Adenozindifosfatas, makroerginis junginys dalyvaujantis ląstelės kvėpavime.
Aerobas
aerobe
Organizmas gyvenantis tik aplinkoje, kurioje yra laisvo deguonies.
Akis (stuburinių)
Daugelio stuburinių akys projektuoja vaizdą į šviesai jautrų sluoksnį, vadinamą tinklaine. Iš ten nerviniu impulsu vaizdas perduodamas per regėjimo nervą į smegenis. Dabar gyvenantys stuburiniai turi tik dvi išsivysčiusias akis, tačiau kai kuriose rūšyse aptinkama labai redukuotų trečiosios (pakaušyje buvusios) akies liekanų. Ši akis, nors jau redukuota ir padengta skaidrių žvynų sluoksniu, vis dar palyginus lengvai atpažįstama tuataroje. Tuataros trečioji akis turi rageną, lęšiuką, rainelę ir nervais sujungta su smegenimis. Kai kurių kitų driežų, reptilijų ir žuvų viršugalvyje vis dar aptinkama šviesai jautri dėmė. Tikėtina, jog gilioje praeityje būta tris gerai išvystytas akis turėjusių stuburinių.
Amfibijos
Amphibia
Varliagyviai, arba amfibijos - stuburinių gyvūnų klasė. Primityviausi keturkojai, kurie dauginasi gėlame vandenyje. Lervos vystosi vandenyje, po metamorfozės įgyja būdingų sausumos stuburiniams bruožų: išsivysto plaučiai, susiformuoja du kraujo apytakos ratai, pakinta jutimo organai, susiformuoja lankstomos per sąnarius priekinės ir užpakalinės galūnės. Pasaulyje apie 5000 rūšių. Lietuvoje - 13 rūšių.
Amfisbena
Amphisbacenia
Amfisbena - Jos paplitusios tik tropiniuose ir subtropiniuose regionuose. Amfisbenos yra panašios į kirmėles - jų kūnas cilindro formos, o žiedais išdėstyti žvynai primena kūno sergmentus Akys raudimentinės, o lygi galva, žiūrinti iš šono , panaši į pleištą. Visos jos bekojės, išskyrus 3 rūšis, turinčias netoli galvos esančias priekines galūnes, su ilgais nagais, pritaikytais rausti. Daugelio amfisbenų rausvai rudas kūnas yra nepigmentuotas; spalvingesnės yra tik kelios rūšys.
Amniotai
Tikrieji sausumos stuburiniai, jų vystymasis nesusijęs su vandeniu.
Anaerobas
Organizmas gyvenantis aplinkoje, kurioje nėra laisvo deguonies.
Analogijos
Panašūs požymiai paveldėti iš skirtingų protėvių.
Anamnijai
Stuburiniai, kurių vystymasis susijęs su vandeniu.
Angliavandeniai
Polifunkciniai junginiai, aktyviai dalyvaujantys gyvūnų ir augalų gyvybinėse funkcijose, biologiškai veikiantys kaip pagrindinis energijos šaltinis, kiti šaltiniai - baltymai ir riebalai. Sąlyginai sudėtingos struktūros angliavandeniai vadinami polisacharidais. Paprastai angliavandenius gamina augalai.
Antena
Ant gyvūno galvos esantis ilgas, plonas darinys, kuriuo liečiant gaunama informacija. Kartais antenos vadinamos čiuopikliais.
Antklasis
Superclasis
Viena iš taksonominės organizmų klasifikacijos pakopų. Antklasis yra aukštesnis rangas už klasę, bet žemesnis už potipį ar poskyrį.
Apvaisinimas
Kiaušinėlio susiliejimas, su spermotozoidu.
ATP
Adenozin 5' trifosfatas (C10H16N5O13P3) - vienas pagrindinių ląstelės makroenerginių junginių.
Audinys
Ląstelių ir tarpląstelinių medžiagų sistema, kuriai būdinga bendra kilmė, sandara, ir paskirtis, vadinama audiniu. Audiniai skirstomi į 4 pagrindines grupes: tai epitelinis audinys, jungiamasis audinys, nervinis audinys ir raumeninis audinys.
Augalai
Plantae
Augalų karalystė yra didelė gyvųjų organizmų grupė, kuriai priklauso tokie plačiai paplitę organizmai kaip medžiai, žolės, gėlės. Augalai yra eukariotai, t.y. turintys tikrąjį branduolį organizmai. Manoma, kad augalų rūšių yra apie 350 000. 2004 m. buvo identifikuotos 287 655 rūšys.
Baltymai
Iš amino rūgščių sudarytos makromolekulės. Baltymai įeina į ląstelių ir audinių sudėtį, jų pagalba formuojami ląstelių ir audinių griaučiai, reguliuojama normali organizmo veikla, kovojama su infekcijomis, atliekamos sudėtingos cheminės reakcijos ir kita.
Bestuburiai
Invertebrata
Chordos ir stuburo neturintys gyvūnai. Jų išorinis skeletas išsivystė iš ektodermos ir ektoplazmos. Kai kurie be išorinio dar turi vidinį skeletą. Kūną dengia vienasluoksnis epitelinis audinys. Nervų sistema susideda iš ištisinio žiedo ar ganglijų (mazgų) ir išilginių nervinių kamienų. Žemesnieji bestuburiai (pintys, duobagyviai) kvėpuoja kūno paviršiumi, kiti (pvz., vabzdžiai) - trachėjomis. Bestuburiai gyvūnai paplitę jūrose, gėluose vandenyse ir sausumoje. Kūno sandaros planas gana skirtingas. Bestuburiai sudaro 96% visų gyvūnų rūšių.
Biomasė
Gyvų organizmų masė, esanti tam tikrame plote.
Biosintezė
Tai baltymų, riebalų, angliavandenių, nukleorūgščių ir kitų organinių junginių susidarymas iš paprastesnių medžiagų ląstelėje.
Būrys
Ordo
Mokslinės klasifikacijos kategorija, taikoma gyvūnams, ir pagal rangą yra tarp klasės ir šeimos. Giminingos šeimos jungiamos į būrį, o giminingi būriai sudaro klasę. Dėl požymių gausos gali būti tarpiniai rangai: antbūris, infrabūris, pobūris. Augalų sistematikoje būrio atitikmuo yra eilė.
Burna
os
Virškinimo sistemos pradinė dalis.
Ca (kalcis)
Reikalingas organizmo gyvybinėms funkcijoms. Mikroelementas. Reikalingas kaulams, dantims, kraujo krešėjimui, raumenų susitraukimui ir nervinio impulso perdavimui.
