Ši rūšis paplitusi Afrikoje: Kenijoje, Tanzanijoje, Malavyje. Gyvena kaip sausuose, taip ir drėgnuose miškuose.
Šokliavarlės – mažos, simpatiškos, neišrankios sąlygoms varlytės. Suaugusių patinų dydis siekia tik 21 – 29mm, o patelių 30 – 35mm.
Gamtoje šokliavarlės dauginasi liūčių sezono metu (kovas - balandis). Kiaušinius deda ant svyrančių virš vandens augalų lapų. Dėtis panaši į gleivinį gumulą, turi 40 – 60 pigmentuotų kiaušinių. Kiaušinių brendimo laikotarpis trunka 4 – 6 dienas. Lietūs išplauna gleives ir buožgalviai patenka į vandenį. Buožgalvių stadija trunka 35 – 45 dienas esant 22 – 24 laipsnių temperatūrai. Po metamorfozės buožgalvių dydis siekia apie 7 – 10mm.
Šokliavarlės auga labai greitai, gyvena 2 – 3 metus. Lytiškai subręsta 6 mėn. amžiaus.
Namų sąlygomis šias varlytes patogu laikyti nedideliame paliudariume. Talpoje 35x35x50cm laisvai gali gyventi apie 10 suaugusių varlyčių. Varlės dieną praleidžia miegodamos ant lapų, bet išsigandusios gali šokti į vandenį.
Paprasčiausias būdas sudaryti tinkamas sąlygas:
• vandens sluoksnis apie 5-6cm;
• augalai (Spathiphyllum sp., Scindapsus aureus, Chlorophytum comosus) sodinami tiesiai į vandenį be grunto, prie dugno prispaudžiant akmenimis;
• dėl grožio (varlytėms tai neturi didėlės reikšmės) į vandenį galima įdėti smulkaus žvyro ir įsileisti porą akvariuminių žuvelių, kurios vykdys sanitarines funkcijas (valys dugną nuo maisto likučių);
• erdvė virš vandens turi būti gausiai apželdinta.
Šokliavarlių aktyvumas yra naktinis, bet maitinti galima ir dieną: jos greit pripranta ir iškart reaguoja į paduodamą maistą. Jaunos varlytės maitinamos vaisinėmis muselėmis drozofilomis, arba kitu atitinkamo dydžio gyvu maistu. Jos mielai ėda marmurinius ir turkmėniškus tarakonus. Suaugusios gali laisvai praryti 6-10mm dydžio tarakoniuką arba svirpliuką. Patogesniam maitinimui aš, asmeniškai, naudoju kamštinio medžio žievės plaustą (plaustą galima panaudoti iš bet kurios kitos neskęstančios medžiagos, pvz. iš polisterolio) ant kurio išpilu apibarstytą vitaminais ir kalciu maistą. Medžiodamos varlytės nusileidžia ant plausto, tačiau jį geriau pristumti prie styrančių iš vandens augalų, kad tarakoniukai ar drozofilos galėtų užlipti į viršų, kur vis tiek dar lieka dalis varlyčių.
Laikas nuo laiko dalį vandens reikia keisti įpilant naują, 3 paras pastovėjusį, vandenį. Apšvietimo užtenka 12val per dieną. Ultravioletinis apšvietimas nėra būtinas. Varlyčių priežiūra susidaro iš stiklų valymo, maitinimo ir dalinio vandens pakeitimo. Taip pat reikia palaikyti paliudariume tinkamą drėgmę. Kartą – du kartus per dieną, esant sausam orui, apipurkšti paliudariumą. Šokliavarlės nėra karščio mėgėjos – joms optimali yra kambario temperatūra (22-24 laipsnių), nors kurį laiką jos gali ištverti ir aukštesnę (iki 26-28 laipsnių), bei žemesnę (18-20 laipsnių) temperatūrą.
Šokliavarlės yra labai judrios, vikrios, todėl reikia būti atsargiam atidarant paliudariumą, nes jos gali pasprukti, o vėl jas pagauti būtų nelengva.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
