Sinonimai: rupūžė aga, jūrinė rupūžė, didžioji rupūžė, Cane toad, Giant toad, Marine toad. Arealas: tikrasis rupūžės agos arealas – Centrinė ir Pietų Amerika, kur jinai labai plačiai paplitusi. Kai kas klaidingai mano, kad jos tėvynė Australija. Aprašymas: aga – viena iš pačių didžiausių rupūžių pasaulyje. Kai kas teigia, kad ji yra pati negražiausia rupūžė. Jos oda karpuota, galvos šonuose matosi dvi didelės paausinės nuodus gaminančios liaukos. Ši rupūžė gali netekti iki 50% skysčių. Gali gyventi +5 + 40C temperatūroje.
Spalvos: neryškios: dominuoja tamsiai ruda arba šviesiai pilka spalvos, pilvas kiek šviesesnis, taškuotas. Dydis: labai stambi amfibija, kai kurie individai gali užaugti iki 23 – 24 cm ilgio, (gigantinė forma net iki 35cm!). Svoris: iki dviejų kilogramų. Gyvenimo trukmė: nelaisvėje iki 14 metų.
Balsas: garsus triolių garsas, iš toli rupūžių choro garsas panašus į dyzelinio variklio, dirbančio laisva eiga, garsą. Paklausykite Gyvenamoji vieta: gyvena ne tik sausuose rajonuose, bet ir jūrų pakrantėse, kur gėlas upių vanduo maišosi su sūriu jūros vandeniu. Dėl to ji dar vadinama jūrine rupūže. Priešai: rupūžes medžioja – krokodilai, vandeninės gyvatės, vandeninės žiurkės, gėlavandeniai langustai, varnos, garniai ir kiti gyvūnai, kurie atsparūs jos nuodams. Kai kurie plėšrūnai tik išėda rupūžės liežuvį ar pilvą, o kitką palieka. Maistas: suaugusios rupūžės neišrankios maistus, jos ėda nariuotakojus ir bestuburius (bites, vabalus, sraiges, šimtakojus, tarakonus, vorus ir t.t.), taip pat kitus varliagyvius, driežus, paukščiukus, peles, žiurkiukus. Jūros pakrantėse ėda krabus ir medūzas. Jei yra maisto trūkumas, gali pasireikšti kanibalizmas, ėda jaunesnius savo gentainius. Gyvenimo būdas: kaip ir visos rupūžės, agos dieną praleidžia slėptuvėse ir į medžioklę susiruošia tik temstant. Gindamasi išsipučia arba bando atsistoti ant galvos. Lengvai šokinėja. Sėdi vertikalioje padėtyje. Socialumas: dažniausiai mėgsta vienatvę, bet dienomis gali snausti grupėmis, nes taip lengviau išsaugoti drėgmę.
Dauginimasis: poravimosi sezonu patinai garsiai kurkia, kartai netgi dieną. Kiekviena patelė per vieną sezoną padeda iki 35 000 kiaušinėlių. Dauginimosi sezonas: dauginasi lietingais periodais, (liepa – spalis), kuomet daug kur susidaro pelkės ir balos. Lytinė branda: lytiškai subręsta 1 – 1,5 metų amžiaus. Inkubacija: 24 – 72 valandos. Jaunikliai: buožgalviai smulkūs, tik keli mm ilgio, juodos spalvos. Maitinasi jūros dumbliais, ir kitais vandens augalais. Paaugę buožgalviai kartais ėda varlių ikrus. Metamorfozė priklausomai nuo vandens temperatūros įvyksta per 14 – 28 dienas. Jaunikliai maži tik apie 1 cm dydžio iškarto palieka vandenvietes. Nauda/žala: per metus suaugusi patelė gali padėti daugiau kaip 30 000 ikriukų, nenuostabu, kad kai kuriuose šalyse šitos rupūžės tapo nacionaline nelaime.
Australijoje rupūžės naikinamos dėl šių priežasčių:
- naminiai gyvūnai ir žmonės dažnai nukenčia nuo jų nuodų,
- gyvūnai, kurie suvalgo buožgalvių ar rupūžių dažniausiai miršta,
- naikina bičių šeimas,
- naikina vietinę fauną,
- naikina maisto šaltinius, kurių nebeužtenka vietiniams gyvūnams, pvz. cinkams,
- perneša įvairias ligas.