Cerkai
cerci
Ilgos porinės siūliškos ar šeriškos išaugos, esančios vabzdžių pilvelio gale. Jų forma ne visų vabzdžių vienoda: tarakonų cerkai yra trumpi, verpstiškos formos, nariuoti, auslindų cerkai virtę kietomis žnyplėmis, nevariuoti
Chitinas
Angliavandenis, polisacharidas, iš kurio sudaryti nariuotakojų (vabzdžių, vėžiagyvių, voragyvių) išorinis skeletas. Atlieka statybinės medžiagos funkciją. Chitinas sudarytas iš N-acetil-gliukozamino grandžių, sujungtų β-(1→4) glikozidiniu ryšiu. Tai linijinis polimeras. Jo fizikocheminės savybės panašios į celiuliozės, todėl sudaro ląstelių laikančiąsias konstrukcijas.
Chorda
Per chordinių kūną einanti atraminė nugaros styga.
Chordiniai
Chordata
Gyvūnų tipas. Labai didelė gyvūnų grupė, apimanti apie 40 tūkst. rūšių. Jiems būdinga dvišalė kūno simetrija ir celomas. Pagrindiniai chordinių gyvūnų požymiai yra šie: 1. Chorda - stangri nugarinė styga, suteikianti atramą segemtuotiems liemens bei uodegos raumenims. Aukštesniesiems gyvūnams aplink chordą formuojasi stuburas, sudarytas iš daugelio slankstelių. Atsiradus stuburui, chorda išnyksta.; 2 Centrinė nervų sistema - ją sudaro vamzdelio pavidalo darinys, esantis nugarinėje pusėje, virš chordos. Stuburinių nervinis vamzdelis priekinėje dalyje virto galvos smegenimis su 3 arba 5 smegenų skyriais.; 3. Žiaunų aparatas - žemesnieji chordiniai, o taip pat žuvų bei varliagyvių lervos turi žiauninius plyšius, pro kuriuos pašalinamas įsiurbtas vanduo. Aukštesniųjų gyvūnų šis žiauninis aparatas modifikavosi ir virto ne tik kvėpavimo, bet ir košimo aparatu. Sausumos stuburinių gyvūnų kvėpavimo sistema tobulesnė, jie kvėpuoja plaučiais, o žiauniniai plyšiai liko tik gemalo stadijose.
Chromatinas
Tai medžiaga, esanti ląstelės branduolyje. Chromatino paskirtis - saugoti paveldimą informaciją. Įprastai chromatinas - siūliška medžiaga, tačiau prieš ląstelės dalijimąsi susiveja į chromosomas.
Chromosoma (-os)
chromosomata
Branduolio dalis, kūnelis, kurio esminė dalis yra DNR, sujungta su histonais. Chromosomos sudaro branduolio sultyse esančią medžiagą chromatiną. Skirtingų rūšių organizmų ląstelėms būdingas tam tikras chromosomų skaičius.
CNS (centrinė nervų sistema)
Šią sitemą sudaro galvos ir stuburo smegenys.
Denatūracija
Tai procesas kai pažeidžiama baltymo erdvinė sruktūra. Denatūracija vyksta dėl temperatūros, pH, slėgio įtakos.
Deoksiribonukleorūgštis (DNR)
Tai nukleorūgštis, esanti kiekvienoje gyvoje ląstelėje, daugiausia jos branduolyje. Joje (jos azotinių bazių sekoje) yra tripletiniu kodu užkoduota genetinė informacija, kuri perduodama dalijimosi metu naujoms lastelėms, o per lytines ląsteles - individo palikuonims.
Dirbtinė partenogenezė
Panaudojus kai kurias chemines medžiagas galima dirbtinai priversti partenogenetiškai daugintis dygiaodžius, kirmėles, moliuskus ir kitus gyvūnus. Dirbtinė partenogenezė taikoma šilkverpių auginimui.
Dūzgiai
Nedidelis vabzdžių organas - užpakalinių sparnų dalis. Dūzgai yra būgno lazdelių pavidalo ir padeda ore išlaikyti pusiausvyrą.
Egzoskeletas
Tai išorinis skeletas, esantis gyvūnų kūno išorėje. Egzoskeletas apsaugo gyvūnus nuo priešų, gamtinių sąlygų, išorinio poveikio. Taip pat jis suteikia atramą gyvūno raumenims
Ekskrementai
Dar kitaip išmatos, fekalijos.
Ektoparazitas
Toks parazitas, kuris didesnę savo gyvenimo dalį praleidžia šeimininko išorėje. Paprastai tokie parazitai turi gerai išvystytus pristvirtinimo organus, užtikrinančius jų išsilaikymą ir paplitimą. Ektoparazitų žarnynas pritaikytas talpinti kuo daugiau maisto.Ektoparazitams priklauso kraujasiurbiai uodai, blusos, blakės, utėlės, plunksnagraužiai, pūkagraužiai ir kt
Ektotermas
EKTOTERMAI [gr. ekto – iš išorės + gr. thermos- šiltas], tai organizmai, turintys nepastovią kūno temperatūrą, kuri kinta priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Jiems priklauso žuvys, ropliai, varliagyviai, bestuburiai, augalai, grybai, mikroorganizmai.
Endoparazitas
Toks parazitas, kuris kenkia organizmo viduje, o ryšį su išorine aplinka palaiko per šeimininko organizmą. Paprastai organzimo viduje gyvenančio parazito supaprastėja organų sistemos, dažnai sumažėja ir jo dydis, kad lengviau galėtų patekti į šeimininką (parazitizmas). Nepaprastą virusų smulkumą ir supaprastėjimą net iki prarandant ląstelinę sandarą galbūt galima paaiškinti jų prisitaikymu parazituoti ląstelių viduje. Daugelio endoparazitų išnyksta jutimo organai, o kai kurių žarnyno ir kraujo parazitų ir virškinimo sistema. Be to, endoparazitai yra prisitaikę gyventi bedeguonėje aplinkoje.
Epidermis
Išorinis dengiamasis audinys. Keratinizuotas sluoksniuotas žvyninis epitelis, sudarytas iš keratinocitų. Jame nėra kraujagyslių ir jis drėkinamas difuziškai iš dermos. Didžiausia epidermio sudedamoji dalis yra keratinocitai, taip pat yra melanocitų, Langerhanso ląstelių, Merkelio ląstelių, T limfocitų. Keratinocitai yra gausiausias epiderminių ląstelių tipas. Jos sudaro 90 % epidermio ląstelių.
