2024m. March 28d. 15:48:14

Navigacija
· Pradžia
· Straipsniai
· Galerija
· Forumas
· Komentarai
· Anekdotai
· Kontaktai
Naujokams
· Taisyklės
· DUK
· ŽODYNAS
· Paieška
Naudinga
· Konkursai, siurprizai
· Video
· Nuorodos
· Siųstis
· PARAMA
 
 

Naujausia foto
Naujas šeimos narys :))
Naujas šeimos narys...
2023/03/25 11:16

 
 

Atsitiktinė foto

 
 

Prisijungę vartotojai
· Prisijungę svečiai: 3

· Prisijungę nariai: 0

· Iš viso narių: 8,002
· Naujausias narys: Kestutis
 
 
Straipsnių hierarchija
Straipsnių pradžia » Vabzdžiai » Įvadas į skruzdžių auginimą 
 
Įvadas į skruzdžių auginimą
 

Įvadas į skruzdžių auginimą

Sveiki, šis trumpas rašinėlis jokiu būdu nepretenduoja į moksliškai korektišką faktų rinkinį. Siūlyčiau skaityti kaip lengvą įvadą į skruzdėlių auginimą namuose ir startinį tašką išsamesnės informacijos paieškoms. Aš pats esu šiame reikale naujokas, tačiau visiškas informacijos apie šiuos augintinius Lietuvos interneto padangėje nebuvimas mane paskatino pasidalinti sukauptomis žiniomis.

O jų būna skirtingų?

Pirmiausia trumpai apie Lietuvoje gyvenančias rūšis. Nors Wikipedia puslapis apie jas priskaičiuoja apie dešimtį rūšių, išėję į pievą/mišką greičiausiai rasite vieną iš šių (nuotraukų rasite apsčiai įvedę lotynišką pavadinimą į Google):
Lasius niger (juodoji/sodinė, žr. pav.). Tai visiems pažįstamos mažos, juodos, neišsiskiriančių bruožų skruzdėlės, kurių galima rasti beveik bet kur – pievoje, sode, netgi mieste po šaligatvio plytelėmis. Negelia ir nekanda, be to yra labai nereiklios aplinkos sąlygoms (20-25C), bei mitybai, todėl labai tinka laikymui namuose.
Įvadas į skruzdžių auginimą
Formica rufa (rudoji miško). Visi esam matę milžiniškus šapų kauburius miškuose, iš kurių debesimis virsta gana stambios skruzdės. Laikymui namuose netinkamos dėl kelių priežasčių: potencialiai labai didelė populiacija, sudėtingas naujos kolonijos įkūrimas (tai parazitinė rūšis, motinėlė nužudo giminingos rūšies skruzdėlyno šeimininkę ir pavergia visą populiaciją, kurią su laiku pakeičia savo dukromis), menkiausio dirginimo atveju nevengia purkšti rūgšties, kuri nesunkiai gali užnuodyti visą koloniją.
Myrmica laevinodis (žr. pav). Literatūroje ir internete pavadinimai Myrmica rubra, Myrmica sp, Fire ant reiškia tą patį arba labai giminingas rūšis. Tai nedidelės rausvai rudos skruzdėlės, dažniausiai gyvenančios po akmenimis, pūvančiais rąstais, žodžiu kur drėgna ir tamsu. Turi geluonį ir gana skausmingai juo naudojasi, aš palyginčiau jausmą ir simptomus su stipriu įsidilginimu. Kartu su Lasius niger yra vienos populiariausių namuose laikomų skruzdžių rūšių, nes taip pat yra nereiklios aplinkos sąlygoms (tik labai mėgsta drėgmę), maistui neišrankios, be to yra gana agresyvios medžiotojos, dėl ko jas įdomu stebėti. Vienintelis jau minėtas trūkumas – geluonis.
Įvadas į skruzdžių auginimą
Lasius fuliginosus (juodoji medžių). Panašios į sodines, tik stambesnės, gyvena tarp senų medžių šaknų, kaip ir Formica rufa formuoja ilgus, tolimus „greitkelius“ iki skruzdėlyno. Teoriškai taip pat puikiai tinka laikymui namuose, išskyrus vieną smulkmeną – jos irgi yra parazitinės, todėl naujai kolonijai įkurti motinėlė turi užgrobti kitos Lasius rūšies skruzdėlyną. Imituoti šią situaciją namų sąlygomis gali būti sunku.
Lasius flavus. Jos praktiškai tokios pat kaip sodinės, tik mažesnės ir šviesiai gelsvo atspalvio. Gyvena išskirtinai po žeme, simbiozėje su šaknų amarais. Laikymui tinka, tačiau dėl savo prigimties pirmai progai pasitaikius bandys pasislėpti nuo šviesos ir pašalinių akių. Žinoma, čia tik dažniausiai sutinkamos rūšis, kurias pats esu matęs gamtoje. Geriau paieškojus turbūt dar gerą pustuzinį galima būtų prirašyti, o gal ir daugiau. Man yra buvę taip, kad randu skruzdėlyną, bet nė nenutuokiu, kokia tai rūšis. Dar yra neblogas, populiaria kalba parašytas rašinėlis.

