Patarimai pradedantiems ir įgūdusiems vėžlių pirkėjams
Šie pasiūlymai turėtų pagelbėti būsimiems stepinio vėžlio (toliau vėžlys) savininkams.
1. Prieš pirkdami vėžlį paklauskite, kodėl norite įsigyti šį gyvūną. Dažniausiai būna du atsakymų variantai:
a) stepinį vėžlį noriu nusipirkti, nes jį augina aplinkiniai,
b) stepinį vėžlį noriu nusipirkti, nes po ilgų apsvarstymų nusprendžiau, kad tiek psichologiškai, tiek materialiai esu pasirengęs šiam žingsniui.
Jei pasirinkote pirmąjį variantą, kurį laiką atsisakykite minties pirkti vėžlį.
2. Parinkite kelias namų vietas, kur bus terariumas (netikus vienai jų, turėsite atsarginį variantą).
3. Pravartu nusibraižyti kelis terariumo planus su tiksliais išmatavimais. Pasižymėkite, kokios vėžlio „namo“ įrangos Jums reikės, koks bus terariumo dizainas (taipogi patariame sukurti kelis modelius).
4. Paskaičiuokite, kiek pinigų reikės išleisti vėžlio, terariumo ir jo įrangos, substrato, maisto, vitaminų įsigijimui, mokesčiams už elektrą, veterinaro paslaugas [1].
5. Nepamirškite, kad vėžlio vidutinė gyvenimo trukmė vidutinėse platumose yra apie 20 metų, tad dar sykį gerai pagalvokite, ar galėsite tiek laiko rūpintis naujuoju augintiniu [2].
6. Jei laukiama šeimos pagausėjimo, vėžlį pirkite tik po vaiko gimimo. Planus įsigyti vėžlį atidėkite, jei namie auga jaunesnis nei 5 metų amžiaus vaikas, senyvas žmogus arba žmogus, kurio imuninė sistema silpna. Visos šios priemonės, įskaitant rankų higieną, turėtų padėti neužsikrėsti salmonelioze [3].
7. Nepirkite vėžlio ar bent jau neneškite jo, kai įsigysite, į remontuojamus ar nepilnai įrengtus namus, nes naujasis draugas bent porą savaičių turi pailsėti, priprasti prie naujų sąlygų.
8. Augintinį įsigykite gerą reputaciją turinčiose gyvūnų parduotuvėse arba iš patyrusių vėžlių augintojų, nes tik tokiu atveju būsite tikri, kad gausite visą teisinių aktų, reglamentuojančių egzotinių gyvūnų įsigijimą, pardavimą ir laikymą, reikalaujamą dokumentaciją. Be to, parduotuvės ar profesionalūs augintojai daugiau ar mažiau laikosi nustatytų higienos taisyklių.
9. Popieriaus lape užsirašykite visus Jums rūpimus klausimus, susijusius su vėžliu. Jei parduotuvės darbuotojas ar augintojas negali išsamiai ir paprastai atsakyti į pateiktus klausimus arba atsakymai Jūsų netenkina, pagalvokite, ar verta turėti reikalų su tokiu pardavėju. Svarbiausia nepamiršti pasidomėti maistu, terariumo įrengimu ir jo priežiūra. Taip pat įsidėmėkite tikslų mokslinį vėžlio pavadinimą, kad vėliau galėtumėte susirasti papildomos informacijos apie gyvūną Internete ar kituose informacijos šaltiniuose.
10. Gavę teorinės medžiagos, įvertinkite, ar siūlomi vėžliai laikomi erdviuose terariumuose, ar jie nėra perpildyti. Jei pastebėjote, kad laikymo sąlygos prastos, nepirkite vėžlio, nes didelė tikimybė, kad jo sveikata jau pašlijusi.
11. Atidžiai apžiūrėkite patikusio vėžlio akis. Sveiko vėžlio akys turi būti skaidrios, blizgančios. Jei stebite patologines išskyras ar pieno baltumo drumzles (pieno lašo fenomenas), gyvūnas sergantis ir jo pirkti nesiūlome. Apžiūros metu nekiškite pirštų prie gyvūno burnos, nes jis gali įkąsti.
12. Apžiūrėję akis, patikrinkite, ar vėžlio šarvas yra kietas, raštas simetriškas, o oda nėra pernelyg sausas ar suskeldėjusi. Jei yra bent vienas šių požymių, patariame rinktis kitą vėžlį.
