Tai nuostabaus grožio, nereiklios ir puikiai tinkančios naujokams varlės. Vaito medvarlės labai greitai pripranta prie žmogaus, mėgsta tupėti ant rankų ir net ima maistą iš jų.
Paplitimas
Indonezija, Papua ir Naujoji Gvineja, šiaurės - rytų Australija, Naujoji Zelandija (buvo įvežtos). Vaito medvarlės gyvena subtropiniuose miškuose ant medžių ir krūmų, jos labai vikriai laipioja ir šokinėja šakomis. Į vandens telkinius nusileidžia tik tuoktuvių metu.
Apibūdinimas
Tai gana stambi medvarlė (patelės iki 13 cm, patinai iki 7 cm) šios medvarlės turi keistą trumpą ir plačią galvą. Egzistuoja du Vaito medvarlių porūšiai: Australijos ir Indonezijos. Šios varlės kaip ir chameleonai sugeba keisti spalvą priklausomai nuo aplinkos. Pirštų galai panašūs į „diskus“, kuriuose išskiriamas lipnus sekretas, kurio pagalba varlė „prilimpa“ prie paviršiaus.
Vaito medvarlės veda naktinį gyvenimo būdą. Rugsėjo - spalio mėnesį gula į žiemos miegą, o sausrą išlaukia drėgnuose urvuose iš epidermio ir seilių padarytame kokone.
Laikymo sąlygos
Šioms varlėms reikia vertikalaus subtropiniams gyvūnams skirto terariumo, jo aukštis turi būti apytiksliai du kartus didesnis už ilgį. Temperatūra dieną 23-28 C, naktį 18-23 C. Terariume būtinas indas su vandeniu, vandens temperatūra turėtų būti 22-24 C. Taip pat reikalingos įvairaus dydžio šakos, ant kurių medvarlės slėpsis dieną. Terariume galima pastatyti su vazonu ar tiesiog pasodinti augalų (bromelijų, orhidejų, smulkias fikusų rušis, filodendronus ir kt.)
Kelis kartus per savaitę terariumą reikia apipurkšti šiltu vandeniu. Medvarles galima auginti grupėmis. Geromis sąlygomis išgyvena iki 16 metų
Maitinimas
Gamtoje medvarlės minta įvairiais bestuburiais, tačiau gali suvalgyti ir žuvį, driežą ar smulku graužiką. Terariumuose dažniausiai maitina: svirpliais, žiogais, sliekais, tarakonais, naujagimėmis pelėmis, gabaliukais ne riebios mėsos, šaldytomis krevetėmis (atšildytos), žuvimi ir t.t. Jaunas medvarles maitina smulkiais svirpliais, drozofilom ir kitais vabzdžiais, kuriuos medvarlė gali praryti. Visą nesuvalgytą maistą būtina pašalinti. Negalima pastoviai maitinti tuo pačiu maistu, nes nuo to pas varliagyvius išsivysto anoreksija. Suaugusias medvarles maitina 2 – 3 kartus per savaitę (ne dažniau, kadangi jos dažnai nutunka), o jaunas varlytes - kasdien. Terariume visuomet turi būti indas su švariu vandeniu, kuris palaiko drėgmę ir kilus reikalui varlė galės iš jo „atsigerti“. Vitaminus (milteliais) ir kalcį duoti kartą per dvi savaites (suaugusiom) ir kartą per savaitę (jaunom). Vitaminus galima duoti kartu su maistu. Reikia svirplį ar kokį kitą vabzdį tiesiog apibarstyti milteliais ir sušerti varlei.
Lyčių skirtumai
Šiaip labai ryškių skirtumų nėra, bet patelės dažniausiai būna didesnės. Pas patinus ant priekinių galūnių yra silpnai išreikštos pūslės, patinų priekinės letenos yra stiprios ir muskulingos. Patino riksmas žymiai garsesnis ir skambesnis.
Dauginimas
Varlės lytiškai subrendusiomis tampa po metų, praėjus metamorfozei. Dauginasi vandeny, gamtoje gali naudoti net išdžiūstančias balas. Dauginimosi stimuliacijai reikia keliems mėnesiams sumažinti drėgmę, o paskiau vėl padidinti ir kelis kartus per dieną terariumą apipurškinėti šiltu vandeniu. Lytinis aktas vyksta kelias valandas, patelė sudeda 1000 ikrelių gleivėtoje masėje, panašioje į putas.
Buožgalviai išsirita po paros. Vandens temperatūra turi būti 22-24 C ir vandenį reikia stipriai aeruoti. Buožgalviai yra plėšrūs, todėl juos reikia maitinti smulkiais vėžiagyviais (dafnijom, ciklopais taip pat galima pjaustytom uodo trūklio lervom). Buožgalvius reikia maitinti kasdien. Metamorfozė pasibaigia po 3 - 4 savaičių.
Įdomu
Vaito medvarlių oda išskiria nuodingą medžiagą ceruleiną, kuris naikina gerpį sukeliančias bakterijas. Taip pat medvarlių išskyros mažina kraujospūdį. Dėl to jos naudojamos šiuolaikinėje medicinoje.
Versta ir panaudotos nuotraukos iš įvairių internetinių puslapių. Taip pat įdėti pastebėjimai iš asmeninės varlių auginimo patirties.