2021m. November 30d. 02:13:03

Navigacija
· Pradžia
· Straipsniai
· Galerija
· Forumas
· Komentarai
· Anekdotai
· Kontaktai
Naujokams
· Taisyklės
· DUK
· ŽODYNAS
· Paieška
Naudinga
· Konkursai, siurprizai
· Video
· Nuorodos
· Siųstis
· PARAMA
 
 

Naujausia foto
Musė
Musė
2018/06/17 01:29

 
 

Atsitiktinė foto

 
 

Prisijungę vartotojai
· Prisijungę svečiai: 2

· Prisijungę nariai: 0

· Iš viso narių: 7,946
· Naujausias narys: jonss91
 
 
Straipsnių hierarchija
Straipsnių pradžia » Skorpionai » Skorpionai - Scorpiones 
 
Skorpionai - Scorpiones
 

SKORPIONAI - Scorpiones

Karalystė: gyvūnai (Animalia)
Tipas: nariuotakojai (Arthropoda)
Klasė: voragyviai (Arachnida)
Būrys: skorpionai (Scorpiones)

Kaip ir kitų voragyvių, skorpiono kūnas sudarytas iš galvakrūtinės ir pilvelio, o pilvelis iš mesosomos ir metasomos. (1 paveikslėlis).
Skorpiono „galva“ sudaryta iš šarvo, akių, chelicerų, pedipalpų (žnyplių) ir keturių porų kojų, atliekančių vaikščiojimo funkcijas. (1 paveikslėlis).
Mesosoma: pirma pilvelio pusė kuri susideda iš šešių segmentų. Pirmas segmentas turi lytinius organus, taip pat rudimentines ir modifikuotas ataugas formuojančias struktūrą, pavadintą genitalijų dangteliu. Antras segmentas laiko porą plunksninių sensorinių organų, žinomų pektino vardu. Kiekviename iš paskutinių keturių segmentų yra po vieną porą plaučių. Mesosoma apsaugota chitininėmis plokštelėmis.
Metasoma: skorpiono uodega sudaryta iš šešių segmentų (pirmas uodegos segmentas atrodo kaip paskutinis mesosomos segmentas), paskutiniame yra skorpiono išeinamoji anga bei geluonis. Geluonyje yra pūslelė su viena pora nuodų liaukų. (1 paveikslėlis).
Pedipalpai: Žnyplės. Kai kas tiki, kad tai iš tikrųjų kojos, kurios evoliucionavo į žnyples. Žnyplių pagrindinė funkcija sugauti auką, tačiau jos būna svarbios ir ritualiniuose poravimosi “šokiuose”. Pedipalpai sudaryti iš šešių segmentų. Pačios žnyplės sudarytos iš fiksuoto viršutinio piršto ir judančio apatinio. Pedipalpų dydis priklauso nuo rūšies, tačiau dažniausiai kuo nuodingesnis skorpionas, tuo jo žnyplės mažesnės ir atvirkščiai. Mažiau nuodingas skorpionas daugiau išnaudoja jas čiupdamas grobį, todėl jos stipresnės bei didesnės. (1 paveikslėlis).
Pektinai: Tai pora unikalių plunksnos formos sensorinių organų, sudarytų iš eilės kuolelių. Jie yra skorpiono apačioje, prisitvirtinę prie krūtinės. Šie organai pastoviai liečia žemės paviršių ir vaidina svarbų vaidmenį jutiminiame gyvūno aparate. Pektinai padengti tūkstančiais chemojutiklių, kurie leidžia akimirksniu pajusti cheminius aplinkos signalus. Jie tikriausiai vaidina svarbų vaidmenį bendraujant, poruojantis ir medžiojant. (1 paveikslėlis).
Akys: Fosiliniai skorpionai turėjo sudėtines akis, šiuolaikiniai turi tris eiles paprastų akių. Viena pora išsidėsčiusi galvos šarvo centre ir vadinama vidurinėmis akimis. Kitos dvi eilės šoninių akių yra iš abiejų galvakrūtinės šonų. Jų skaičius priklauso nuo rūšies. Dažniausiai būna nuo trijų iki šešių porų akių. Kai kurios rūšys, gyvenančios olose ar dirvožemyje apskritai neturi akių ir pasikliauna tik kitais jutiminiais organais. Skorpionų akys – primityvūs organai, galintys atpažinti tik labai kontrastingus šviesos šaltinius, pavyzdžiui horizontą. Jos yra labai jautrios, iškeltos netgi teorijos, kad jomis skorpionas naviguoja pagal žvaigždžių šviesą ir reguliuoja savo dienos ritmą. Abejojama ar akys naudojamos aukai pagauti.
Ausys: Skorpionai gali atskirti garsus naudodami labai mažas ausis savo žnyplėse.
Garsai: Skorpionai skleidžia garsus panašius į tarakono čirškėjimą ar čiužesį, tik truputį aukštesniame diapazone.

