2024m. March 28d. 15:09:56

Navigacija
· Pradžia
· Straipsniai
· Galerija
· Forumas
· Komentarai
· Anekdotai
· Kontaktai
Naujokams
· Taisyklės
· DUK
· ŽODYNAS
· Paieška
Naudinga
· Konkursai, siurprizai
· Video
· Nuorodos
· Siųstis
· PARAMA
 
 

Naujausia foto
Naujas šeimos narys :))
Naujas šeimos narys...
2023/03/25 11:16

 
 

Atsitiktinė foto

 
 

Prisijungę vartotojai
· Prisijungę svečiai: 3

· Prisijungę nariai: 0

· Iš viso narių: 8,002
· Naujausias narys: Kestutis
 
 
Straipsnių hierarchija
Straipsnių pradžia » Varliagyviai » Varliagyvių metamorfozės 
 
Varliagyvių metamorfozės
 

Tai egzoterminiai (šaltakraujai) gyvūnai kurių priskaičiuojama apie 3900 rūšių.
Jie kildinami iš riešapelekių žuvų ir evoliucijos eigoje visiškai neatsiskyrė nuo vandens. Varliagyviai kaip ir žuvys priklauso anamnijų grupei, kuriai gemalo vystymuisi reikalingas ir vanduo. Net ir sausumoje gyvenantys varliagyviai daugintis grįžta i vandenį.
Amfibijos yra skirtalytės. Tačiau nevisų rūšių lytiniai požymiai pakankamai ryškūs. Subrendusios kiaušidės patenka į celomą, iš ten – į išsiplėtusius porinių kiaušintakių piltuvus, o po to – kloaką. Slinkdamos kiaušintakiais kiaušialąstės pasidengia drebutine danga, kuri vandenyje išbrinksta – formuojasi varliagyvių kiaušinėliai.
Beuodegių amfibijų kiaušiniai išneršiami ir apvaisinami vandenyje (išorinis apvaisinimas). Tupintis ant patelės patinas stipriai ją apkabina priekinėmis galūnėmis, išspaudžia porcijomis ikrus ir tuoj pat juos apvaisina. Poravimosi trukmė – keletas dienų.
Daugumai uodeguotųjų ir visoms bekojėms amfibijoms būdingas vidinis apvaisinimas. Tritonai veisiasi vandenyje: ilgą laiką patelei asistavęs patinas išskiria ilgą gleivinį spermatoforą su spermatozoidais. Priplaukusi patelė paima prilipusį prie grunto ar augalų paketą kloakos lūpomis ir įsideda į vidų. Dėmėtosios salamandros (Salamandra salamandra) poruojasi sausumoje netoli vandens. Patinas priekinėmis galūnėmis apkabina patelę ir perduoda spermatoforą tiesiog iš kloakos i kloaką. Bekojų amfibijų patinai turi kopuliacijos organą.
Apvaisinti vienu ar kitu būdu amfibijų kiaušinėliai dažniausiai vystosi be jokios priežiūros vandenyje, tačiau yra ir išimčių. Kai kurios amfibijos rūpinasi savo palikuoniais.
Celoninės kirmarausos (Ichthyophis glutinosus) patelė į šalia vandens esantį urvelį padeda apie 10 stambių kiaušinių, susiraito apie juos ir saugo, kol išsirita žiaunuotos lervos, kurios slenka vandens link ir ten būna, kol baigiasi metamorfozė. Suaugusios kirmarausos vengia vandens ne jame skęsta.
Pietų Amerikos lapsukės medvarlės (Phyllomedusa hypochondrialis) poruojasi virš vandens nukarusiuose medžių šakose. Patelės kojomis sulenkia lapų kraštus ir tarp jų padeda apie 100 kiaušinėlių. Čia pat esantis patinas juos apvaisina. Aukštai medžiuose kabantys ikreliai labiau apsaugoti nuo plėšrių žuvų. Išsiritę skaidrūs buožgalviukai krinta tiesiai į vandenį, kur toliau vyksta jų metamorfozė.
Labai savotiškai veisiasi Brazilijos rupūžė pipa (Pipa pipa). Poruojasi vandenyje. Patelės nugaros srityje oda labai išbrinksta, tampa klampi, o kloaka ištįsta ir užlinksta į viršų. Išspaustus pro kloaką ir apvaisintus apie 100 kiaušinėlių patinas pilvu įspaudžia į susiformavusias patelės nugaroje duobutes. Patelės nugara tuo metu būna panaši į bičių korį. Kiekvienos akutės skersmuo apie 6 mm, o gylis 10 - 15 mm. Tokiose akutėse vystosi po vieną kiaušinėlį. Jos angelę uždaro drebutinis kiaušinio dangalas. Todėl patelės nugara vėl išsilygina. Vystydamiesi gemalai per motinos kraujo kapiliarus gauna netik deguonies bet ir papildomo maisto. Įdomiausia tai kad būtent ant patelės nugaros ir vyksta šių buožgalvių metamorfozės. Po trijų tokio neįprasto „nėštumo“ mėnesių visiškai susiformavusios varlytės išsilaisvina iš akučių į vandenį ir pradeda gyventi savarankiškai.
Gana įdomi ir Čilėje gyvenančios mažytės ilganosės rinodermos (Rhinoderma darwini) patino elgsena. Jis patelės sudėtus prie šaltų upelių ikrelius saugo. Po to keletą jų liežuviu įsideda į erdvų (per visą papilvę) ryklės maišą, iki tol funkcionavusi kaip balso rezonatorių. Čia jis nešioja kiaušinėlius, o vėliau ir buožgalvius iki pat jų metamorfozės pabaigos.
Kitų rūšių amfibijų palikuonys, kuriems nekaip pasisekė, auga ir vystosi savarankiškai vandenyje. Iš varlės ikrelio (kiaušinėlio) išsirita lerva su neišsivysčiusiais judėjimo bei kvėpavimo organais ir nepraplyšusia burnos anga.
Ji prikimba prie drebutinės kurkulų liekanos dviem galvos apačioje esančiais siurbtukais. Po kelių dienų varlės lerva susiformuoja (buožgalvis). Buožgalvio sandara primena protėvių: žuvį primenantis ilgas uodeginis pelekas, nėra penkiapirščių galūnių, išorinės žiaunos, vienas kraujo apytakos ratas.
Buožgalvio metamorfozė trunka 40-100 dienų. Šiuo metu buožgalviai gausiai maitinasi. Skirtinai nuo vabzdžių varliagyviai neutri lėlkiukės stadijos. Buožgalviai palaipsniui tampa suaugusiais individais.