Kaip užtikrinti materialinę ir socialinę gerovę

Norint laikyti skruzdes namuose reikia būtinai laikytis kelių pagrindinių principų, nepriklausomai nuo rūšies:
1. Užtikrinti, kad jos nepabėgtų iš formikariumo (kaip ir akivaizdu, tačiau priemonių yra labai įvairių, kartais priklausančių ir nuo laikomos rūšies).
2. Sukurti dvi erdves – išorinę (kurioje jos rastų vandenį, maistą, paliktų šiukšles ar šiaip išeitų pasivaikščioti) ir „požeminę“ (motinėlei su visa jos gerbūvį užtikrinančia darbininkų armija).
3. Stengtis atkartoti optimalias gamtos sąlygas tai rūšiai – palaikyti tinkamą temperatūrą, drėgmę, racioną ir pan.
Dabar apie kiekvieną iš šių punktų plačiau:
Pabėgimo prevencija gali būti įvairių formų: paprasčiausias tinkliukas, užtrauktas ant visų atvirų formikariumo ertmių, vandens „griovys“, įvairiausios birios arba slidžios medžiagos, tepamos ant sienelių, kad skruzdėlės negalėtų išlipti. Galima netgi daryti elektrinį barjerą. Visos šios priemonės yra tinkamos, tačiau ne visoms rūšims, nes vienos skęsta vandenyje, kitos moka plaukti, trečios moka „peršokti“ lipnų barjerą, ketvirtos gali pragraužti net cementines pertvaras ir t.t. ir pan. Čia geriausia paklaidžioti po interneto platybes ir pasisemti kitų žmonių patirties, kurie konkrečiai rūšiai jau rado optimalų sprendimą.
Dvi erdvės reikalingos tam, kad vienoje motinėlė su savo tarnais galėtų ramiai dėti kiaušinius ir auginti palikuonis. Tai būtų giliausių skruzdėlyno ertmių atitikmuo. Iškilus bet kokiam pavojui pirmiausia evakuojami būtent šio skyriaus gyventojai, nes jų išgyvenimas tiesiogiai lemia visos kolonijos sėkmingą ateitį. Išorinė erdvė atitinka paviršių – tai gerokai didesnis, ne tokių palankių sąlygų plotas, kuriame skruzdės ieško maisto, vandens, o taip pat, kadangi jos yra tvarkingi sutvėrimai, suneša lavonus, nesuvalgyto maisto likučius ir kitas atliekas. Kol kolonija maža, išorinis pasaulis gali būti ir labai nedidelis (kad ir viena kolba, prijungta prie lizdo), tačiau darbininkių skaičiui augant pageidautina šią erdvę išplėsti, be to taip gerokai patogiau jas maitinti ir prižiūrėti.
Absoliuti daugumą skruzdėlių mielai įkurdina motinėlę tamsioje, drėgnoje vietoje, o štai temperatūra, „išorinės erdvės“ drėgnumas ir dydis, racionas gali labai skirtis ir apie tai tiesiog reikia pasidomėti iš anksto. Dauguma rūšių su laiku apsipranta su šviesa lizdo gilumoje, tačiau aš linkęs palaikyti nuomonę, kad jei šuo kariamas ir apsiprato, tai nebūtinai jam į naudą. Lietuviškoms skruzdėlėms optimalios sąlygos yra 20-25 laipsniai Celsijaus, drėgna aplinka, žiemą pageidautina leisti užmigti. Tai atliekama atvėsinus aplinkos temperatūrą iki 10-15 laipsnių keliems mėnesiams. Skruzdėlyno aktyvumas sumažėja iki minimumo, sustoja dauginimosi procesas, motinėlė tuo pačiu gauna progą atsikvėpti nuo intensyvaus kiaušinių fabriko vaidmens. Pietų Europos bei tropinėms skruzdėms galimi kitokie reikalavimai – kai kurios mėgsta sausesnę aplinką, dauguma toleruoja temperatūras iki 30 laipsnių, kai kurioms išvis nereikalingas žiemos miegas. Čia jau reikia žiūrėti kiekvieną konkretų atvejį atskirai.
Bene didžiausias naminių skruzdžių kolonijų priešas – pelėsis. Nieko keisto, juk formikariumas yra visuomet drėgna, tamsti, menkai ventiliuojama vieta, kurioje dar gali pasitaikyti koks organikos gabaliukas. O pelėsis, priklausomai nuo rūšies, gali būti ir labai kenksmingas skruzdžių sveikatai. Kovos ir prevencijos būdai gali būti įvairūs – nepersistengti su drėkinimu, pelėsiais apsėstą vietą palaikyti saulės šviesoje, užtikrinti vidinių ertmių ventiliaciją, neleisti kauptis maisto likučiams (neperšerti), drėkinimui naudoti sidabruotą vandenį ir pan. Kiekvienas atvejis individualus, tačiau jei matote, kad ženkli būsto dalis pasidengė spalvotais pūkais, pradėkite skubiai galvoti apie kolonijos iškeldinimą į kitą buveinę.