Scorpiones
Scorpiones
Scorpiones
1 paveikslėlis

Kutikulė: kutikulė kietai apgaubia kūną. Kai kuriose vietose ji padengta plaukeliais, kurie atlieka pusiausvyros organo funkcijas. Išorinis sluoksnis, kuris fluorescuoja žalia spalva ultravioletinėje šviesoje, vadinamas stiklišku (hialininiu). Tik ką išsinėrę skorpionai nešviečia kol jų kutikulė nėra sukietėjusi. Sakoma, kad šis sluoksnis išlieka sveikas senose fosilijose šimtus milijonų metų ir iki šiol gali fluorescuoti. (2 paveikslėlis).

Scorpiones
2 paveikslėlis

GEOGRAFINIS PAPLITIMAS

Scorpiones

Skorpionai yra paplitę beveik visur į pietus nuo 49 ° šiaurės platumos. Jų paplitimas rodo daug panašumų su žinduoliais, įskaitant visišką jų nebuvimą Naujojoje Zelandijoje. Jų pasiskirstymas palaiko hipotezę, jog šie skorpionai atsirado šiaurės pusrutulyje ir vėliau, įvariose epochose, migravo į pietus. Jų nebuvimas šiauriniuose regionuose tapatinamas su ten vykusiais apledėjimais. Kai skorpionai pasiekė Afriką, Madagaskaras dar buvo jos dalimi, tačiau jų atvykimas į Australiją buvo vėlesnis negu Naujosios Zelandijos atsiskyrimas nuo jos. Be to, iš vienos pusės artimų formų egzistavimas Australijoje ir Pietų Amerikoje bei iš kitos tropinėje Afrikoje ir šiauriniuose Pietų Amerikos regionuose, labai įtikinamai reiškia, kad anksčiau Pietų Amerika buvo sujungta su Australija Ramiojo vandenyno transatlantiniu tiltu ir su Afrika labiau šiauriniu transatlantiniu tiltu.
Skorpionų liekanos dažnai randamos anglies kloduose, kurie tikima, kad yra atėję iš Karbono periodo. Jokių esminių skirtumų tarp to meto fosilijų ir dabartinių formų nebuvo rasta, todėl daroma prielaida, kad ši gyvūnų grupė milijonus metų gyvena be struktūrinių pasikeitimų.
Eurypterida, išnykę vandeniniai gyvūnai, gyvenę Paleozojaus eroje, turi keletą į skorpionus panašių fizinių savybių ir yra artimai susiję su jais. Manoma, kad jie galėjo išaugti nuo 4 cm. iki 2 m. ilgio. Tačiau atskleisti anatominiai skirtumai juos išskiria į skirtingą klasę nuo jų Karbono ir tolimesnių palikuonių. Nepaisant to kai kas juos vadina „jūriniais skorpionais X“.
Lietuvoje, natūralioje aplinkoje, skorpionai negyvena.

DAUGINIMASIS

Skorpionai yra skirtalyčiai. Apvaisinimas įvyksta patinui pernešant spermatoforą į patelę. Šis procesas lydimas sudėtingų poravimosi ir susižadėjimo ritualų.
Poravimasis prasideda patinui ir patelei suradus ir atpažinus vienas kitą. Jie tai atlieka komunikuodami feromonais ir virpesiais. Jeigu individai yra skirtingų lyčių ir tos pačios rūšies, poravimasis gali būti pradėtas.
Piršimasis prasideda patinui liečiant patelės padipalpus su savais; pora atlieka „šokį“, pavadintą „promenade à deux“. Iš tikrųjų patinas stengiasi nuvesti patelę į tinkamą vietą spermatoforui pernešti. Poravimosi ritualas gali įtraukti ir keletą kitokių elgesio formų, įskaitant vibravimą ir chelicerų bučinį. Šių veiksmų tikslas tikriausiai yra patelės raminimas. (3 paveikslėlis).