Buožgalvis - varliagyvių lervinė stadija. Tai vandens gyventojai. Buožgalvis turi organus, kurie svarbūs pristaikant prie aplinkos sąlygų. Tai siurbtukas - apatinėje priekinio kūno galo pusėje specialus organas, kuriuo pristvirtina prie povandeninių substratų. Be to, buožgalviai turi ilgesnį negu suaugusios varlės žarnyną, nes minta augaliniu, o ne gyvuliniu (kaip suaugusi varlė) maistu.
Tiems buožgalviams kuriems pavyksta išlikti prasideda metamorfozė.
Metamorfozės metu persitvarko visos organų sistemos: išauga galūnės (pirma galinės paskui priekinės), chordą pakeičia slanksteliai, oda pasidaro ne be tokia pralaidi, akys modifikuojasi geriau matyti atmosferoje, sutrumpėja žarnynas, pakinta maisto ir virškinimo pobūdis nes kinta maistas kuriuo minta, žandų ir visos kaukolės sandara. Susidariusi odos raukšlė uždengia žiaunas ir kvėpavimą žiaunomis pakeičia kvėpavimas plaučiais todėl atsiranda antrasis kraujotakos ratas ir pakinta kraujotakos organų sistema. Paskutinė sutrumpėja ir galiausiai visiškai išnyksta uodega. Su trumpa uodegėle varliukas jau maitinasi kaip suaugusi varlė.

Evoliucijos eigoje kai kurių varliagyvių tarpe susidarė galimybė subręsti ir daugintis ankstyvose ontogenezės stadijose, kuri vadinama - vadinama neotenija (dažnai šis reiškinys vadinamas „pedamorfoze“ ar „progeneze“. Neoteninės formos subręsta ankščiau, tačiau lytiškai subrendę individai išvaizda panašūs į jaunas stadijas.
Neotenija gali būti pastovi arba fakultatyvinė. Pavyzdžiui paprastojo askolotlio (Ambysotoma mexicanum) lervos lytiškai subręsta be metamorfozės. Jie puikiai dauginasi laisvėje ir nelaisvėje dar būdami lervinėje stadijoje. Jie visa gyvenimą gali gyventi vandenyje, visada turėti išorines žiaunas, neišnykti uodegos pelekas bei kiti lervos požymiai. Tačiau askolotliai nėra praradę metamorfozinių savybių. Pasikeitus gyvenimo sąlygom askolotliui išnyksta lervos požymiai ir jis virsta ambiostoma. Įdomu tai kad sąlygom vėl pasikeitus, aksolotliai geba atsiauginti žiaunas ir grįžti į lervinę stadiją.
Nelaisvėje laikant askolotlius galima dirbtinai paskatinti šią metamorfozę. Pastovus vandens sekimas, kol galiausiai vandens lieka tiek, kad vos apsemia gyvūną. Askolotlis pradeda dažniau keltis, išnyksta jo išorinės žiaunos, uodegos pelekas, sutvirtėja galūnės. Metamorfozė vyksta dar greičiau, jei gyvūnai veikiami tireoidino hormonu. Jauniems askolotliams reiktų kas antrą dieną sumaitinti po 0,2 – 0,5 g tireoidino. Gaudamas porciją hormono, ir iki soties maisto , askolotlis maždaug per mėnesį virsta ambiostoma. Tai graži, liekna, ryškių spalvų salamandra. Tiesa ambiostomos virsta iš jaunų askolotlių. Kuo ilgiau askolotlis užsibūna lervinėje stadijoje tuo sunkiau jam virsti ambiostoma. Laisvėje gyvenantys aksolotliai labai retai virsta ambiostomomis. Nusekus vandens telkiniui aksolotliui prasideda metamorfozė, tačiau jis gali pereiti i kita vandens telkinį ir vėl atsiauginti išorines žiaunas ir toliau gyventi kaip lerva.
Kita uodeguotoji amfibija – didysis sirėnas (Siren lacertina) visiškai prarado galimybe galutinai virsti suaugusiu varliagyviu ir lytiškai visada subręsta lervos stadijoje.
Varliagyviai priešingai nei vabzdžiai neturi lėliukės stadijos. Lerva palaipsniui panašėja i suaugusį organizmą. Kai kurių rūšių varliagyvių metamorfozes galiam reguliuoti. T.y. pagreitinti ar sulėtinti. Buožgalvių metamorfozė trunka nuo 40 iki 100 dienų, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Aksolotlių metamorfozę galima reguliuoti hormonų pagalba, bei reguliuojant vandens lygį.

Absoliuti dauguma gyvūnų gyvena daugeliui žmonių nepažystamą ir paslaptingą gyvenimą. Tokį tolimą, savitą, nepakartojamą, kad mes net neįsivaizduojame.
Nevisi gyvūnai visuomet būna tokie patys ir gyvena tokiose pačiose sąlygose. Individualioms rūšims vystantis kardinaliai kinta jų gyvenamoji aplinka, mitybos ypatumai, ir fiziologiniai bruožai.
Dauguma žino kad iš buožgalvių išsivysto varlytes tačiau neretam net neateina į galvą, kad kiekvienas drugys kažkada buvo vikšras.
Organizmai evoliucijos eigoje prisitaikė išlikti. Kai kurios rūšys deda labai daug kiaušinėlių nes tik maža dalis jų palikuonių pasiekia lytinę brandą. Lervinės organizmų stadijos gali vystytis, o kai kurių varliagyvių ir daugintis, visiškai skirtingose terpėse nei suaugę organizmai. Taip jie nesivaržo dėl maisto ir gyvenomosios vietos. O tai savo ruožtu padeda rūšiai išlikti.

Naudota literatūra:
A.Jablokovas, A. Jusufovas – “Evoliucijos mosklas” 1984;
D.Mažulis, M.Starodubaitė – “Zoologija” 2001;
A.Slučka – “Gyvasis kampelis” 1984;
D.Traitako redaguota – „Biologija“ 1987;
Internete: www.google.lt, http://lt.wikipedia.org/

Visos teisės saugomos

 
 
Komentarai
#1 | Ravenous · 2006 February 28 19:16:47
Sakyčiau vos ne mokslinio darbo pradžia +)
#2 | Mariezas · 2006 August 22 08:50:40
Visai ydomu Smile :aciu:
 
 
Rašyti komentarą
Turite prisijungti, norėdami parašyti komentarą.  
 

Prisijungti
Vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruotis.

Pamiršai slaptažodį?
Prašyk naujo!.
 
 

Shoutbox
You must login to post a message.

2024-01-05 20:47
Kaip surasti savo įkeltas foto?

2023-10-17 02:27
Hey ho, Nenoriu post'o kurti. Gal kas agamiukus parduoda?

2023-10-16 16:55
Kitais metais egzotika.info bus pilnametė. Grin kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. Wink

2023-09-17 12:57
Dėl to puslapis ir laikomas ir dar gyvas Smile

2023-09-13 13:49
Kaip gaila.. kiek čia informacijos pasisemta..

2023-09-02 17:51
Visos iniciatyvos palaikomos Smile

2023-08-06 15:41
Tai davai prikeliam! aš pats čia nebuvau kokius 15 metų xD

2023-07-22 16:51
Dabar pas daugumą namuose jau verda gyvenimai Grin

2023-07-12 22:30
Kazkada cia virė gyvenimas Smile

2023-07-10 12:14
Aš taip pat seniai buvau, krista, kad dar neištrynė Grin

 
 

Draugai, kolegos

Tarantulas.ru

Šinšilų ola

Egzotinių gyvūnų parduotuvė

D. Liekio gamtos tyrimai ir stebėjimai

Norit draugauti?
 
 

Naujausios nuorodos
Egzotiniu gyvūnų parduotuvė GERIAU...
  Geriausia specializuota elektorinė egzotinių ...

Trixie
  Produktai Jūsų augintiniams

Spidersonline.pl
  Elektroninė voragyvių parduotuvė. Į užklau...

Lampropertis šeimos gyvatės
  Lampropertis šeimos gyvatės

Cichlasoma.lt
  Puslapis apie ciklidus ir akvariumus

 
 
Jau yra:
Narių: 8239
Naujienų: 703
Straipsnių: 190
Nuotraukų: 7794
Video: 83
Failų: 25
Anekdotų: 232
Pranešimų: 39611
 
 
  
  36148234 aplankė mus
Draugai: Baidarių nuoma