Esi tai, ką valgai

Visoms be išimčių skruzdžių rūšims reikalingi trys pagrindiniai komponentai: vanduo, angliavandeniai ir baltymai. Vandens kiekis ir pateikimo būdas (vienos mėgsta būti labai drėgname lizde, kitos mėgsta sausą aplinką, bet atsigeria „iš balutės“) varijuoja, tačiau jis absoliučiai būtinas, be vandens kolonija gali išmirti per vos kelias dienas.
Angliavandeniai reikalingi suaugusių darbininkių gyvybingumui palaikyti. Kilmė ir sudėtis nėra labai svarbi, tinka cukrus, medus, įvairūs vaisiai ir t.t. Aišku, medus ir vaisiai yra geriau už tiesiog cukrų dėl vitaminų ir mineralų, kurie praturtina skruzdžių racioną ir teigiamai atsiliepia sveikatai.
Baltymai reikalingi visų pirma lervoms, be jų neįmanomas naujų darbininkų augimas. Kaip ir angliavandenių atveju, kilmė nėra labai svarbi, tačiau reikia stengtis racioną paįvairinti – tinka vabzdžiai, lervos, įvairūs koncentratai (kačių/šunų/žuvų maistas), vaisiai, pieno produktai, kiaušiniai, netgi gryna mėsa ar žuvis. Praktika rodo, kad jei šviežio smulkaus vabzdžio neatsisako beveik jokios rūšys, tai likusiems patiekalams išrankumas gali varijuoti ne tik pagal rūšį, bet ir konkrečią koloniją, todėl eksperimentas čia svarbiausia. Labai svarbu niekada neduoti skruzdėms daugiau, nei jos gali suvalgyti, nes jos arba tiesiog paliks likutį pelyti, arba dar blogiau, nusineš nesuvalgytą dalį į skruzdėlyno vidų sandėliavimui ir jis ten pradės gesti. Reikia paminėti, kad naminę koloniją šerti naminėmis musėmis ar žiogais iš pievos nerekomenduojama dėl nemenkos parazitų tikimybės. Dažniausias „priedas“ yra mikroskopinės erkutės, su kuriomis galima kovoti ir net visai jų atsikratyti, bet visada geriau yra jų išvengti parūpinant švarų maistą.
Kai kurios egzotiškos rūšys (Acromyrmex šeima, Messor barbarus) minta išskirtinai specifiniu maistu, pvz. grybu, kurį augina skruzdėlyno viduje ant sukramtytų lapų ar sėklų.

Kur laikyti?