Epitelinis audinys
Epitelis, epitelinis audinys - dengiamasis audinys. Tai vienas pagrindinių audinių (greta raumeninio, nervinio ir jungiamojo audinio). Epitelinį audinį sudaro paviršinis ir liaukinis audinys. Jų ląstelės yra glaudžiai viena prie kitos prigludusios. Tarpusavyje susijungia tarpląstelinėmis jungtimis, sudarydamos storesnę ar plonesnę dangą. Epitelinis audinys dengia kūno paviršių, serozines ertmes (pilvaplėvę, širdiplėvę), visus tuščiavidurius organus (skrandį, žarnas, šlapimo pūslę)- čia juos dengia paviršinis epitelis. Audinys, įaugantis į poepitelinę mazenchimą ir formuodamas liaukas, vadinamas liaukiniu epiteliu. Jis skiria organizmo vidinę terpę nuo aplinkos, atlieka (rezorbcijos) ir (ekskrecijos) funkcijas. Paviršinis epitelis atlieka apsauginę funkciją - saugo poepitelinę jungiamąjį audinį nuo mechaninių, cheminių, pažeidimų, mikrobų ir parazitų, skysčio netekties.
Erkės
Acari
Voragyvių (Arachnida) būrys. Kūnas plokščias be skersinės pertvaros. Kojos trumpos, tik truputį ilgesnės už kūną arba tokio pat ilgio. Vaikščioja lėtai.
Eukariotai
Tai organizmai, kurių ląstelės turi membrana apsuptą branduolį.
Evoliucija
Gyvų organizmų vystymasis ir jų bruožų keitimasis laiko atžvilgiu. Į evoliucijos apibrėžimą įtraukiamas ir naujų rūšių susiformavimas.
Fe (Geležis)
Kraujodarai (hemoglobinui), svarbus O2 pernešimui.
Fenotipas
Visos organizmo savybės.
Fermentas
Tai baltyminis katalizatorius, pagreitinantis gyvajame organizme vykstančias chemines reakcijas tūkstančius kartų. Be fermentų šios reakcijos nevyktų arba vyktų labai lėtai ir gyvasis organizmas negalėtų egzistuoti. Fermentai naudojami kaip vaistiniai preparatai, kaip reagentai ar biocheminiai rodikliai diagnozei nustatyti.
Feromonai
Tokios cheminės medžiagos, kuriomis informacija perduodama tarp vienos rūšies individų.
Fotosintezė
Vadinama organinių medžiagų gamyba (sintezė) gyvuosiuose organizmuose iš neorganinių medžiagų, naudojant saulės energiją, kuri priimama per šviesą absorbuojančią pigmentinę medžiagą chlorofilą. Organinės medžiagos sintetinamos iš anglies dioksido ir vandens, o kaip šalutinis produktas išsiskiria deguonis. Šio proceso metu iš mažai energijos turinčių medžiagų – anglies dioksido ir vandens – sintetinamas daug energijos turintis angliavandenilis gliukozė.
Galvakrūtinė
Prosoma/Cephalothorax
Daugumos voragyvių priekinė kūno dalis. alvakrūtinę sudaro suaugę galvos ir krūtinės segmentai. Iš viršaus ją dengia chitininis nugaros skydas (karapaksas), kurio užpakaliniame krašte yra nedidelė medialinė duobutė (fovea media), nuo jos nusitęsia negilios vagutės. Pirma šių vagučių pora atskiria galvą nuo krūtinės. Galvos dalyje yra akys ir cheliceros
Gametogenezė
Tai vyriškų (spermatazoidų) arba moteriškų (kiaušialąstės) gametų susidarymas.
Gekonai
Gekkota
Gekonai-tai maži balsingi(Gekonai vieninteliai driežai skleidžiantys garsus),dažniausiai naktį aktyvūs driežai.Gekonai paplitę daugelyje tropinio ir subtropinio klimato šalių bei vandenyno salų.Gekonai dažniausiai deda po 2 kiaušinius ,maži po 1.
Genas
DNR atkarpa, koduojanti vieną požimį
Genetika
Biologijos mokslo šaka, tirianti organizmų paveldėjimo dėsnius, kintamumą.
Genofondas
Genotipų visuma.
Genotipas
Visa organizmo genetinė informacija.
Gentis
Genus
Mokslinės klasifikacijos kategorija, apimanti filogenetiškai artimas rūšis. Pavyzdžiui, įvairių rūšių musmirės jungiamos į musmirių (Amanita) gentį, įvairūs driežai - į driežų (Lacerta) gentį. Genties pavadinimas nurodomas vienu lotynišku pavadinimu; lietuviškai augalų gentį įprasta reikšti vienaskaita, o gyvūnų - daugiskaita. Paprastai į gentį apjungiama nuo vienos iki kelių šimtų ar net tūkstančių giminingų rūšių. Jei gentyje tėra tik viena rūšis, tai tokia gentis yra monotipinė. Dažnai gentys dar skirstomos į smulkesnes kategorijas - pogentes, kurios apima ypač artimas rūšis. Artimos gentys jungiamos į stambesnį sistematinį vienetą - šeimą.
Gyvalazdės
Phasmatidae
Tai Phasamidae šeimos vabzdžiai, dar vadinami gyavalazdėmis arba gyvalapiais. Gyvalazdės priklauso tiesiasparnių vabzdžių būriui. Tai viena archaiškiausių vabzdžių grupių, kuriai priklauso virš 20000 įvairių rūšių. Gyvalazdžių priskaičiuojama apie 3000 rūšių iš kurių „gyvalapių“ tik apie 30. Gyvalazdės išskirtinai vegetarės, minta tik augaliniu maistu, būdingi graužiamieji burnos organai. Pasaulyje, dėl savo išvaizdos, tai vieni labiausiai paplitę vabzdžių, laikomų nelaisvėje. Lapalazdžių kūnas yra lapo formos, nugaros sparnai taip dengia kūną, kad jį sunku atskirti nuo medžio lapo. Suaugusių individų spalva priklauso nuo gyvenamosios aplinkos ir gali būti nuo šviesiai žalios ar net geltonos iki tamsiai rudos.
Gyvatė
Serpentes
Gyvatės - žvynaroplių pobūrio stuburiniai gyvūnai. Paplitusios visame pasaulyje išskyrus pačias šiaurines sritis ir kai kurias salas.