Scorpiones
3 paveikslėlis

Kai skorpionas atranda tinkamą vietą, jis išskiria spermotoforą (4 paveikslėlis) ir nukreipia patelę virš jo. Tai leidžia spermatoforui patekti į patelės lytinius organus kur išsiskiria sperma bei patelė apvaisinama. Poravimosi procesas gali trūkti nuo 1 iki 25 ir daugiau valandų. Tai priklauso nuo to, kaip patinui sekasi rasti tinkamą vietą spermatoforui pernešti. Jei procesas užtrunka per ilgai patelė gali jį nutraukti.
Poravimosi procesui pasibaigus, patinas ir patelė greitai išsiskiria. Patinas labai greitai atsitraukia, vengdamas būti suvalgytas patelės, nors seksualinis kanibalizmas tarp skorpionų nėra labai paplitęs reiškinys.

Scorpiones
4 paveikslėlis

Kai kurie skorpionai (Tityus columbianus, Tityus metuendus, Tityus serrulatus, Tityus stigmurus, Tityus trivittatus, Tityus uruguayensis, Ananteris coineaui, Centruroides gracilis, Hottentotta caboverdensis, Hottentotta hottentotta ir Liocheles australasiae) dauginasi partenogenezės būdu. T.y. viena iš nelytinio dauginimosi formų, kai organizmas išsivysto iš neapvaisintų kiaušialąsčių. Šiuo atveju patinas patelei nereikalingas.

GIMIMAS IR VYSTYMASIS

Skirtingai nuo daugumos voragyvių skorpionai yra gyvavedžiai. Jaunikliai gimsta po vieną ir yra nešiojami ant motinos nugaros iki pirmo nėrimosi. Iki tol skorpioniukai negali išgyventi be motinos – jų apsauga ir drėgnumo lygis priklauso nuo jos. Kai kurių rūšių jauniklių ir motinos santykiai gali užsitęsti ilgesnį laiką, ypač tų, kurie demonstruoja didesnį socialumą. Vados dydis priklauso nuo rūšies, gali būti nuo trijų iki 100 ir daugiau individų.
Jauni skorpionai yra panašūs į suaugusius. (5 paveikslėlis). Augimas vyksta periodiškai numetant egzoskeletą. Augimo progresas skaičiuojamas pagal nėrimųsi skaičių ( angliškai – instar, pvz. i2 (antro nėrimosi). Brandą paprastai pasiekia po 5-7 nėrimosi. Po šio proceso skorpiono egzoskeletas būna minkštas, todėl jis tampa labai pažeidžiamas. Naujas egzoskeletas nefluorescuoja, tačiau vėliau ši savybė palaipsniui grįžta.

Scorpiones
5 paveikslėlis

Skorpionų gyvenimo trukmė yra labai įvairi ir daugumos rūšių tiksli trukmė nėra žinoma, tačiau ji yra tarp 4–25 metų (25 metai buvo ilgiausia aprašyta H. arizonensis rūšies gyvenimo trukmė).

SKORPIONŲ MAITINIMASIS

Skorpionai iš pradžių bando pagauti savo auką su žnyplėmis. Jei grobis yra pernelyg stiprus, jie paralyžiuoja jį su savo geluonimi. Medžiojimo ypatumai priklauso ir nuo skorpiono rūšies. Pavyzdžiui Pandinus imperator gyvenantis drėgnuose miškuose, maisto įvairovę ir kiekiu neturėtų skustis, todėl labai vangiai medžioja grobį, ko nepasakysi apie dykumų skorpionus, kuriems gali pasisekt kartą per mėnesį sugaut grobį. Kaip jau aukščiau buvo minėta, didelį vaidmenį medžioklėje atlieka skorpiono žnyplės bei geluonis. Didesni, mažiau nuodingi skorpionai turi dideles žnyples ir rečiau naudoja geluonį pribaigti sugautam grobiui, mažesni ar vidutiniai, ypač daug nuodingesni, dažniausiai turi smailias plonas žnyples ir storą uodegą. Jų tikslas greičiau suleisti aukai nuodus kurie veikia labai veiksmingai. Dažnai skorpionai grobį valgo dar gyvą. Skorpionų pasaulyje ne svetimas ir kanibalizmas. Pastebėta, kad tos pačios rūšies skorpionų nuodai praktiškai neveikia jei vienas kitam įgeltų, tačiau tai galioja tada kai nėra įgelta tiesiogiai į nervų sistemą. Gamtoje jų grobiu gali tapti įvairios smulkios gyvatės, driežai, varlės, smulkūs graužikai, vabzdžiai ir pan. Be maisto kai kurie dykumų skorpionai gali išgyventi apie metus.