Formikariume, žinoma! Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Rekomenduojama visada laikytis dviejų principų:
1. Sukurtas dirbtinis pasaulis turi kuo geriau atkartoti natūralias tos rūšies sąlygas gamtoje.
2. Formikariumo dydis turi koreliuoti su kolonijos dydžiu. Kas tinka didelei, išsivysčiusiai šeimai, tas gali būti žalinga ar net pražūtinga savo pirmuosius darbininkus auginančiai motinėlei.
Kol motinėlė laukiasi savo pirmųjų palikuonių, tinkamiausia aplinka jai yra ankšta, drėgna, tamsi ir rami vieta. Tam tiesiog idealiai tinka laboratorinės kolbos, kurių dugne vanduo, o vietoje kamščio – gumulėlis vatos (žr. pav.).
Įvadas į skruzdžių auginimą
Kai šeima padidėja iki 5-10 vienetų, galima kolbą atkimšti ir įkurdinti ją kiek didesniame inde, kur galima būtų palikti maisto, mat iki pasirodant pirmiesiems darbininkams motinėlės maitinasi iš savo riebalų atsargų. Kai darbininkų skaičius pasiekia kelias dešimtis, galima pradėti galvoti apie didesnį būstą. Tam labai tinka kombinuoti gipso/aeruoto betono (ar kitos kietos, bet porėtos medžiagos) ir stiklo formikariumai (žr. pav.).
Įvadas į skruzdžių auginimą
Juos lengva drėkinti, skruzdėlės juose jaučiasi gerai, o stiklas leidžia iš arti stebėti visą augintinių gyvenimą. Taip pat galimi įvairūs natūralistiniai variantai iš smėlio ar žemių, tačiau jie turi trūkumų: a) juose sunkiai ar visai nesimato skruzdžių gyvenimo b) netinkamai parinkus užpildą ir/ar drėgnumą, darosi trapūs – lengvas krestelėjimas gali sugriauti visus tunelius. Kolonijai pasiekus 1000 ar daugiau vienetų ribą būsto konstrukcija tampa daugiau fantazijos ir resursų klausimu (žr. pav.).
Įvadas į skruzdžių auginimą
Raudona plėvelė ant stiklo sumažina stresą skruzdėms, nes jos mažiau jautrios šios spalvos apšvietimui.

Iš kur gauti?
Sėkmingai kolonijai būtina sveika, apvaisinta motinėlė. Galimi būdai:
1. Vasaros metu rasti vaikštinėjančią, beieškančią vietos naujam skruzdėlynui. Jas atskirti labai nesunku, dažniausiai motinėlės yra gerokai stambesnės už „normalias“ skruzdes, su masyviais pilvais. Gali būti su sparnais ar be. Kiekviena rūšis turi savo mėgstamą poravimosi laiką, tačiau paprasčiausia yra tiesiog visą vasarą visuomet su savimi nešiotis mažą buteliuką, jei netyčia pasipainiotų motinėlė. Kadangi ne visos motinėlės gali būti apvaisintos (neapvaisintos gali susilaukti palikuonių, tačiau tik patinų – jie beverčiai), o ir išgyvena nelaisvėje toli gražu ne kiekviena, patartina surinkti bent kelias motinėles. Pagavus jas kuo skubiau reikia patalpinti į jau minėtą inkubatorių – kolbą ir palikti ramiai bent kelioms savaitėms, kas jos pasijustų saugios ir pradėtų dėti kiaušinius.
2. Nusipirkti internetu (Google „buy live queen ant“). Tai gana paprastas ir saugus būdas, be to leidžia auginti egzotiškas rūšis, kurioms natūralios Lietuvos sąlygos nėra tinkamos. Pasiūla ir kainų spektras labai platus, galima įsigyti tiek vienišą motinėlę, tiek visai nemenką koloniją. Už dažnai sutinkamų, neegzotiškų rūšių motinėlę reikės atseikėti 5-10 eurų, o štai retesnės rūšys gali atsieiti ir kelias dešimtis eurų. Jei norėsite išvystytos šeimos, kaina atitinkamai augs eksponentiškai nuo darbininkų skaičiaus. Logistikos prasme palankiausios šalys tiekėjos yra Vokietija ir Lenkija, nes jei siuntinys keliaus per ilgai, skruzdės gali neišgyventi. Ir, žinoma, tai galioja tik EU teritorijoje.

