2019m. August 25d. 04:06:34

Navigacija
· Pradžia
· Straipsniai
· Galerija
· Forumas
· Komentarai
· Anekdotai
· Kontaktai
Naujokams
· Taisyklės
· DUK
· ŽODYNAS
· Paieška
Naudinga
· Konkursai, siurprizai
· Video
· Nuorodos
· Siųstis
· PARAMA
 
 

Naujausia foto
Musė
Musė
2018/06/17 01:29

 
 

Atsitiktinė foto

 
 

Prisijungę vartotojai
· Prisijungę svečiai: 3

· Prisijungę nariai: 0

· Iš viso narių: 7,907
· Naujausias narys: iridutuvuha
 
 
Straipsnių hierarchija
Straipsnių pradžia » Driežai » Žaliasis anolis - Anolis carolinensis 
 
Žaliasis anolis - Anolis carolinensis
 

Anolis carolinensis - Žaliasis anolis


Žaliasis anolis, arba dar kitaip vadinamas Karolinos anolis, Amerikinis anolis, tai arborealinis, medžiuose, krūmuose gyvenantis driežiukas. Jo gimtasis arealas apima JAV pietrytines sritis ir dalį Karibų salų. Dėl sugebėjimo keisti spalvą kartais vadinamas Amerikos chameleonu, tačiau iš tiesų šie driežai giminingi iguanoms, o ne chameleonams.

Anolis carolinensis

Žaliasis anolis yra nedidelis driežas, 15 – 22 cm ilgio, iš kurio apie pusę sudaro uodega. Sveria jie nuo 3 – 7 g. Kūnas grakštus, ilgas. Spalva žalia arba ruda. Galūnės pritaikytos laipioti stačiais paviršiais.

Šie driežai gali būti auginami namuose, terariumuose. Straipsnis orientuotas į anolių auginimo namuose sąlygas; parengtas pagal užsienio šalių anolių augintojų tinklalapiuose ir forumuose pateiktą informaciją.

Terariumas. Vienam anoliui reikia mažiausiai 37 l terariumo. Žinoma, jei norite, galite įrengti ir didesnį, nes kuo daugiau erdvės gyvūnui, tuo geriau. Geriau rinktis į aukštį orientuotą terariumą, nes anoliai yra arborealiniai gyvūnai.
3-4 anolių grupei (vienam patinėliui ir 2-3 patelėms) reikia bent jau 75 l terariumo. Kuo daugiau driežų, tuo daugiau kaitinimosi vietų ir slėptuvių jiems reikės, todėl terariumo didis turi būti adekvatus augintinių skaičiui.
Anolis carolinensis
Terariumas 4-5 anolių grupei

Anoliai mėgsta laipioti, todėl jiems reikia augalų – tikrų ar dirbtinių. Dirbtinių augalų nereikia prižiūrėti, jų nenuėda vabzdžiai. Gyvi augalai padeda palaikyti drėgmę terariume. Tik nenaudokite augalų, kurie išskiria sekretus (gali būti nuodingi). Kai terariume prisodinsite jūsų manymu užtektinai augalų, pridėkite dar porą, tada tikrai užteks ;) Tinka difenbachijos, Aralias, Scheffelaria, krotonai, gebenės, orchidėjos.
Laipiojimui reikia ir šakų. Jei atsinešite šakų iš lauko, sterilizuokite jas (30 min., 150 laipsnių karščio orkaitėje). Šakos turi būti mažiausiai tokio storio, kaip anolio kūnas.
Dirbtiniai urvai ar slėptuvės nėra reikalingos. Anoliai mieliau miega ir slepiasi tarp augalų.
Anolis carolinensis
Gerai apsodintas terariumas