13. Nepamirškite apžiūrėti kojų — sveiko vėžlio kojos baigiasi ilgais nagais, yra be nuospaudų, žaizdų [4].
14. Laikydami rankose gyvūną, stebėkite, ar vėžlys mėgina ištrūkti iš rankų, ar judina galvą, kojas. Tai geros sveikatos požymiai. Kadangi kai kurie vėžliai yra salmonelių nešiotojai, nepamirškite po apžiūros nusiplauti rankų muilu ar antiseptiniu tirpalu.
15. Stenkitės pirkti kuo jaunesnį vėžlį, nes jauni gyvūnai lengviau prisitaiko prie aplinkos ir mitybos pokyčių (dėl griežtų teisinių aktų kai kuriose šalyse draudžiama įsigyti ir parduoti vėžlius, kurių ilgis mažesnis nei 7, 5 – 10 cm).
16. Prisidėdami prie vėžlių išsaugojimo:
a) neimkite su savimi vėžlio iš natūralios jo buveinės, ypač, jei jis sužeistas ar serga (šią klaidą neretai daro turistai);
b) praneškite atitinkamoms institucijoms apie nelegalią prekybą vėžliais ar netinkamą jų laikymą [5].
Kadangi šia tema, buvo sukurtas šioks toks "balaganas".Tai pirmasis mano pastebėjimas ir kaip autorius minėjo vertinimas.Visų pirma paminėsiu tai,kad gerbemas autorius savo įžanginėse kalbose (pasiūlymuose) minėjo apie labai didelius,užmojus,darbus,bei siekius.Tad nuoširdžiai pasakysiu ,kad iš straipsnio tikėjausi šio to daugiau nei "Anderova R. Sausumo vėžlys. Vilnius. 1996." knygos "nurašymą.Šią knygute ,turiu jau seniai ir gerai ją žinau.Knygute yra labai "paviršutiniška" ir vaikiška,bet susipažinimui apie vėžlius pradedančiajam tinkama.Kadangi Lietuvių kalboje, tos informacijos tikrai mažai .Todėl šitie patarimai remiantis šia knyga tikrai niekam nepakenks.Tačiau aklai į šitą knygelę "įsijausti" irgi nereiktų ,nes ar tai "vertimo" ar tai "senosios mokyklos" pamąstymų ir nevisada gerų joje irgi yra daugiausia aprašyta ir teisingiausia informacija apie vėžlių žiemojimą ,bei veisimą.Prikimo "pasiūlymuose" ir patarimuose taipogi yra "įdomių" išsireiškimų.Tačiau yra ir neblogų patarimų.Apibūdinančių vėžlio pageidautiną būklę,pirkimo metu.Kurie yra teisingi.Manau informacija ,tikrai nepamaišys ir į ją galima atsižvelgti.Sekmės.
Dėkoju už kritines pastabas.
Aš tik pridursiu du dalykus:
a) pirma, siūliau projektėlį, skirtą „žaliajam“, ne asui. Tad ir reikalavimai yra kitokie nei monografijai. Kita vertus, priimu pastabą dėl tos knygelės. Dar norėtųsi pabrėžti, kad šiame straipsnyje pernelyg jau meldžiamasi šiuolaikinėmis priežiūros priemonėmis, nes genialu tai, kas paprasta. Bet nesvarbu. Manykim, kad tai konservatoriaus nuomonė), būtų gerai, kad Vobleris paminėtų tuos išsireiškimus, kurie neįtiko ir pasiūlytų jų alternatyvas. Nes pasakyti, kas yra blogai mokame visi, bet nurodyti...čia jau kitas dalykas.
PS.: dėl a punkto...pataisysiu save..projektas tinka labiau pradedančiajam, bet ir nežaliam turėtų praversti. Tačiau žalieji augintojai išlieka pagrindiniai.
Dėl užmojų..Tiesiogiai neminėjau, kad jie tokie ar anokie...Bet neneigsiu..tikslai nemaži, tačiau, jei nebus kitų konstruktyvaus dalyvavimo.....tai...tie užmojai ir bus tik užmojai....
5 punktas. Gyvenimo trukmę reikia planuoti ne 20 metų. Taip pas lietuvis vulgaris (lietuvis paprastasis) jis išgyvena 5-10 metų po vonia, bet dauguma terariumistikos šaltinių gyvenimo trukmę nelaisvėje rašo 40-50 metų, kai kurie netgi iki 100, bet čia jau manau išskirtiniai atevejai. 20-30 metų vėžlys laikomas pilnai suaugusiu, o ne jau besiruošiančiu mirti.
Dėkoju LOOnai už komentarą. Turėdamas laiko, pataisysiu. Kita vertus, sakinio esmė buvo ta, kad jei jau įsigijai vėžlį, nusiteik, kad reikės prižiūrėti kelis dešimtmečius.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