Gyvūnai
Animalia
Šiai karalystei priklauso eukariotų domeno organizmų grupė - gyvūnai. Dauguma gyvūnų yra daugialąsčiai, sugebantys judėti ir reaguoti į aplinką. Skirtingai nei augalai, gyvūnai neatlieka fotosintezės gyvybės palaikymui.
Gluodenai
Anguimorpha
Gluodenai - Šie driežai paplitę beveik visame pasaulyje. Šiai grupei priklauso didžiausi iš visų driežų - varanai, taip pat vieninteliai nuodingieji driežai - 2 nuodadančių rūšys. Dauguma gluodenų turi mažas kojas arba visai jų neturi. Manoma , kad šie driežai yra gyvačių protėviai ,nes daugeliui šių rūšių būdingi ilčių formos dantys bei ilgas, dvišakis liežuvis.
Griaučių skersaruožiai raumenys
Šie raumenys sudaryti iš ilgų, ruožuotų ,daugiabranduolių, cilindro formos ląstelių. Jos susitraukinėja valingai, todėl galime koordinuoti savo judesius.
Grybai
Fungi
Didelė gyvų heterotrofinių organizmų grupė. Ji buvo anksčiau laikyta augalų dalimi, bet vėliau išskirta į atskirą - Grybų karalystę.
Heliceros
chelicerae
Sudarytos iš dviejų narelių: storo plataus bazalinio (pamatinio) ir nagelio. Pamatiniame narelyje yra stiprūs raumenys, judinantys nagelį, ir nuodų liauka su latakėliu. Ramybės būsenoje nagelis būna prisiglaudęs prie pamatinio narelio ir glūdi griovelyje, kurio priekiniame ir užpakaliniame pakraštyje yra įvairaus dydžio ir formos danteliai. Cheliceromis vorai pagauna ir sulaiko grobį, patelės jomis nešioja kiaušinėlių kokonus (Pisaura mirabilis, Pholcus phalangioides), o patinai per kopuliaciją prilaiko patelę. Kai kurių patinų (pvz., Tetragnathidae) cheliceros labai stiprios, su daug "dantelių" ir labai ilgu bei storu nageliu.
Hemolimfa
Tai skystas audinys, kuriame yra savotiškų ląstelių (hemocitų), atliekančių fagocitinę funkciją. Hemolimfa gali būti bespalvė, tačiau dažnai ji yra gelsvos ar žalsvos, labai retai raudonos spalvos. Hemolimfa, skirtingai nei stuburinių kraujas, nedalyvauja dujų apykaitoje, o transportuoja maisto medžiagas bei hormonus į kūno audinius ir disimiliacijos produktus į šalinimo organus. Be to, ji atlieka kai kurias svarbias mechanines funkcijas: palaiko ir reguliuoja kūno vidaus spaudimą.Kai kurių vabzdžių (pvz., boružių, skaudvabalių) hemolimfoje yra nuodingos nemalonaus kvapo medžiagos kantaridino (0,03 g kantaridino žmogui yra mirtina dozė). Šie vabzdžiai, jausdami pavojų, hemolimfą išskiria lašeliais pro angeles kojų sąnariuose. Taip jie apsisaugo nuo priešų.
Histologija
mokslas apie audinius
Homologijos
Iš bendrų protėvių paveldėtos struktūros.
I (Jodas)
Reikalingas skydliaukei, jos hormonams susidaryti
Jungiamasis audinys
textus connectivus
Jungiamasis audinys - audinių grupė, padedanti palaikyti organizmo homeostazę. Susideda iš ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos. Skirstomas į 4 pagrindines grupes: skaidulinis (jis būna purusis, glaudusis); specialusis (riebalinis, retikulinis, drebutinis, pigmentinis); skeleto (kremzlinis, kaulinis); kraujas ir limfa.
Jutimo organai (vabzdžių)
Vabzdžiai turi lytėjimo, uoslės, skonio, regėjimo ir klausos organus. Įvairiose kūno dalyse yra išsidėstę juntamieji plaukeliai, atliekantys lytėjimo organų funkciją. Daugiausiai juntamųjų plaukelių yra ūseliuose ir burnos organų čiuopikliuose. Gerai išvystyti uoslės organai, sutelkti antenose. Todėl vabzdžiai suranda maistą, patinai pateles ir pan. Skonio organai išsidėstę ant žandų, apatinės lūpos, čiuopiklių, o musių, bičių ir drugių - ir ant priekinių kojų letenėlių. Vabzdžių Regėjmo organai - gerai išlavėję. Vabzdžiai galvos šonuose turi sudėtingas (facetines akis) ir dažnai dar 1-3 paprastąsias akis. Manoma, kad jų regėjimas yra mozaikinio pobūdžio, t.y. iš daugybės matomo daikto dalių atvaizdų susidaro bendras vaizdas. Paprastosios akelės, turbūt, padeda nustatyti šviesos kryptį. Vabzdžiai yra trumparegiai, daug geriau mato nejudrius daiktus, skiria pagrindines spalvas, o kai kurie mato mūsų akims nematomus ultravioletinius spindulius. Žiogai, skėriai, svirpliai, giedančios cikados, kai kurios blakės turi ir klausos organus, kurie vadinami būgniniais. Tai maži plėvelės pavidalo ploteliai su daug juntamųjų plaukelių.
K (Kalis)
Reikalingas nerviniam impulsui perduoti, širdies raumeniui.
Karalystė
Regnum
Mokslinės klasifikacijos kategorija, žemesnė už domeną ir aukštesnė už pokaralystę ir skyrių. Ilgą laiką karalystė buvo aukščiausia klasifikacinė kategorija. Pirmasis šią sąvoką įvedė Karlas Linėjus gamtinę aplinką suskirstęs į tris karalystes: mineralus (Mineralia), augalus (Vegetabilia) ir gyvūnus (Animalia). Gyvieji organizmai buvo suskirstyti tik į augalus ir gyvūnus. Vėliau skirstymas pasipildė bakterijomis, dar vėliau grybai buvo atskirti nuo augalų. Vėliausiai prokariotai suskirstyti į dvi atskiras karalystes, išskirtos archeobakterijos. 1969 m. R. H. Vitakeris (R. H. Whittaker) organizmus suskirstė į penkias karalystes. Į karalystes organizmai buvo suskirstyti atsižvelgiant į ląstelės tipą, jų struktūrą bei mitybinius poreikius. Vėliau organizmų skirstymas į karalystes šiek tiek keitėsi. Pastaruoju metu dėl genetinių tyrimų sukurtas naujas skirstymas, kuriame aukščiausias klasifikacinė kategorija yra domenas.