Substratas. Pagrindinė taisyklė renkantis substratą – jame negali būti nevirškinamų sudėtinių dalių: smėlio, smulkintų graikiškų riešutų lukštų, žievės gaminių, žvyro, kukurūzų burbuolių atliekų. Nes medžiodami anoliai kartu su maistu gali prisiryti substrato ir žūti. Taip pat negalima naudoti eglės, pušies ar kedro žievės ir drožlių – dėl šių augalų išskiriamų nuodingų medžiagų. Nepatariama naudoti grynų durpių ir pluoštinių, plaušinių substratų. Jei turite ir patinėlį, ir patelių, nenaudokite roplių kilimėlių ar popieriaus – negalėdama užkasti kiaušinių patelė jų nedės ir žus. Nebent įtaisytumėte jai specialų indą ar kampą su drėgnu substratu kiaušiniams dėti.
Geriausias substratas anoliams yra kompostinis dirvožemis (be perlito, trašų) ar organinis kompostas. Jis nekenkia anolio virškinimo sistemai, yra pigus ir jo rasite sodo ir daržo prekių parduotuvėse. Nenaudokite nesterilaus substrato – dėl galimų ligų sukėlėjų. Sterilizuodami substratą sunaikinsite bakterijas, pelėsius, piktžolių sėklas, parazitų kiaušinėlius. Sterilizuoti galima orkaitėje, kaitinant apie 30 minučių, 150ºC temperatūroje. Geriausia supilti substratą į kepimo maišelį. Iškaitintą substratą reikia atvėsinti ir tik tada pilti į terariumą.
Apšvietimas, šildymas, drėgmė. Vienintelė speciali lempa, kurią teks įsigyti gyvūnų prekių parduotuvėje – tai fluorescentinė UVB lempa ir jos laikikliai. Anoliams UVB spindulių reikia dėl kalcio sintezės. Rekomenduojama rinktis vamzdelio tipo lempą, o ne spiralės pavidalo, kadangi spiralės pavidalo lemputės spinduliuoja tik nedideliame plote. Užtenka 5% UVB lempos, pavyzdžiui ReptiSun ar ReptiGlo. Atsiminkite, kad UVB prasiskverbia tik apie 15-30 centimetrų, todėl lempa turi būti taip arti terariumo dangčio (t.y. tinklelio), kaip tik įmanoma.Tik įtaisyta, kad šviestų ne per stiklą, nes stiklas išfiltruoja apie 95% UVB. Jas naudoti ir keisti reikia pagal gamintojo instrukcijas, paprastai kas 6 mėnesius.
Šilumos pakaks nuo paprastos kaitrinės lemputės (ji taip pat skleidžia ir UVA spindulius). Terariume turi būti vėsi ir šilta zonos, kad driežas galėtų reguliuoti savo kūno temperatūrą. Vėsioje zonoje turi būti 24°C, o šiltoje zonoje – 28°C. Taip pat turėtų būti kaitinimosi vieta, kurioje temperatūra siektų 29 – 33°C (32°C būtų idealu). Apšvietimas turėtų būti įjungiamas ir išjungiamas tuo pačiu paros metu ir trukti 12-14 valandų per dieną. Jei namuose yra ne mažiau 16°C, naktinis šildymas nėra reikalingas. Jei šalčiau, reikia šildyti. Tam tikslui geriausiai tinka tie šilumos šaltiniai, kurie neskleidžia šviesos. Idealiausia, jei naktį temperatūra siekia 18-24°C.
Nenaudokite šildomų akmenų ir pan., kad anolis nenudegtų. Įtaisykite kelis termometrus, kad galėtumėte stebėti temperatūrą visose terariumo zonose, taip pat drėgmės matavimo prietaisą, kad žinotumėte, kokia drėgmė terariume.