Saugojimas: rūšis nėra saugoma. Pastaba: rupūžės agos nuodai – tai sudėtingas kokteilis, susidedantis iš 14 cheminių elementų, kurie veikia širdį, centrinę nervų sistemą, nuo jų poveikio sutrinka seilėtaka, širdies aritmija, kyla kraujo spaudimas, konvulsijos ir mirtis. Nuodai, pakliuvę į akis, burną, ant veido, sukelia žmonėms didelį skausmą, laikiną aklumą, uždegimą. Agos nuodai naudojami: Japonijoje – kaip lytinio susijaudinimo priemonė ar nuo plaukų slinkimo, Kinijoje – širdies ritmo sulėtinimui pacientams, kuriems daromos širdies operacijos. Pietų Amerikos indėnai nuodus naudojo medžioklėje, tepdavo jais strėlių, iečių antgalius. Kai kur nuodai naudojami kaip narkotikai.
Laikymas nelaisvėje
Įvadas: rupūžė aga labai nuodinga. Jos nuodai kaupiasi užausinėse liaukose. Todėl šių rupūžių negalima imti į rankas, ypač vaikams, kurie gali neatsargiai spustelti, rupūžę ir nuodai jiems gali būti mirtini. Nuodingos yra ne tik rupūžės, nuodingi ir jų ikrai bei buožgalviai. Katė ar šuo įkandę rupūžei, gali numirti. Jaukinimas: greitai pripranta prie žmogaus, noriai valgo iš rankų, nebaigščios.
Terariumas Tipas: akvaterariumas horizontalaus tipo. Dydis: tinka standartinis 200 litrų akvariumas uždengtas dangčiu su tinkleliu ventiliacijai. Substratas: pastoviai drėgnas žemių mišinys, kurio pagrindą sudaro durpės. Tokiam minkštame, drėgname substrate mėgsta raustis rupūžės. Temperatūra: dieną – 25 – 28C, naktį – 21 – 23C. Apšvietimas: nebūtinas, kadangi agos aktyvios sutemus. Auginant terariume augalus galima apšviesti, bet būtina išjungti apšvietimą nakčiai. Augalai: stiprūs, tvirtais lapais augalai vazonėliuose, kuriuos lengva būtų pakeisti. Vanduo: būtinas nedidelis vandens baseinėlis į kurį tilptų rupūžė. Dizainas: sausuoliai, akmenys, šakos, šaknys, žievės gabalai, kurie atstotų slėptuves.
Maitinimas Maistas: stambūs vabzdžiai, kirminai, sliekai, pelės, varlės ir t.t. Ši rupūžė labai ėdri, besotė, su malonumu ėda net sausą kačių ar šunų maistą. Maitinimo dažnumas: suaugusias – 3 kartus per savaitę, jauniklius – kiekvieną dieną. Vanduo: slėptuvėse turi būti indas su vandeniu. Papildai: būtina duoti vitaminų, kalcį, mineralinių papildų.
Veisimas Pasiruošimas: stimuliuojama poravimuisi sumažinant temperatūrą, vėliau temperatūra pakeliama ir nuolat apipurškiama, sudaromos dirbtinės „tropinės liūtys“. Apšviečiama UV lempomis. Veisykla: akvariumas – nuo 400 litrų ar didesnis, lervų vystimuisi palaikoma 25 – 30C temperatūra.
Į veisyklą įleidžiama viena patelė ir vienas patinas.
Rupūžių jaunikliai labai silpni ir bejėgiai. Po metamorfozės labai aktyviai maitinasi ir labai greitai auga.
Rupuzes agos,sulaukejusios kates,lapes,kiaules,ziurkes,net kupranugariai - visi šie gyvunai kenkia vietinei australijos gamtai,tik del zmogaus (tiksliau baltaodžių kolonistų) kaltes.Taigi rupuzes cia lyg ir nekaltos.Zmones pridirbo - dabar jie turi ir sutvarkyti.
ir dar stručiai, šunys, ožkos, kiškiai ir t.t. (sąrašas didės)
aišku tai 100% žmonių klaida ir gyvūnai tuom nekalti, bet faktas tame, kad AU fauna žiauriai kenčia nuo šitų gyvūnų padarinių... isap: