„Kelionė link svajonės“ (keliautojo į Hammą užrašai)
„Kelionė link svajonės“ (keliautojo į Hammą užrašai)
„Kelionių tikslas yra pagal tikrovę pertvarkyti vaizduotę ir vietoj galvojimo, kaip dalykai galėtų atrodyti, pamatyti, kokie jie yra iš tiesų.“ Samuel Jahnson
Taigi viskas prasidėjo 2010 m. rugsėjo mėn. pasirodžius netikėtam Dainiaus (Dainstat) pasiūlymui aplankyti vieną didžiausių Europoje egzotinių gyvūnų mugių Hamm mieste -Vokietijoje. Kelionė į Hammą, savotišką egzotinių gyvūnų augintojų „Meką“ „kabėjo“ jau seniai tarsi koks „Damoklo“ kardas. Apie tai jau galvojome 2008 m. pirmą kartą apsilankius parodose Čekijoje. Kadangi praeitais metais kolegos jau „pralaužė ledus“ ir mes nebuvome pirmieji „pionieriai“ Vokietijos žemėje, bet visgi savotiška „egzotika“. Taigi po ilgų svarstymų, kad gal žiema (paskutinė mugė vyko 2010-12-11) ne pats tinkamiausias metas vykti į tokią kelionė ir pan., tas didysis ne vienerius metus „graužias kirminas“ ten nuvykti, nugalėjo tad su dideliu entuziazmu prisidėjau ir pritariau Dainiaus pasiūlymui. Iš anksto galima pasakyti, kad skelbdami ir teikdami informacija ir rinkdami „ekipažą“ neturėjome jokių griežtų sankcijų ar taisyklių, tiesiog kvietėme norinčius prisijungti.
Nepaisant to, didelio susidomėjimo kelionė nesulaukė ir likome trise: aš, Dainius (Dainstat) ir Martynas (Vyper) Taigi prasidėjo ilgas ir malonus kelionės laukimas, planavimas... Kelionės išvakarėse meteorologai nelinkėjo nieko džiuginančio. Pranešinėjo: pūgas, šalčius ir kitokias stichines nelaimes.
Tačiau savaime suprantama trijų entuziastų laukiančių kelionės sustabdyti negalėjo niekas, nors draugams ir artimiesiems tokia kelionė pasirodė ganėtinai „ekstremali“. Taigi gruodžio 9 vakarą pajudėjome iš gerokai užpustytos ir nelabai žiemai prasiruošusios laikinosios sostinės Kauno. Kaune mudviejų su Vyperiu jau laukė viską kruopščiai minučių tikslumu suplanavęs Dainius su žmona ir mūsų kelionės draugas „Reno“ markes automobilis, kuris mūsų nenuvylė visos kelionės metu, po trumpo pasitarimo pajudėjome Vokietijos link.
Taigi labai nesiplečiant apie važiavimą ir važiavimo sąlygas galima pasakyti, kad kelionė praėjo sklandžiai ir pūga mus užklupo tik Lietuvoje ir dalyje Lenkijos, o Vokietija pasitiko lietumi, rūku ir pliusine temperatūra. Tokiomis sąlygomis, mes buvom ganėtinai patenkinti. Gruodžio 10 vakarą pliaupiant „pavasariniam“ lietui pasiekėme kelionės tikslą Dortmundą, kur mūsų jau laukė užsakytas viešbutis. Išsikrovėme daiktus, apsilankėme parduotuvėje ir po ilgos, varginančios kelionės atsidūrėme šiltose viešbučio lovose, jau kažkur sapnuose sapnuodami už trisdešimties kilometrų esantį Hamm miestą ir mugės prieigas, jau mintinai žinomas iš galybės nuotraukų, kolegų pasakojimų.
Nenumaldoma mintis ir azartas ilgai miegoti mudviem su Vyper neleido, atsikėlę pusę keturių ryto, kupini jaunatviško maksimalizmo ir teigiamų emocijų laukėme likusio ekipažo ir papusryčiavę išvažiavome Hammo link. Netrukus atsidūrėme ten kur visą laiką svajojome. Pasigirdo įvairiomis kalbomis šnekantys kolegos iš įvairių Europos ir pasaulio šalių, nešini įvairiomis rankinėmis ir dėžutėmis, kaip ir mes su tokiu pat nekantrumu laukiantis įėjimo į mugę. Po geros valandos laukimo ir prasibrovimo pro „spūstį“ patekome į mugę.
Ten aplankė geras ir neapsakomas įspūdis, kurį sunku apsakyti žodžiais, kaip ir apibūdinti pamatytus vaizdus kuriuos labiausiai perteikti gali tik pojūtis pabuvojus ten. Tačiau pirma įėjęs į tokio „maštabo“ patalpas ir pajutęs parodos „gabaritus“ ir ore tvyrančią atmosferą, patiri lengvą šoką, nežinai nei kur eiti, nei ką daryti. Apžiūrėti visko ten neįmanomą ir laikas parodoje lekia milžinišku greičių. Nespėji visur bėgioti, žiūrėti, kalbėtis, apie fotografavimą nėra nei kalbos.
Taigi išsiskirstome ir lekiame pirma susitikti su iš anksto susirastais veisėjais, pagal mugės planą ir sąrašą pradėti gyvūnų ir jiems skirtų „atributų“ paiešką. Pardavėjų ir veisėjų gausa mugėje negali palikti abejingų, palyginus su parodomis Lenkijoje, Čekijoje . Gyvūnų kainos ir pasirinkimas labai įvairus, kaip ir pačių gyvūnų įvairovė.
Kiekvienas gali rasti tai ko ir už kiek jam reikia ir norisi. Žinoma kaip ir visur reikia suprasti, kad tai yra verslas ir reikia mokėti atsirinkti, ieškoti ( o tai padaryti sunkiausia, nes tai gali daryti be galo)ir stumdytis petys, petin su kitais mugės lankytojais. Mugės patalpose tvyro nežmoniškas karštis ir drėgmė, todėl su žiemine apranga ir apsikarsčius įvairiosiomis rankinėmis ir dėžėmis judėti nėra didelis malonumas.
Akys raibsta nuo įvairiausių gyvūnų, jų spalvinių formų, pasirinkimo gausos ir žinoma kainų kurios mums, kaip bebūtų ES piliečiams atrodo pakankamai įspūdingai, o kai kurios tiesiog iš fantastikos srities, bet savaime suprantama viskas turi savo kainą. Mane, kaip didelį, ne tik gyvūnų, bet ir jiems skirtų atributų gerbėją sužavėjo įrangos, vitaminų, įvairių preparatų, dekoracijų pasirinkimas. Atitinkamą įspūdį paliko nuodingų gyvačių „skyrius“ su budinčiu mediku ir keliais apsaugos darbuotojais, išskirtiniais pardavėjais-veisėjais ir žinoma gyvūnu pateikimu ir tvarka.
Linksmoji dalis buvo žingeidiems veisėjams paaiškinti iš kur mes atvykome, kur yra Lietuva, kad mes irgi domimės ir auginame tokius gyvūnus ir, kad negeriame degtinės (bent „stokančikais“ kaip jie įsivaizduoja) ir Lietuva tai ne Rusija ir žinoma su pasididžiavimu kiekvienam priminėme mūsų krepšininkų pasiekimus. Vieną ispaną jo prašymu „išmokėme“ kelių lietuviškų žodžių.
Taip pasiprekinimo išlaidos nuo.... iki.... pagal norus,poreikius ir galimybes.Vis dėlto reikia pripažinti ,kad pinigėlių reikia ir jų reikia nemažai(kaip ir visur).Bejų ten veikti nėra ko ,nebent pas ką nors teisingai veikianti "nervinė sistema".Euras yra Euras ir Vakarietiškos kainos,bet kaip jau minėjau straipsnyje rinktis yra iš ko.
Dėl fotografavimo Hamme jis pavyksta gerai tuomet kai tau pasiseka patekt vidun anksčiau nei minia,o po to jau spustys,apsipirkimas ir fotografavimą tenka užmiršt tuo jau įsitikinau ne kart
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
