10 12:14
Aš taip pat seniai buvau, krista, kad dar neištrynė Grin

 
 

Draugai, kolegos

Tarantulas.ru

Šinšilų ola

Egzotinių gyvūnų parduotuvė

D. Liekio gamtos tyrimai ir stebėjimai

Norit draugauti?
 
 

Naujausios nuorodos
Egzotiniu gyvūnų parduotuvė GERIAU...
  Geriausia specializuota elektorinė egzotinių ...

Trixie
  Produktai Jūsų augintiniams

Spidersonline.pl
  Elektroninė voragyvių parduotuvė. Į užklau...

Lampropertis šeimos gyvatės
  Lampropertis šeimos gyvatės

Cichlasoma.lt
  Puslapis apie ciklidus ir akvariumus

 
 
Jau yra:
Narių: 8240
Naujienų: 703
Straipsnių: 190
Nuotraukų: 7794
Video: 83
Failų: 25
Anekdotų: 232
Pranešimų: 39611
 
 
  
  36149466 aplankė mus
Draugai: Baidarių nuoma