Karapaksas
carapax
Kai kurių vėžegyvių ir kai kurių roplių ("kaulinis šarvas") viršutinis skydas.
Kaulas
Kietas ir standus organas, sudarantis griaučius. Sudarytas iš kaulinio audinio, susidedančio iš kaulinių ląstelių (osteoblastocitų) ir tarpląstelinės medžiagos. Osteoblastocitai turi daug ataugų, kuriomis jie susisiekia su gretimų kaulinių ląstelių ataugomis. Tarpląstelinė medžiaga yra kieta ir stipri, kadangi persunkta druskų. Subrendusios kaulinės ląstelės, arba osteocitai, kartu su jas supančia tarpląsteline medžiaga sudaro kaulines plokšteles. Tos kaulinės plokštelės sudaro cilindrą, kurio viduryje yra osteono kanalas, per kurį įeina kraujagyslės ir nervai.
Kiaušdėtis
ovipositor
Neporinė spyglio ar kitokios formos išauga vabzdžių pilvelio gale. Kai kurių vabzdžių patelės ja deda kiaušinėlius į žemę, augalų audinius ar į kitų gyvūnų kūną (žiogai, pjūkleliai, ichneumonai)
Kiaušinėlis
ovum, ootidium
Moteriškoji lytinė ląstelė, esanti kiaušidėse, iš kurios apvaisinimo atveju gali išsivystyti naujas organizmas. Kiaušialąstės vystymosi procesas (ovogenezė) susijęs pirminių folikulų (nesubrendusių kiaušialąsčių, padengtų epiteliu ir jungiamuoju audiniu) augimu ir brendimu kiaušidžių žieviniame sluoksnyje.
Kirmrausos
Gymnophonia
Kirmrausos - šie bekojai į kirmėles panašūs gyvūnai sudaro mažiausią iš 3 pagrindinių varliagyvių grupių. Kirmrausų kūnas ilgas ir plonas, rudos ar rausvos spalvos. Galūnių nėra. Akys raudimentinės. Maisto ir partnerių poravimuisi ieško naudodamosi uosle. Kai kurios rūšys panašios į labai didelius sliekus. Minkštoje dirovje ar dumble jos rausiasi smailiomis, kaulėtomis galvomis kaip kastuvais. Vandenyje gyvenančios kirmrausos panašios į ungurius; naudodamosi uodegos peleku jos gerai plaukia.
Klasė
Classis
Mokslinės klasifikacijos hiearchinė pakopa. Gali būti skirstoma į viršklasius ir poklasius. Klasė apima giminingus būrius (gyvūnų) arba eiles (augalų, grybų). Pavyzdžiui, graužikų, vabzdžiaėdžių, plėšriųjų ir kt. būriai priklauso žinduolių klasei. Giminingos klasės, kurių atstovai yra panašios sandaros ir kilę iš bendrų protėvių, jungiamos į tipus (gyvūnai) arba skyrius (augalai).
Kojos (vabzdžių)
Vabzdžiai turi 3 poras kojų, kurių kiekviena sudaryta iš dubenėlio, klubo, šlaunies, blauzdos ir letenos. Kojos išaugusios kiekviename krūtinės segmente. Vabzdžių sistematikoje labai svarbus kiekvienos kojų poros letenos narelių skaičius. Jis gali būti užrašomas taip: 5-5-5, 5-5-4, 4-4-4. Kojų atskirų narelių dydis ir forma priklauso nuo gyvenamosios aplinkos. Dirvoje gyvenančių vabzdžių kojos pritaikytos rausti (kurkliai), tai tokios kojos rausiamosios, gyvenančių aukštoje žolėje - šokamosios (žiogai), vandenyje - plaukiojamosios (irkliškos, pvz., dusios), tačiau dažniausiai vabzdžių kojos yra vaikščiojamosios ar bėgiojamosios (žygiai, šokliai).
Kokonas
cocon
Daugelio bestuburių apsauginis apvalkalas apie jų lėliukes (pvz., vabzdžių), kiaušinius (pvz., vorų, moliuskų, sliekų). Vabzdžių kokonas sudaromas iš voratinklinių siūlų, kuriuos išskiria vikšrai prieš virsdami lėliukėmis. Šilkverpių kokonai sudaryti iš šilkinių gijų, iš kurių audžiamas šilkas. Vorai iš šilkinių gijų sudaro kiaušinėlių kokoną; kai kurios rūšys jį inkrustuoja dirvožemio dalelėmis (grumstavoriai), talpina susuktuose lapuose (maišavoriai), nešiojasi cheliceromis (plūdvoris) arba prisitvirtina prie voratinklinių karpučių (plėšriavoriai).
Kraujotaka (vabzdžių)
Vabzdžių kraujotakos sistema yra atvira. Ji sudaryta iš pilvelio nugarinėje pusėje esančios širdies, kuri priekyje pereina į aortą. Pati širdis yra vamzdelio pavidalo, sudaryta iš kamarų, kurios tarp savęs susijungia vožtuvais, o šonuose yra angelės - ostijos. Kamaros susitraukia paeiliui 20-150 kartų per minutę ir stumia hemolimfą link aortos. Iš aortos hemolimfa išsilieja į galvos ertmę. Iš čia hemolimfa išsilieja į kūno ertmes, apiplauna visus vidaus organus ir pro širdies kamarų šonuose esančias ostijas suteka atgal į širdį.
Krūtinė (vabzdžių)
Sudaryta iš trijų segmentų: prieškrūtinio, vidukrūtinio ir pakrūtinio. Kiekvieną iš minėtų segmentų sudaro viršutinis (nugarinis) pusžiedis - nugarėlė (tergitas), apatinis pusžiedis - krūtinėlė (sternitas) ir šonai - pleuritai. Atitinkamai krūtinės segmentams jų nugarėlė vadinama priešnugarėle, vidunugarėle, panugarėle, o krūtinėlė - prieškrūtinėle, vidukrūtinėle, pakrūtinėle.
Kutikulė
Kutikulė kietai apšarvoja kūną. Kai kuriose vietoje ji padengta plaukeliais, kurie atlieka pusiausvyros organo funkcijas. Išorinis sluoksnis, kuris fluorescuoja žalia spalva ultravioletinėje šviesoje, vadinamas stiklišku (hialininiu) sluoksniu. Tik ką išsinėrę skorpionai nešviečia tol, kol jų kutikulė nesukietėja. Sakoma, kad šis sluoksnis išlieka sveikas senose fosilijose per šimtus milijonų metų ir iki šiol gali fluorescuoti.