Anolis carolinensis

Drėgmė terariume turi būti apie 50%. Kai kur nurodomas 60-70% intervalas. Drėgmę palaikysite apipurkšdami terariumo vidų vandeniu. Be to, anoliai laižydami drėgmės lašelius nuo terariumo sienelių ar augalų lapų atsigeria. Indas su vandeniu terariumo viduje taip pat turėtų būti – drėgmės palaikymui, ir kaip vandens šaltinis augintiniui.
Distiliuotas ar filtruotas vanduo purškimui leis išvengti apnašų ant terariumo sienų. Jei nepavyksta išlaikyti reikiamo drėgmės lygio, uždenkite 1/3 dangčio skaidriu plastiku (tik ne ties lempomis).
Valymas: jei kasdien tvarkysite terariumą – surinksite išmatas, maisto liekanas ir pan., generalinį terariumo tvarkymą galėsite atlikti kas 6 mėnesius. Valydami perkelkite anolį kitur, išimkite viską iš terariumo, jį išplaukite, dezinfekuokite, seną substratą išmeskite. Išdžiovinkite terariumą ir tada iš naujo jį įrenkite.
Naujas gyventojas. Anoliai naujokai turėtų 30 dienų praleisti karantine ir tik tada prisijungti prie kitų įnamių terariume. Karantinas padės išvengti ligų plitimo.
Maitinimas. Anoliai yra gyvaėdžiai, minta vabzdžiais. Kai kurie gali ėsti kūdikių tyrelę – persikų ar abrikosų, bet tai tik papildomas, o ne įprastas jų maistas. Indelį su tyrele išimkite maždaug po valandos, nes ji greitai genda.
Anoliai gerai ėda svirplius. Tačiau jų racioną galima papildyti ir kitais vabzdžiais: tarakonų nimfomis, musėmis, kitais lauke sugautas vabzdžiais. Jie mėgsta drugius ir kitus skaidančius vabzdžius. Milčių lervos nėra geras maistas anoliams, nes šių lervų egzoskeletas labai tvirtas ir anolis gali jo nesuvirškinti.
Maitinti anolį reikia kasdien arba kas antrą dieną. Minimalus variantas – bent du kartus per savaitę. Pavasarį jų apetitas gali padidėti, o rudenį sumažėti. Kartą per savaitę reikia naudoti kalcio papildus. Tiks bet koks kalcio papildas be D3 priedo. Nedidelį kiekį miltelių supilkite į maišiuką, įmeskite vabzdį, pakratykite ir tada jau duokite tą vabzdį driežui.
Jei laikote kelis anolius, atkreipkite dėmesį ar visiems pakanka maisto. Geriau, kad terariume neliktų nesuėstų svirplių. Jei liko – aprūpinkite juos maistu ir vandeniu, nes šie visaėdžiai gali paragauti jūsų anolio!
Svirplius, kuriais maitinsite anolį, būtina gerai šerti – kad jūsų driežas gautų pilnaverčio maisto. Svirplius maitinkite tropinių žuvyčių maistu, grūdų dribsniais, vaisiais, daržovėmis, ropliams skirtais vitaminais.
Anolis carolinensis
Maistas jūsų anoliui

Patinėlis ar patelė. Žaliųjų anolių lytį nėra lengva atpažinti. Jaunikliai ir subrendę patinėliai turi porą išdidėjusių postanalinių žvynų (tuoj už išangės).Subrendę patinėliai ties uodegos pagrindu taip pat turi hemipenilinį išsikišimą. Taigi, jei anoliui būdingas vienas ar abu šie požymiai, tai patinėlis. Jei šių požymių nėra, vadinasi tai patelė. Iš pagurklio, baltos linijos ant nugaros ar galvos formos patikimai atskirti lytį sunku. Ypač, jei anolis nesubrendęs.
Anolis carolinensis
A – patinėlis, B – patelė