NUODAI

Visi skorpionai gamina nuodus. Paprastai gamtoje jų nuodai apibūdinti kaip neurotoksiniai.
Skorpiono nuodai skirti kitų nariuotakojų medžioklei, todėl žmonėms jie palyginti nepavojingi; įgėlimas paprastai turi tik lokalų efektą (skausmą, nutirpimą ar patinimą). Tačiau keletas skorpionų, ypač Buthidae šeimos, gali būti pavojingi žmonėms. Yra nustatyta apie 24 rūšys skorpionų, kurių įgėlimas gali būti mirtinas žmogui. Kiekvienais metais nuo skorpionų įgėlimų pasaulyje miršta 2000 žmonių. Daugiausiai nuodingiausių skorpionų gyvena Afrikos dykumose, tačiau pagal regionus, daugiausiai mirčių užfiksuojama Pietų Amerikoje, tiksliau Meksikoje ir Brazilijoje. Kaltininkai – Centruroides ir Tityus rūšies skorpionai, nes dauguma jų didesnį laiką praleidžia medžiuose, t.y. puikiai laipioja ir dažnai pasitaiko ant gyvenamųjų namų sienų. dažniausiai jų aukomis tampa mažamečiai vaikai ar alergiški žmonės.
Pavojingiausi ir nuodingiausi yra Leiurus quinquestriatus ir Androctonus australis, kurie turi stipriausius nuodus šeimoje (Buthidae), taip pat labai stiprius nuodus turi Parabuthus, Tityus ir Androctonus genties atstovai. Šie ir kiti Buthidae šeimos skorpionai atsakingi už didžiausią mirčių skaičių (daugiausiai per metus miršta žmonių būtent nuo Androctonus australis įgėlimo, paprastai žmogus miršta per dvi valandas). Nors jie negali suleisti pakankamo kiekio nuodų, kad nužudytų sveiką suaugusį žmogų, tačiau jų įgėlimai būna mirtini jauniems, seniems ar ligotiems žmonėms.

Scorpiones
Androctonus australis

Scorpiones
Leiurus quinquestriatus

Neurotoksinai paralyžiuoja nervinių impulsų plitimą raumenyse ir kritiniais atvejais gali paralyžiuoti širdies ir kvėpavime dalyvaujančius raumenis.
Neurotoksinai yra dažniausiai gyvajame pasaulyje pasitaikantys nuodai, naudojami tiek gynyboje, tiek medžioklėje.
Medicinoje neurotoksinai yra panaudojami kaip nuskausminamieji, anestezuojantys, atpalaiduojantys preparatai. Ieškoma neurotoksinų, kuriuos galima būtų panaudoti depresijai, Alzhaimerio ir Parkinsono ligoms gyditi.
Neurotoksinai veikia slopindami arba stiprindami nervinio signalo perdavimą. Tai jie padaro blokuodami receptorius, o tuo pačiu ir jonų kanalus, taip neleisdami toliau plisti signalui, arba stabdydami baltymų, dalyvaujančių neurotransmitorių atpalaidavime, veikimą. Nuo to, kokio neurotransmitoriaus atpalaidavimą slopina, kokius jonų kanalus veikia (Na+, Ca2+, K+, Cl-) ir kokioje kūno vietoje esančioje sinapsėje veikia, priklauso organizmui sukeliamas poveikis.
Nežinoma, ar skorpionai tausoja nuodus, tačiau jie dažnai suleidžiami, kai negali įveikti aukos vien tik žnyplėmis. Dauguma skorpionų rūšių, pavyzdžiui, Pandinus ar Hadogenes, gaudydami grobį, retai, o gal ir iš viso nenaudoja nuodų, dažniausiai pasikliauna tik savo stambiais ir stipriais pedipalpais.