Kvėpavimas
Organinių medžiagų oksidavimas, kurio metu iš ADP susintetinama ATP. Arba paprasčiau tai cheminės reakcijos kurių metu iš maisto medžiagų išlaisvinama energija.
Kvėpavimo sistema (vabzdžių)
Kvėpavimo organams priklauso po visą kūną išsišakojusi trachėjų sistema. Oras į trachėjas patenka pro kūno šonuose išsidėsčiusius kvėptukus (stigmas).
L
L yra sutartinis žymėjimas, kuriuo parodoma kiek kartų jau yra išsinėręs nariuotakojis. Pvz. L3 - išsinėręs tris kartus.
Ląstelė
cellula
Gyvų organizmų struktūrinis vienetas, gebantis savarankiškai egzistuoti, vystytis ir daugintis. Manoma, kad žmogaus organizmą sudaro apie 50 mlrd. ląstelių, skirstomų į 220 tipų.
Liauka
Specialus sekrecijos organas. Egzokrininių liaukų gaminamas sekretas išsiskiria pro epitelį, endokrininių - patenka tiesiai į kraują. Liaukos gamina hormonus.
Liežuvis
lingua
Stuburinių gyvūnų virškinimo sistemos organas, esantis burnos ertmėje.
Lygieji raumenys
Lygieji raumenys sudaro skrandžio sienelę, stemplę ir daugelį kitų vidaus organų, kurie geba lėtai išsitempi ir susitraukti. Ląstelės neruožuotos, verpstės formos, vienbranduolės. Susitraukinėja nevalingai, todėl negalime sąmoningai priversti savo vidaus organus atlikti kokį nors veiksmą, taip pat praktiškai negalime pasipriešinti, kai prasideda vėmimo procesas.
Lytinis dimorfizmas
Patinų ir patelių kūno sandaros, spalvos, instinktų ir daugelio kitų požymių skirtumai. Lytinis dimorfizmas pasireiškia jau ankstyvose evoliucijos pakopose. Apvaliųjų kirmėlių patelės stambesnės už patinus. Daugelio jų, pavyzdžiui, askaridžių, patinai su spikulėmis ir į pilvo pusę užlenkta užpakaline kūno dalimi.Lytinis dimorfizmas ryškus visų nariuotakojų tipų organizmų. Daugeliui šio tipo atstovų būdinga tai, kad patelės stambesnės už patinus. Drugių patinai ir patelės paprastai būna skirtingų spalvų. Vabalų (pavyzdžiui, raganosio, elniaragio ir kt.) patinai turi specialius organus. Daugeliui stuburinių būdinga ryškus dimorfizmas. Kai kurios žuvys skiriasi dydžiu, kūno sandara ir spalva. Iš varliagyvių ryškūs lytinio dimorfizmo požymiai yra tritonų. Jų patinų poravimosi metu yra ryškios spalvos pilvas ir dantyta ketera ant nugaros. Daugelio rūšių paukščių patinai labai skiriasi nuo patelių, ypač jiems poruojantis. Gaiduko patinas paprastai nelabai skiraisi nuo patelės, tačiau pavasarį jo apdaras pasidaro puošnus, aiškiai skiriasi nuo patelės.
Maldininkai
Mantodea
Tai dieniniai plėšrūs vabzdžiai. Turi graužiamuosius burnos organus. Kūnas pailgas, galva labai judri, priekinės kojos ilgos, čiumpiamosios. Akys labai didelės, turi 3 paprastąsias akis. Galvą gali pasukti į visas puses. Pilvas ilgas ir plokščias, su nariuotais cerkais. Antsparniai pusiau permatomi, kartais sutrumpėję, sparnai skaidrūs. Vidurinės ir užpakalinės kojos bėgiojamosios. Priekinių kojų blauzda su išpjova, į kurią gali įsistatyti priekinė šlaunis, panašiai kaip sulenkiamojo peilio ašmenys. Letenos penkianarės. Metamorfozė nepilna. Kiaušnėlius deda dideliu kiekiu tam tikrose kapsulėse, kurios susidaro iš patelės išskyrų. Paplitę šiltuose ir tropiniuose kraštuose. Būryje yra apie 2000 rūšių.
Malpigijaus vamzdeliai
Ilgi ploni vamzdeliai, kurie prisitvirtinę prie žarnos ir atsiveria į ją. Toks šalinimas būdingas vabzdžiams ir vorams.
Mandibulė
Viršutiniai nariuotakojų žandai
Mejozė
Tai ląstelių dalijimosi būdas, kuris vyksta dviem etapais ir iš vienos du chromosomų rinkinius turinčios ląstelės susidaro keturios haploidinės ląstelės, kurios turi tik po vieną chromosomų rinkinį.
Mesosoma
Pirma pilvelio pusė sudaryta iš šešių segmentų. Pirmas segmentas turi lytinius organus, taip pat rudimentines ir modifikuotas ataugas, formuojančias struktūrą, pavadintą genitalijų dangteliu. Antras segmentas laiko porą plunksninių sensorinių organų, žinomų pektino vardu. Kiekviename iš paskutinių keturių segmentų yra po vieną porą plaučių. Mesosoma apsaugota chitininėmis plokštelėmis.
Metamorfozė
Gyvūnų vystymasis, kuriam būdingos kiaušinio, lervos arba dar lėliukės stadijos. Tai vienas iš prisitaikymų prie gyvenimo sąlygų. Metamorfozė būdinga bestuburiams (duobagyviams, plokščiosioms ir apvaliosioms kirmėlėms, moliuskams, nariuotakojams), bet ir chordiniams (tunikatams ir varliagyviams). Metamorfozė priklauso nuo hormonų, kuriuos išskiria speclialios liaukos.
Metasoma
Skorpiono "uodega" susideda iš 6 segmentų (pirmas uodegos segmentas atrodo kaip paskutinis mesosomos segmentas), paskutiniame yra skorpiono išeinamoji anga ir geluonis. Geluonyje yra puslelė su viena pora nuodų liaukų.
Mg (magnis)
Reikalingas nervų sistemai, magnis įeina į chlorofilo sudėti, be jo nevyktų fotosintezė.