Patinėliai labai gina savo teritoriją. Jei bus pakankamai erdvės, kiekvienas patinėlis bandys nustatyti savo teritorijos ribas. Ir kovos su kiekvienu įsibrovėliu – jei reikės, tai ir iki mirties. Jie bus agresyvūs, bandys mesti iššūkį viskam, ką suvoks kaip grėsmę – pavyzdžiui savo atvaizdui stikle. Agresija pasireiškia pagurklio išpūtimu, prigludimu visu kūnu, keteros atstatymu. Į priešą jie pasisuka šonu, kad atrodytų didesni. Susidūrimo metu gali išryškėti postorbitalinės juodos dėmės ties akimis. Patinėlis, kuriam šios dėmės atsiranda pirmiau, paprastai nugali. Tokie susidūrimai nestokoja smurto, todėl geriausia viename terariume laikyti vieną patinėlį. Nebent tas terariumas būtų kambario dydžio – tada pakaktų vietos ne vienam patinėliui.
Anolių patelės kiek ramesnės. Tačiau jos taip pat išpučia pagurklį ir priglunda visu kūnu, kad įbaugintų savo varžoves. Jos gali įsivelti į trumpas tarpusavio rietenas ir gali vaikytis viena kitą po terariumą, tačiau jų susidūrimai toli gražu nėra tokie aršūs, kaip patinėlių.
Spalva. Žalieji anoliai kartais klaidingai yra vadinami "Amerikos chameleonais", nes jų kūno spalva gali keistis iš žalios į rudą ir atvirkščiai. Anoliai kūno spalvą gali keisti dėl daugybės įvairių priežasčių ir nebūtinai visos jos susiję su stresu. Nuostata "žalias anolis – laimingas anolis" nėra tiksli. Jei anolis yra aktyvus, maitinasi ir geria, dėl spalvos keitimo nereikia nerimauti. Patyrę anolių augintojai sako, kad yra matę įvairių variantų – pvz., anolių, kurie 90 % laiko būdavo žali ir anolių, kurie 90 % laiko būdavo rudi ir visi jie nugyveno ilgą ir aktyvų gyvenimą. O dauguma anolių spalvą keičia gana dažnai. Tačiau spalvą jie keičia ne todėl, kad susilietų su supančia aplinka. Kadangi tamsi spalva efektyviau sugeria šilumą, anoliai tampa tamsesni, jei jiems pavyzdžiui šalta. Spalvą jie keičia "atsitiktinai", judėdami iš vienos temperatūrinės zonos į kitą; arba gali būti, kad keičiasi jų streso lygis judant po terariumą.
Kai žalieji anoliai miega, jie negali kontroliuoti savo pigmentacijos, ir tada jie garantuotai būna žali.
Vis dėlto, jei anolis, kuris paprastai yra žalias ar dažnai keičia spalvas, staiga nebekeičia rudos spalvos, tai gali reikšti, kad kažkas yra negerai. Tas kažkas gali reikšti tiek netinkamas aplinkos sąlygas, tiek blogą psichologinę būklę.
Morfiniai variantai. Žaliesiems anoliams būdingi keli spalviniai variantai. Jų chromatoforinės ląstelės išsidėsčiusios trimis sluoksniais. Apatinis sluoksnis yra rudas (melanochromatoforai), vidurinis sluoksnis geltonas (ksantochromatoforai), o viršutinis sluoksnis mėlynas (cianochromatoforai). Mėlynos ir geltonos spalvų kombinacija suteikia anoliui žalią spalvą. Jei geltonos spalvos nėra, anoliui būdinga mėlyna morfa. Mėlynos spalvos nebuvimas lemia geltoną morfą. Jei nebus visų trijų spalvų, turėsime anolį albinosą. Skirtingi spalvų atspalviai atsiranda dėl skirtingų spalvų "koncentracijos" derinių. Anoliai geba "įjungti" ir "išjungi" šiuos spalvų sluoksnius ir taip keičia savo spalvą.

Anolis carolinensis
Geltona morfa

Socialinė struktūra. Žaliesiems anoliams būdinga savita socialinė struktūra. Jie nėra iš tiesų socialūs gyvūnai, išskyrus galbūt pavasarį, kai prasideda poravimosi sezonas. Anoliai gyvena bendruomenėmis, kurių tarpusavio ryšiai nėra stiprūs. Bendruomenę sudaro vienas patinėlis ir kelios patelės. Patinėlis aktyviai gina savo teritoriją, o šios teritorijos ribose yra dar kelios atskiros 2-6 patelių teritorijos. Patelių tarpe egzistuoja hierarchija; dominuojanti patelė užsiima geriausią teritoriją, vertinant pagal maistą ir kitus išteklius. Tačiau visos patelės yra pavaldžios patinėliui.
Patinėlis anolis didžiąją laiko dalį praleidžia patruliuodamas savo teritorijoje, demonstruodamas savo pagurklį, kinkuodamas galva, kad visiems kitiems aplink esantiems anoliams (tiek patinams, tiek patelėms) būtų aišku, jog jis yra pats didžiausias ir "kiečiausias". Net ir patelės slepiasi nuo pasirodžiusio patinėlio, išskyrus poravimosi sezoną.
Anolis carolinensis
Anoliai poruojasi