Kasti skruzdėlynų labai nerekomenduoju! (Ir net negalvokit liesti tų didžiųjų šapų kaugių miškuose!) Tik išdraskysite miško sanitarų buveinę ir jokios naudos iš to nebus. Jei labai norisi didesnės šeimos, taupykite ir pirkite internetu, bent jau bus rezultatas.

Noriu žinoti daugiau

Internete begalė informacijos įvairiomis kalbomis. Mėgėjai kuria ir aktyviai diskutuoja forumuose, o norintys tikslesnės informacijos gali paieškoti mokslinių straipsnių, kurių tikrai apstu. Pateiksiu kelis šaltinius, kurie labai padėjo man žengti pirmuosius žingsnius, tačiau jie tikrai nėra vieninteliai ar geriausi.

Lietuviškai:
Wikipedia, referatas.

Skaitantiems rusiškai:
Antclub, Antclub_ru.

Skaitantiems angliškai:
Antfarm, Queenant, Antstore.

Mėgstantiems video:
AntsCanada.

Anyzis


Visos teisės saugomos

 
 
Komentarai
#1 | Anyzis · 2013 September 22 21:29:05
Jau radau keletą klaidų, labai nepykit Smile
#2 | doncyyte93 · 2013 September 30 12:49:23
Labas, o gal Jus patys auginate skruzdeles ar zinote kas tuo uzsiima? nes man skubiai reikia filmavimui skruzdelyciu, nedaug
#3 | lukas_ali · 2016 November 19 13:56:42
Gal kas žino iš kur ju nusipirkti ?Frown
 
 
Rašyti komentarą
Turite prisijungti, norėdami parašyti komentarą.  
 
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungtiarba užsiregistruoti, jeigu norite balsuoti.

Nuostabu! Nuostabu! 100% [8 Balsų]
Labai gerai Labai gerai 0% [Nėra balsų]
Gerai Gerai 0% [Nėra balsų]
Patenkinamai Patenkinamai 0% [Nėra balsų]
Blogai Blogai 0% [Nėra balsų]
 
 

Prisijungti
Vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruotis.

Pamiršai slaptažodį?
Prašyk naujo!.
 
 

Shoutbox
You must login to post a message.

2024-01-05 20:47
Kaip surasti savo įkeltas foto?

2023-10-17 02:27
Hey ho, Nenoriu post'o kurti. Gal kas agamiukus parduoda?

2023-10-16 16:55
Kitais metais egzotika.info bus pilnametė. Grin kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. Wink

2023-09-17 12:57
Dėl to puslapis ir laikomas ir dar gyvas Smile

2023-09-13 13:49
Kaip gaila.. kiek čia informacijos pasisemta..

2023-09-02 17:51
Visos iniciatyvos palaikomos Smile

2023-08-06 15:41
Tai davai prikeliam! aš pats čia nebuvau kokius 15 metų xD

2023-07-22 16:51
Dabar pas daugumą namuose jau verda gyvenimai Grin

2023-07-12 22:30
Kazkada cia virė gyvenimas Smile

2023-07-10 12:14
Aš taip pat seniai buvau, krista, kad dar neištrynė Grin

 
 

Draugai, kolegos

Tarantulas.ru

Šinšilų ola

Egzotinių gyvūnų parduotuvė

D. Liekio gamtos tyrimai ir stebėjimai

Norit draugauti?
 
 

Naujausios nuorodos
Egzotiniu gyvūnų parduotuvė GERIAU...
  Geriausia specializuota elektorinė egzotinių ...

Trixie
  Produktai Jūsų augintiniams

Spidersonline.pl
  Elektroninė voragyvių parduotuvė. Į užklau...

Lampropertis šeimos gyvatės
  Lampropertis šeimos gyvatės

Cichlasoma.lt
  Puslapis apie ciklidus ir akvariumus

 
 
Jau yra:
Narių: 8239
Naujienų: 703
Straipsnių: 190
Nuotraukų: 7794
Video: 83
Failų: 25
Anekdotų: 232
Pranešimų: 39611
 
 
  
  36148301 aplankė mus
Draugai: Baidarių nuoma