Mitozė
Procesas, kada išaugusi iki tam tikro didumo ir sukaupusi pakankamai organinių medžiagų ląstelė dalijasi. Tuo metu vyksta sudėtingi pokyčiai branduolyje. Somatiinių ląstelių dalijimasis.
Moneros
Monera
Karalystė, kurią sudaro prokariotiniai organizmai - bakterijos ir kiti mikroskopiniai organizmai. Ši karalystė dar vadinama prokariotais (prokariotae).
Motinėlė
Šeimomis (ekologijos požiūriu) gyvenančių nariuotakojų herarkiškai vyriausias atstovas, išsiritęs iš apvaisinto kiaušinėlio.
Na (Natris)
Reikalingas vandens balansui, nervų sistemai palaikyti.
Nariuotakojai
Arthropoda
Nariuotakojų tipui priklauso daugybė plačiai paplitusių gyvūnų, kaip antai, vabzdžiai, vorai, skorpionai, šimtakojai ir vėžiagyviai (krabai, krevetės, vėžiai), bet netrūksta ir mažiau žinomų: tai kardauodegiai, jūros vorai, dirvožemio erkės. Nariuotakojų rūšių yra kur kas daugiau negu visų kitų kartu paimtų gyvūnų rūšių, be to, daugelis jų rūšių turi nepaprastai daug individų. Apie 80% visų žinomų gyvūnų rūšių yra nariuotakojai.
Natūrali partenogenezė
Ji būdinga kai kuriems augalams, kirmėlėms, vabzdžiams ir vėžiagyviams. Vienu atveju kai kurie gyvūnai gali vystytis tiek iš apvaisintos, tiek ir iš neapvaisintos kiaušialąstės. Iš apvaisintos kiaušialąstės išsivysto patelės, o iš neapvaisintos - patinai. Šitaip dauginasi skruzdėlės, bitės, verpetės. Šių gyvūnų grupių partenogenezė yra kaip prisitaikymas kiekybiniam lyčių santykiui reguliuoti. Kitu atveju kiaušialąstės vystosi be apvasinimo. Ši partenogenezė būdinga kai kuriems driežams. Tačiau daugeliui rūšių būdinga ciklinė partenogenezė. Pavyzdžiui, amarų, dafnijų, verpečių patelės vasarą dauginasi tik partenogenetiškai, o rudenį jau būdingas apvaisinimas. Tiek ciklinė partenogenezė, tiek vystymasis be apvaisinimo išsivystė tiems gyvūnams, kurių daug žūdavo arba kuriems būdavo sunku susirasti priešingos lyties individą.
Neorganinės medžiagos
Tai iš neorganinių molekulių sudarytos medžiagos. Neorganinės molekulės: paprastai turi teigiamų ir neigiamų jonų; dažnos joninės jungtys; visuomet sudarytos iš nedidelio kiekio atomų; dažna susijusios su negyvąja gamta.
Nėrimasis
Procesas, per kurį nariuotakojis išsineria is savo kutikulos (egzoskeleto).
Nervinis audinys
textus nervosus
Nervinis audinys - audinių rūšis, sudarantis nervų sistemą. Susideda iš nervinių ląstelių (neuronų) ir neuroglijos. Neuronas yra struktūrinis ir funkcinis nervinio audinio vienetas. Jis susideda iš kūno ir ataugų. Kūną sudaro branduolys ir citoplazma (neuroplazma) su joje esančiais organoidais. Neurono kūnas gali būti apskritas, ovalus, piramidės ar kriaušės formos. Ataugos yra dviejų rūšių: viena ilga - aksonas ir daug trumpensnių ataugų - dendritų. Neuroglija tai sudedamoji nervinio audinio dalis. Ją sudaro ląstelės – gliocitai.
Nervų sistema (vabzdžių)
Vabzdžių nervų sistemą sudaro centrinė, simpatinė ir periferinė nervų sistema. Centrinei nervų sistemai priklauso galvos ganglijai ir pilvo nervų grandinėlė. Galvos skyrių sudaro stambus viršryklinis mazgas ir mažesnis poryklinis mazgas, kurie abu sujungti aplinkryklinėmis konketyvomis. Ypač gerai išsivysčiusios bendruomeninių vabzdžių galvos smegenys. Nuo nervinių mazgų atsišakoja nervai.
Nuodai
Įvairios biologiškai aktyvios medžiagos, galinčios apnuodyti organizmą arba net sukelti organizmo mirtį. Nuodai skirstomi pagal poveikio mechanizmą.
Oda
cutis
Gyvūnų kūno paviršiaus dangalas, kuris su specializuotais dariniais - plaukais, nagais ir odos liaukomis sudaro bendrąją kūno dangą. Bendras žmogaus odos paviršiaus plotas - 1,6 m². Žmogaus oda sudaryta iš epidermio (epidermis), tikrosios odos (corium, derma) ir poodžio (subcutis, hypoderma). Rankų ir kojų pirštų odos paviršiaus reljefas - tai tikrosios odos ir antodžio linijų bei vagelių savitas derinys. Antodį sudaro besidalįjančių ląstelių sluoksnis, kurio paviršius nuolat ragėja, apmiršta ir nukrenta. Taigi jis auga iš apačios, atkurdamas nunykusias ląsteles. Gyvose antodžio ląstelėse yra rudo pigmento melanino, nuo kurio priklauso odos spalva: kuo pigmento daugiau, tuo oda ir plaukai tamsesni. Tikrosios odos storis--1-2 mm. Ji išraizgyta plonyčių kraujagyslių kapiliarų. Tikrojoje odoje yra prakaito ir riebalų liaukos, taip pat jautrios nervų galūnės - receptoriai. Į šį sluoksnį įsiterpęs antodis sudaro plaukų maišelius, kuriuose glūdi plauko pagrindas, prasidedantis sustorėjimu - plauko svogūnėliu. Oda saugo organizmą nuo mechaninių pažeidimų, išorės poveikių, padeda reguliuoti kūno temperatūrą, išskiria vandenį ir katabolizmo produktus, susijusi su imunine sistema, joje yra daug receptorių, todėl svarbi ir kaip jutimo organas.
Organas
Tai tam tikros formos ir sandaros kūno dalis, užimanti tam tikrą vietą organizme ir atlieka tam tikrą funkciją.
Organinės medžiagos
Organinės medžiagos sudarytos iš organinių molekulių. Organinės molekulės: visuomet turi anglies ir vandenilio; visuomet su kovalentinėmis jungtimis; gali būti gana didelės, sudarytos iš daugybės atomų; paprastai susijusios su gyvaisiais organizmais. Dažniausiai organinių molekulių elementai yra: H (vandenilis); C (anglis); N (azotas); O (deguonis); P (fosforas); S (siera).