Patinėliams anoliams būdinga viena silpnybė. Net ir turėdami patelių "haremą", pirmenybę jie teikia naujoms, jų teritorijoje negyvenančioms patelėms. Taigi, kai tik į patinėlio teritoriją užklysta nauja subrendusi patelė, jam poravimosi sezonas prasideda nepriklausomai nuo metų laiko.
Poravimąsi visada inicijuoja patinėlis. Jis išpučia pagurklį, kinkuoja galva. Jei patelė nepasirengusi poruotis, ji sprunka šalin, patinėlis paprastai jos nepagauna (jei terariumas mažas, gali būti bėdų). Jei patelė pasirengusi poruotis, jos pastangos pasprukti bus neryžtingos ir patinėlis ją pavys. Tolimesni veiksmai nebus švelnūs. Anolius vargiai galima pavadinti romantiškais. Patinėlis kanda patelei į kaklą, stengiasi kad ji liktų rami ir bando manevruoti, kad galėtų susiporuoti. Jei patelė kovoja, patinėlis gali ją sužaloti, kartais netgi mirtinai. Poravimosi procesas trunka 10-15 min.
Veisimas. Pagrindinis reikalavimas norint veisti anolius – laikyti patinėlį ir patelę viename terariume. Žalieji anoliai lytiškai subręsta 8-9 gyvenimo mėnesį. Vyresni nei 9 mėn., jau gali poruotis. Anolių poravimosi sezonas prasideda pavasarį. Poravimąsi skatina žiemojimą imituojančios sąlygos – 2-3 mėnesiams galima sumažinti naktinę temperatūrą terariume iki 15,5°C, o apšvietimą įjungti tik 8-10 valandų per dieną (tikroji hibernacija anoliams nebūdinga). Maitinti reikia tik tuo atveju, jei jie noriai ėda. Tada pamažu kelti temperatūrą ir ilginti šviesųjį periodą – anoliai pamanys, kad atėjo pavasaris ir ims poruotis. Bet galima padaryti ir kitaip: užtenka patelę palaikyti atskirai porą mėnesių ir tada ją vėl įleisti pas patinėlį. Patinėlių polinkis naujoms patelėms paskatins jį poruotis nieko nelaukiant.
Susiporavus, po 2-3 savaičių patelė ims dėti kiaušinius maždaug dviejų savaičių intervalais, kol padės 10-12 kiaušinių. Vienu metu dedamas vienas arba du kiaušiniai. Kiaušinius patelė užkasa terariumo kampuose arba po augalais. Jei kiaušinis padėtas ant substrato, vandenyje ar kitoje matomoje vietoje, tikriausiai jis neapvaisintas. Kad patelė padėjo kiaušinį galima pastebėti iš gerokai sumažėjusios jos kūno apimties. Tačiau dažniausiai suvokiama, kad buvo padėtas kiaušinis tada, kai terariume ima lakstyti jaunikliai!
Jei aplinkos sąlygos nepalankios, patelės gali saugoti spermą iki 7 mėnesių, o kiaušinius padėti tada, kai sąlygos pagerės. Jei terariume naudojate popierių ar roplių kilimėlius, pasirūpinkite įstatyti indą su drėgnu, tinkamu kiaušiniams dėti substratu. Galite perkelti padėtus kiaušinius į kitą vietą, tačiau stenkitės nepasukti kiaušinių, tegul jie lieka tokioje padėtyje, kaip buvo padėti. Kiaušinius galite inkubuoti plastikinėje dėžėje ar kitame terariume. Pripildykite inkubavimo indą vermikulito, jį gerai sudrėkinkite (1 dalis vandens : 12-14 dalių vermikulito). Nykščiu įspauskite įdubą substrate ir į ją dėkite kiaušinį. Nekeiskite kiaušinio orientacijos! Užpilkite jį vermikulitu. Inkubavimo sąlygos: 29,5°C ir 70 % drėgmės, inkubavimo laikas 35-40 dienų. Pasirūpinkite tinkama inkubacinio indo ventiliacija ir drėgme. Jauniklius galima maitinti vaisinėmis muselėmis, kitais smulkiais vabzdžiais.
Nėrimasis. Augdami anoliai neriasi. Periodiškumas priklauso nuo driežo amžiaus ir mitybos. Prieš nėrimąsi jų spalva pablunka. Tada kūno paviršiuje atsiranda skiaučių pavidalo atplaišos ir senoji oda nusineria. Anoliai yra puikūs „perdirbėjai“. Jie suėdą išnarą, taip pakartotinai panaudodami maistines medžiagas. Nėrimasis užtrunka apie valandą. Kartais jis gali vykti etapais – pavyzdžiui pirmiausia išsineria galva ar uodega, o po keleto dienų likusi odos dalis. Nieko tokio, jei lieka dalis odos nenusinėrusios, jei tik ji nevaržo galūnių. Jei kyla bėdų, galima gyvūnui padėti švelniai patrinant problemines vietas šiltu vandeniu sudrėkintu ausų krapštuku ar vatos tamponėliu. Jokiu būdu negalima per jėgą plėšti nenusinėrusios odos lopinėlių!
Gyvenimo trukmė ir galimos sveikatos problemos. Nelaisvėje anoliai gyvena 4-6 metus. Taigi įsipareigosite gana ilgam laikui, jei nuspręsite auginti šį driežiuką.
Smulkius nubrozdinimus ar žaizdeles galima gydyti įprastais medikamentais. Pavyzdžiui, neosporinas ar vandenilio peroksido tirpalas tinka žaizdelių dezinfekavimui, o akių lašai – akių infekcijoms gydyti. Erkutės turėtų būti naikinamos specialiais ropliams pritaikytais preparatais, laikantis gamintojo instrukcijų. Erkutės atrodo kaip rausvi ar balti ant anolio kūno judantys taškeliai.

