Centrinės Amerikos nuodingosios varlės pačios sau nuodų nesigamina – jos apsiginkluoja nuodais, išgautais iš suėstų erkių, - rašo neseniai tyrimą atlikę mokslininkai. Varlės kažkaip sugeba išsaugoti nuodus savo odoje ir išskiria juos kai puola plėšrūnas – pavyzdžiui, gyvatė. Tyrimo rezultatas paaiškina dėl ko šios varlės nebebūna nuodingos kai gyvena ne savo natūraliose gyvenimo vietose. Nacionalinio sveikatos instituto (JAV) mokslininkas Johnas Daly su kolegomis rinko Oophaga pumilio varles, kurių randama teritorijoje nuo Nikaragvos šiaurės iki Panamos, taip pat ir Kosta Rikoje. Be to, mokslininkai nuo lapų gyvenamosiose varlių teritorijose pririnko daugybę vabzdžių, rašo newscientist.com. Laisvėje gyvenančių Oophaga pumilio varlių odoje buvo gausu nuodingų alkaloidų – skirtingai nei nelaisvėje auginamų. Erkutės – mažučiai voragyviai – kurias rinko ir analizavo J.Daly kaupė stebinančiai platų alkaloidų spektrą: iš viso 84 alkaloidus, iš kurių 42 randami Oophaga pumilio odoje. Mokslininkai taip pat nustatė, kad erkutės gamina ir „pumilio“ alkaloidą, suteikusį varlėms vardą. „Šioje srityje nusistovėjusi nuomonė, kad pagrindinis šaltinis, iš kurio gaunama daugiausiai šių toksinų, yra skruzdės. Mūsų rezultatai verčia manyti, kad visgi tai yra erkutės. Erkių organizmuose radome daugiau ir įvairesnių alkaloidų nei skruzdėse“, - sakė tyrimą atlikti padėjęs Floridos tarptautinio universiteto (JAV) mokslininkas Ralphas Saporito.
Tikslus mechanizmas, kuriuo nuodai perkeliami iš skrandžio į odą, kol kas nėra žinomas. „Varlės turėtų būti susikūrusios kažkokią sistemą, kuri surenka nuodinguosius junginius iš erkių organizmų ir kaupia juos odoje. Varlės kaupia tai, ką jos ėda“, - sakė J.Daly. „Mūsų tyrimas atvėrė duris į visiškai naują cheminės ekologijos tyrinėjimų sritį, nes iki šiol niekas net neįtarė, kad erkės pasižymi gebėjimu suteikti varlėms nuodingą apsaugą, kuri žalinga ir atbaidanti kiekvieną plėšrūną“, - sakė mokslininkas.
R.Saporito sakė, kad jį nustebino alkaloidų spektro erkėse platumas, nes jis nieko panašaus šiuose vabzdžiuose nepastebėjo kai atliko greitą ragavimo testą. „Maniau, kad visai gera mintis būtų įsimesti kelias erkes į savo burną, bet jos jokio skonio jausmo nesukėlė“, - sakė R.Saporito. Sausio mėnesį buvo nustatyta, kad kai kurios gyvatės Japonijoje nuodų liaukose kaupia ir savo reikmėms panaudoja uodus, gautus iš suėstų nuodingų rupūžių.
Laisvėje gyvenančių Oophaga pumilio varlių odoje buvo gausu nuodingų alkaloidų – skirtingai nei nelaisvėje auginamų. Erkutės – mažučiai voragyviai – kurias rinko ir analizavo J.Daly kaupė stebinančiai platų alkaloidų spektrą: iš viso 84 alkaloidus, iš kurių 42 randami Oophaga pumilio odoje. Mokslininkai taip pat nustatė, kad erkutės gamina ir „pumilio“ alkaloidą, suteikusį varlėms vardą. „Šioje srityje nusistovėjusi nuomonė, kad pagrindinis šaltinis, iš kurio gaunama daugiausiai šių toksinų, yra skruzdės. Mūsų rezultatai verčia manyti, kad visgi tai yra erkutės. Erkių organizmuose radome daugiau ir įvairesnių alkaloidų nei skruzdėse“, - sakė tyrimą atlikti padėjęs Floridos tarptautinio universiteto (JAV) mokslininkas Ralphas Saporito.