TĘSINYS--->

 
 
Komentarai
#11 | marsas · 2008 October 05 19:18:08
Puiku:geras:
#12 | Pythonica · 2008 October 05 20:48:16
Įdomu, informatyvu ir labai naudinga. Šaunuolis :thumb: :clap:
#13 | GiX · 2008 October 05 21:15:58
Dėkui visiems už komplimentus.:aciu:
#14 | raganosis · 2008 October 06 13:52:24
Gix :clap::clap::clap::clap::clap::clap:
Aciu Tau uz naudinga darba, manau lietuviu kalba issamesnio ir informatyvesnio straipsnio dar greit nematysim, o prdedantiems auginti skorpionus informacijos siame straipsnyje ras daugiau nei reikia.
Reiketu premija skirti tau uz sita darba.:thumb:
#15 | Shagis · 2008 October 07 18:06:50
tikrai geras darbas,labai patiko.jau metus laiko auginu pandinus imperator ir galvojau kad viska zinau bet radau nauju dalyku Smileo kai kas ka zinojau cia buvo paneiktaSmile
#16 | Mo-o · 2008 October 09 19:58:58
Geras darbas.Labai patiko skaitytiSmile
#17 | zemiii · 2009 April 05 00:04:34
man tavo sistematika nepatinka
#18 | Voriukstis · 2009 November 21 16:33:05
:geras::geras: kaip zadantis pirkti skorpiona tai lb daug informacijos suteikei :aciu:
#19 | Giedriusss · 2010 January 17 17:34:44
:geras::geras:
 
 
Rašyti komentarą
Turite prisijungti, norėdami parašyti komentarą.  
 
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungtiarba užsiregistruoti, jeigu norite balsuoti.

Nuostabu! Nuostabu! 96% [26 Balsų]
Labai gerai Labai gerai 4% [1 Balsas]
Gerai Gerai 0% [Nėra balsų]
Patenkinamai Patenkinamai 0% [Nėra balsų]
Blogai Blogai 0% [Nėra balsų]
 
 

Prisijungti
Vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruotis.

Pamiršai slaptažodį?
Prašyk naujo!.
 
 

Shoutbox
You must login to post a message.

2021-06-26 19:07
sveiki, pirksiu porelę aksolotlių, bet ką geriau pirkti? ar tos pačios lyties ar skirtingų lyčių? nes veisti niekad neketinu, o nežinau ar sutars tos pačios lyties aksolotliai. ir kaip atskirti kokios

2021-06-10 15:19
Ieškau pirkti B. boehmei, B. smithi, B. hamorii.

2021-06-06 10:50
Gal kam reikia peliu maistui jusu augintiniui, susisiekite asmenine zinute

2021-04-24 20:33
Siulyčiau skelbimus rašyti forume, tuomet ilgiau išlieką. Nes čia informacija slenkanti

2021-04-21 17:06
Sveiki, ieškau pirkti Lepidodactylus lugubris. tel.: 867620005 Kaunas

2021-04-19 11:03
Sveiki, Ieškau pirkti: Brachypelma smithi

2021-04-11 14:09
70x40x40cm gal kas pardiudate terariuma

2021-04-05 22:29
Turit kas eublefaru? Shock PM atsiuskit kas ka turit su kainom.

2021-03-18 02:17
nupirkciau c.versicolor ir p.imperator

2021-01-23 21:59
pirkciu zofobusiu

 
 

Draugai, kolegos

Tarantulas.ru

Šinšilų ola

Egzotinių gyvūnų parduotuvė

D. Liekio gamtos tyrimai ir stebėjimai

Norit draugauti?
 
 

Naujausios nuorodos
Egzotiniu gyvūnų parduotuvė GERIAU...
  Geriausia specializuota elektorinė egzotinių ...

Trixie
  Produktai Jūsų augintiniams

Spidersonline.pl
  Elektroninė voragyvių parduotuvė. Į užklau...

Lampropertis šeimos gyvatės
  Lampropertis šeimos gyvatės

Cichlasoma.lt
  Puslapis apie ciklidus ir akvariumus

 
 
Jau yra:
Narių: 7946
Naujienų: 703
Straipsnių: 189
Nuotraukų: 7793
Video: 83
Failų: 25
Anekdotų: 232
Pranešimų: 39619
 
 
  
  31890646 aplankė mus