Anolis carolinensis
Žaizdelės dezinfekavimas - Parazitinė erkutė

Yra du rimti susirgimai, keliantys grėsmę jūsų augintiniui. Vienas iš jų – Metabolinė kaulų liga, kurią sukelia kalcio trūkumas. Kalcio įsisavinimui anoliams reikia UVB spindulių. Dėl kalcio stygiaus iškrypsta stuburas, deformuojasi galūnės, pažeidžiami nervai. Norint išvengti šios ligos, reikia imtis prevencijos – užtikrinti reikalingą spinduliuotę ir reguliariai duoti anoliui kalcio papildų.
Kita pavojinga liga – prolapsas. Tai būklė, kai arba žarnynas, arba reprodukciniai organai išsikiša pro išangę. Deja, smulkiems driežams ši liga negydoma ir dažniausiai baigiasi mirtimi.
Dar viena bėda, galinti ištikti anolį yra burnos puvinys – pajuoduoja burnos sritis. Paprastai taip nutinka, jei gyvūnas susižaloja ėsdamas. Jei taip nutiko – kuo greičiau vežkite anolį veterinarui.
Anoliai gali sirgti ir respiratorinėmis infekcinėmis ligomis. Jų požymis – apsunkintas kvėpavimas, kvėpavimas prasižiojus. Jei taip nutiko, reikia padidinti temperatūrą terariume iki ne mažiau kaip 29,5 °C. Jei laikote kelis anolius – perkelkite ligonį į atskirą terariumą. Jei reikalai nepagerėja per maždaug vieną dieną, reikia kreiptis į veterinarą.
Anoliams apie šnerves kartais matoma balta lyg miltelių pavidalo medžiaga. Tai visiškai normalu ir nerimauti nereikia. Taip jie atsikrato druskų pertekliaus.
Postorbitalinės dėmės apie akis reiškia arba itin stiprų pyktį arba stresą. Tokie juodi taškai dažniausiai atsiranda patinėliams, demonstruojantiems agresyvumą ar metantiems iššūkį kitiems patinams. Jei jie neišnyksta per maždaug 20 minučių, ar po įvykusių varžytuvių su priešininku, arba jei tai patelė – tai jau priežastis nerimauti.
Anolio ir kitų rūšių laikymas kartu. Taisyklė paprasta – NELAIKYKITE JŲ KARTU. Netgi dviejų rūšių anoliai negali būti laikomi kartu. Viena, skirtingoms rūšims paprastai reikia skirtingų aplinkos sąlygų, ir antra – skirtingoms rūšims būdingi skirtingi parazitai ir mikroorganizmai. Vieni jų gali gali būti naudingi, kiti nekenksmingi. Virškinamajame trakte visada yra tam tikrų mikroorganizmų kompleksas. Ir jei vienai rūšiai jie yra naudingi, kitai gali būti kenksmingi. Kartu laikydami kelias rūšis tikrai sutrumpinsite tiek vienos, tiek kitos rūšies gyvenimą.
Anolius galima imti į rankas. Bet nebūtina. Tai jiems sukelia stresą, o nuo streso gyvūnas gali susirgti. Iš pradžių anolis tikrai bandys sprukti, kai norėsite jį paimti. Gali netgi kąsti. Kanda jie gana stipriai. Tačiau daugiau žalos dėl to gali patirti anolis, o ne jūs. Jeigu staigiai trūktelėsite ranką, galite sulaužyti anolio žandikaulį ar išmušti dantis. Taigi, geriau neimkite jų į rankas, o jeigu jums įkando – nedarykite staigių judesių; geriau kiškite ranką į terariumą, leiskite gyvūnui pajusti pagrindą po kojomis ir anolis pats paleis jūsų ranką.

