Spalvos, kurios puošia jų išvaizdą, gan retai sutinkamos ne tik tarp gyvačių, bet ir pas kitus stuburinius gyvūnus. Įvairių atspalvių raudona, rožinė, oranžinė, bordo, geltona, pieno baltumo, mėlyna ir kitos spalvos stebina ypatingu savo ryškumu, skaistumu, nuo kurių susidaro įspūdis, kad prieš jus ne gyvas padaras, o meno kūrinys.
LAIKYMO SĄLYGOS
Porelei pieninių gyvačių reikia maždaug 0,3 kv.m. ploto pailgo terariumo. Nerekomenduojama jų laikyti per daug erdviuose terariumuose, nes gyvatės tampa baugščiomis ir dažnai atsisakyti maisto. Per daug slėptuvių terariume irgi nėra gerai, nes tada gan retai išvysite savo augintines. Pieninės gyvatės, kaip ir kitos šios genties atstovės mėgsta prieblandą ir aktyviausios yra būtent tamsiuoju paros metu. Dieną, kaitros metu, jos dažniausiai snaudžia įvairiose slėptuvėse. Jos suaktyvėja tik saulei leidžiantis išlenda trumpam pasišildyti ant įkaitusių akmenų ir leidžiasi medžioklėn. Todėl laikant terariume būtinai reikia įrengti joms slėptuvę (urvelį) iš medžio žievės, akmenų, kokio vazono ar paprasčiausios dėžutės. Kadangi šios gyvatės nėra labai stambios, galima įrengti gražų terariumą įdėjus į jį sausų šakų, akmenį, gėlę ar bespyglį kaktusą. Pasitelkę fantaziją galite susikurti puikų meksikietiškos prerijos kampelį savo namuose.
MAITINIMAS
Nelaisvėje pieninės gyvatės su apetitu ėda peles, jaunus žiurkiukus, žiurkėnus, driežus, o stambesniems egzemplioriams galima pasiūlyti ir viščiuką. Gan retai pastebimi kanibalizmo atvejai tarp pieninių gyvačių, o tai jas išskiria iš kitų Lampropeltis genties karališkųjų gyvačių. Šios gyvatės nėra besotės ir niekada nepersiėda. Dažniausiai pilnai pasisotinti savaitei joms užtenka 2-3 pelių. Ruošiantis veisti, racioną reiktų pateikti kuo įvairesnį, dažniau šerti naujagimiais žiurkiukais – pilnaverčiu ir kaloringu maistu.
DAUGINIMAS Lytinės brandos pieninės gyvatės pasiekia dviejų metų amžiaus, patinai kartais ir anksčiau. Laisvėje jos bręsta kiek ilgiau: patinai – 3 metų, patelės – 4 metų. Poruodamiesi patinai kartais dantimis prilaiko patelę už viršutinės kūno dalies, o uodegomis būna susipynę. Bet apskritai poravimasis praeina žymiai ramiau ir taikiau nei kitų rūšių gyvačių. Nėštumas trunka 48 – 70 dienų (priklausomai nuo laikymo sąlygų). Nėštumo pabaigoje patelė nustoja maitintis ir padeda 4-8 (labai retai net 12) kiaušinių. Praėjus pusvalandžiui po padėjimo, kiaušiniai susiklijuoja tarpusavyje. Neatskiriant ir nevartant kiaušinius atsargiai perdėkite į inkubatorių. Kas 5 – 7 dienas kiaušinius apžiūrėkite, atsiradusį pelėsį švelniai nuvalykite su vata. Jei inkubatoriaus substratas perdžiūvo, sudrėkinkite jį šiltu virintu vandeniu. Substratas turi būti drėgnas, bet ne šlapias. Prie 27 – 30°С temperatūros gyvačiukai išsirita po 45 – 60 dienų. Jaunikliai būna 25 – 27 cm ilgio ir labai ryškių spalvų. Likus 1 – 2 dienoms iki pirmojo išsinėrimo jie pradeda medžioti. Pirminiam maistui geriausiai tinka pelių naujagimiai. Jaunikliai gan greitai auga, septynių mėnesių amžiaus pasiekia 50 – 60cm ilgį, o metų – gali siekti ir metrą.
nes gyvatės tampa baugščiomis ir dažnai atsisakyti maisto. Per daug slėptuvių terariume irgi nėra gerai, nes tada gan retai išvysite savo augintines. Pieninės gyvatės, kaip ir kitos šios genties atstovės mėgsta prieblandą ir aktyviausios yra būtent tamsiuoju paros metu. Dieną, kaitros metu, jos dažniausiai snaudžia įvairiose slėptuvėse. Jos suaktyvėja tik saulei leidžiantis išlenda trumpam pasišildyti ant įkaitusių akmenų ir leidžiasi medžioklėn. Todėl laikant terariume būtinai reikia įrengti joms slėptuvę (urvelį) iš medžio žievės, akmenų, kokio vazono ar paprasčiausios dėžutės. Kadangi šios gyvatės nėra labai stambios, galima įrengti gražų terariumą įdėjus į jį sausų šakų, akmenį, gėlę ar bespyglį kaktusą. Pasitelkę fantaziją galite susikurti puikų meksikietiškos prerijos kampelį savo namuose.
Lytinės brandos pieninės gyvatės pasiekia dviejų metų amžiaus, patinai kartais ir anksčiau. Laisvėje jos bręsta kiek ilgiau: patinai – 3 metų, patelės – 4 metų. Poruodamiesi patinai kartais dantimis prilaiko patelę už viršutinės kūno dalies, o uodegomis būna susipynę. Bet apskritai poravimasis praeina žymiai ramiau ir taikiau nei kitų rūšių gyvačių. Nėštumas trunka 48 – 70 dienų (priklausomai nuo laikymo sąlygų). Nėštumo pabaigoje patelė nustoja maitintis ir padeda 4-8 (labai retai net 12) kiaušinių. Praėjus pusvalandžiui po padėjimo, kiaušiniai susiklijuoja tarpusavyje. Neatskiriant ir nevartant kiaušinius atsargiai perdėkite į inkubatorių. Kas 5 – 7 dienas kiaušinius apžiūrėkite, atsiradusį pelėsį švelniai nuvalykite su vata. Jei inkubatoriaus substratas perdžiūvo, sudrėkinkite jį šiltu virintu vandeniu. Substratas turi būti drėgnas, bet ne šlapias. Prie 27 – 30°С temperatūros gyvačiukai išsirita po 45 – 60 dienų. Jaunikliai būna 25 – 27 cm ilgio ir labai ryškių spalvų. Likus 1 – 2 dienoms iki pirmojo išsinėrimo jie pradeda medžioti. Pirminiam maistui geriausiai tinka pelių naujagimiai. Jaunikliai gan greitai auga, septynių mėnesių amžiaus pasiekia 50 – 60cm ilgį, o metų – gali siekti ir metrą.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
