Neįtikėtina gausybė nematytų laukinės floros ir faunos pavyzdžių buvo rasta vadinamoje atšiauriausioje teritorijoje – tamsiose Pietų vandenyno, juosiančio Antarktidą, gelmėse, rašoma dienraštyje „The Independent“. Po serijos ekspedicijų, tyrinėjant Vedelio jūros gelmes, aptikta daugiau nei 700 rūšių mokslininkams nežinomų gyvių: nuo vėžiagyvių ir moliuskų iki vabzdžiaėdžių bestuburių bei plūduriuojančių kirmėlių. Šią savaitę žurnale „Nature“ paskelbti tyrinėjimų rezultatai mažai ištirtoje Pietų ašigalio jūroje paneigė ankstesnius tvirtinimus, jog čia negali egzistuoti įvairių gyvių. „Anksčiau manyta, jog tokiame gylyje gyvybė neegzistuoja, o dabar matome, kokia ji įvairialypė ir biologiškai turtinga, – teigė dr. Katrina Linse, jūros biologė iš Britanijos, dalyvavusi ekspedicijose. – Šie atradimai – neįkainojamas jūrinės gyvybės lobis, padėsiantis geriau suprasti ryšį tarp gelmių faunos ir floros paplitimo“. Ekspedicijos vadovė profesorė Angelika Brandt iš Hamburgo universiteto teigė, jog Antarktidos gelmės galėtų būti laikomos planetos jūrinės gyvybės lopšiu. „Mūsų tyrimo rezultatai meta iššūkį svarstymams, jog Pietų ašigalio vandenynų gyvybė yra gana skurdi. Po atliktų tyrimų mes geriau suprantame jūrinės floros ir faunos evoliuciją ir prisitaikymą prie klimato ir aplinkos pokyčių. Ekspedicijų metu profesorė A. Brandt tyrinėjo jūros dugno paviršių, jo kontinentinius šlaitus mažai žinomose vandenyno teritorijose, rinko biologinius pavyzdžius ir duomenis apie aplinką iš įvairių gylių – nuo 774 iki 6348 metrų.
Mokslininkai išskyrė 674 naujas vėžiagyvių rūšis, iš kurių daugiau nei 80 proc. buvo mokslui visiškai nepažįstamos. Iš daugiau nei 70 atrastų bestuburių gyvių rūšių 17 – visiškai neregėtos. Taip pat tyrinėtojai aptiko 81 naują rūšį daugiaspalvių kirmėlių ir daugiau nei 70 rūšių ostrakodų (smulkių vėžiagyvių).
keista, kad iš tokio gylio ištrauktas gyvūnas turi raudonos spalvos isap: gi ten visiška tamsa ir tas raudonumas nieko neduoda, o gamta nieko dėl nieko nekuria
„Anksčiau manyta, jog tokiame gylyje gyvybė neegzistuoja, o dabar matome, kokia ji įvairialypė ir biologiškai turtinga, – teigė dr. Katrina Linse, jūros biologė iš Britanijos, dalyvavusi ekspedicijose. – Šie atradimai – neįkainojamas jūrinės gyvybės lobis, padėsiantis geriau suprasti ryšį tarp gelmių faunos ir floros paplitimo“. Ekspedicijos vadovė profesorė Angelika Brandt iš Hamburgo universiteto teigė, jog Antarktidos gelmės galėtų būti laikomos planetos jūrinės gyvybės lopšiu. „Mūsų tyrimo rezultatai meta iššūkį svarstymams, jog Pietų ašigalio vandenynų gyvybė yra gana skurdi. Po atliktų tyrimų mes geriau suprantame jūrinės floros ir faunos evoliuciją ir prisitaikymą prie klimato ir aplinkos pokyčių. Ekspedicijų metu profesorė A. Brandt tyrinėjo jūros dugno paviršių, jo kontinentinius šlaitus mažai žinomose vandenyno teritorijose, rinko biologinius pavyzdžius ir duomenis apie aplinką iš įvairių gylių – nuo 774 iki 6348 metrų. 