Anolis carolinensis
Imti į rankas galima, bet nebūtina

Nepamirškite, kad anolis gali „pamesti“ uodegą jei staigiai sugriebsite už jos (tai vadinama autotomija). Uodega atauga, bet ne tokia kaip buvusi ir tai akivaizdžiai matosi.


Naudota literatūra: Repticzone, Anapsid, Wikihow, Adambouskila.


Visos teisės saugomos

 
 
Komentarai
#1 | One_Dream · 2012 September 02 20:38:32
Man patiko:geras::clap:
#2 | Vincas · 2012 September 02 21:55:45
Man atsibodo skaityt Grin
#3 | AndriusN · 2012 September 03 10:55:42
Vau, daug geresnis straipsnis apie anolius už prieš tai buvusį straipsnį apie juos. :thumb:
#4 | virr · 2012 September 03 12:32:03
:geras: gerai padirbėjai
#5 | Egzotmanas · 2012 September 08 15:58:24
Puikus straipsnis. :thumb:
#6 | Daenerys · 2012 September 08 17:15:18
Ačiū Smile
Gal tikrai, kiek ilgokas straipsnis, bet norėjosi sudėti viską, kad žmogus planuojantis įsigyti anolį, žinotų su kuo turės reikalą.
 
 
Rašyti komentarą
Turite prisijungti, norėdami parašyti komentarą.  
 
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungtiarba užsiregistruoti, jeigu norite balsuoti.

Nuostabu! Nuostabu! 100% [7 Balsų]
Labai gerai Labai gerai 0% [Nėra balsų]
Gerai Gerai 0% [Nėra balsų]
Patenkinamai Patenkinamai 0% [Nėra balsų]
Blogai Blogai 0% [Nėra balsų]
 
 

Prisijungti
Vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruotis.

Pamiršai slaptažodį?
Prašyk naujo!.
 
 

Shoutbox
You must login to post a message.

2019-08-18 20:43
Tada kai rašiau buvo audra ir nieko gyvo nebuvo Grin

2019-08-17 14:51
lauke, bent zmoniu yra Grin

2019-08-14 20:52
Vis geriau nei lauke Grin

2019-08-13 19:04
Ne dykuma čia. Grin Greičiau vakuumas. Grin

2019-08-13 17:36
arahnow123 dar yra menka galimybe letai augantiem voram per 3-4 issinerimus issigelbet. Mano brachypelma hamori isgyveno.

2019-08-09 01:22
cia senai dykuma Grin

2019-08-06 18:26
O, čia dar yra gyvų Grin

2019-08-03 17:59
tarantulų Diskinetinis sindromas ižgydoma ar jiu nebe

2019-06-28 20:34
sveiki gal kas pardiudat dubia

2019-06-19 16:16
Sveiki kolegos, gal kas vaziuoja i muge artimiausiu metu? tureciau prasyma, jai kas vaziuojat parasykit o pm dekoju is karto

 
 

Draugai, kolegos

Tarantulas.ru

Šinšilų ola

Egzotinių gyvūnų parduotuvė

D. Liekio gamtos tyrimai ir stebėjimai

Norit draugauti?
 
 

Naujausios nuorodos
Egzotiniu gyvūnų parduotuvė GERIAU...
  Geriausia specializuota elektorinė egzotinių ...

Trixie
  Produktai Jūsų augintiniams

Spidersonline.pl
  Elektroninė voragyvių parduotuvė. Į užklau...

Lampropertis šeimos gyvatės
  Lampropertis šeimos gyvatės

Cichlasoma.lt
  Puslapis apie ciklidus ir akvariumus

 
 
Jau yra:
Narių: 8061
Naujienų: 703
Straipsnių: 191
Nuotraukų: 7801
Video: 83
Failų: 25
Anekdotų: 232
Pranešimų: 39792
 
 
  
  27425594 aplankė mus