Organizmas
Visos organų sistemos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, viena nuo kitos priklauso ir sudaro nedalomą visumą - organizmą.
Organoidas
Tai subląstelinis, membranos apsuptas funkcinis vienetas, esantis ląstelės viduje.
Organų sistema
Grupė panašios sandaros organų, kurie atlieka bendrą funkciją.
Parazitai
Visi virusai, kai kurios bakterijos ir grybai (pvz., ragangrybiečiai). Yra net parazitinių aukštesnių augalų, gyvenančių ant kitų augalų (pvz., brantas, džioveklė). Daugelis vienaląsčių, kirmėlių ir nariuotakojų gyvena parazitiškai.
Partenogenezė
Viena iš lytinio dauginimosi formų, kai organizmas išsivysto iš neapvaisintų kiaušialąsčių. Žodis "partenogenezė" kildinamas iš dviejų graikų kalbos žodžių: parthenos (παρθενος) - nekaltas ir genos (γενεσις) - gimimas. Skiriamos dvi partenogenezės formos: natūrali ir dirbtinė:
Pedipalpas
Pedipalpi
Arba palpai, žymiai ilgesni už cheliceras ir sudaryti iš šešių narelių: dubenėlio (coxa), klubo (trochanter), šlaunies (femur), kelio (patella), blauzdos (tibia) ir letenėlės (tarsus). Šie nareliai apaugę paprastais plaukeliais, šereliais o kartais ir storais dygliais. Ant jų išsidėstę įvairūs receptoriai. Visų rūšių patinų palpai virto sudėtingu dauginimosi organu.
Pedipalpas
Žnyplės. Kai kas tiki, kad tai iš tikrųjų kojos, kurios evoliucionavo į žnyples.
pH
pH (vandenilio jonų potencialas) - vandenilio jonų (H+) koncentracijos tirpale matas, parodantis tirpalo rūgštingumą ar šarmingumą. pH reikšmė yra nuo 0 iki 14, kur pH<7 rūgštiniams tirpalams, ph=7 neutraliems tirpalams ir ph>7 šarminiams tirpalams.
Pirmuonys
Protista
Eukariotų grupė, nepriskiriamų gyvūnams, augalams ar grybams. Tai daugiau sistematinė nei natūrali grupė. Daugelis pirmuonių yra vienaląsčiai. Kai kurie pirmuonimis laikomi organizmai daugialąsčiai, tačiau jų ląstelės nėra rimčiau diferencijuotos į audinius. Pavyzdžiui, maurakulis formuoja sferines kolonijas, kurių viduje susidaro dukterinės kolonijos. Viduje susidariusios kolonijos išeina į aplinką motininei kolonijai nusenus ir suplyšus.
Pitonas
Pythonidae
Pitonai - tai gyvatės priklausančios pitoninių šeimai. Pitonai dažniausiai sutinkami Afrikoje, Azijoje, Australazijoje. Pitonams priklauso didžiausios pasaulio gyvates titulas.
Plėšrūnas
Organizmas, mintantis gyvūninės kilmės, gyvu maistu.
PNS (periferinė nervų sistema)
Nervų sistema išsidėsčiusi už CNS ribų ir susideda is galvinių, bei nugarinių nervų.
Poklasis
Augalų ir gyvūnų mokslinės klasifikacijos kategorija, žemesnė už klasę.
Polimorfizmas
Biologinis reiškinys, kai viena organizmų rūšis ar populiacija yra susiskirsčiusi į individų grupes, kurios ryškiai skiriasi viena nuo kitos savo morfologiniais, fiziologiniais ar ataloninias požymiais. Dažniausiai skiriasi skirtingų lyčių palikuonys, rečiau tos pačios lyties.
Populiacija
Populiacija – vienos rūšies individų grupė glaudžiau tarpusavyje susijusi negu su kitų populiacijų individais ir užimanti tam tikrą teritoriją.
Prokariotai
Tai organizmai, kurių ląstelės neturi membrana apsupto branduolio.
Raumeninis audinys
Raumeninio audinio pagrindinė savybė - tai gebėjimas susitraukinėti. Raumenys skirstomi į griaučių skersaruožius, širdies skersaruožius ir lygiuosius.
Riebalai
Lipidai - organiniai junginiai, sunkiai arba visai netirpstantys vandenyje. Į jų molekulių sudėtį įeina C, H, O ir P.
Ropliai
Reptilia
Stuburinių gyvūnų klasė. Roplių oda sausa, beveik be liaukų. Epidermio viršutinį sluoksnį sudaro negyvos suragėjusios ląstelės. Raginis sluoksnis netolygus, storiausios vietos virtusios raginiais žvynais, gumburėliais, skydeliais. Tokia oda apsaugo nuo mechaninio žalojimo ir kartu lieka elastinga. Šis šarvas dar sustiprėja, kai po raginiais dariniais susiformuoja kaulinės plokštelės (turi krokodilai, vėžliai, kai kurie driežai). Raginis sluoksnis beveik nepraleidžia vandens - gerai apsaugo kūną tiek nuo įmirkimo, tiek nuo džiūvimo. Todėl ropliai gali gyventi sausose vietose, tenkindamiesi tik tuo vandeniu, kurį gauna su maistu. Raginis epidermio sluoksnis yra negyvas darinys - jis susidėvi ir gabalėliais nuplyšta arba periodiškai numetamas visas ištisai (kaip gyvačių išnaros). Po senuoju raginiu sluoksniu jau būna susiformavęs naujas. Roplių odoje negausios liaukos susijusios su veisimusi. Paminėtinos krokodilų galvos apačioje prie apatinių žandų muskuso liaukos bei porinės analinės liaukos. Driežai turi kelias šlauninių liaukų eiles.
Roplių akis
Gerai išsivysčiusiais vokais. Gyvačių ir gekonų viršutinis ir apatinis vokai suaugę, skaidrūs. Akys akomoduoja dvejopai - keičiant lęšiuko formą arba jo atstumą iki tinklainės.
Rūgštis
Bet koks cheminis junginys, kurį ištirpinus vandenyje tirpalo pH tampa mažesnis už 7. Plačiai žinomos rūgštys: acto rūgštis (maisto priedas), druskos rūgštis, sieros rūgštis, askorbo rūgštis (vitaminas C).
Rūšis
Realiai gamtoje tam tikru laiko momentu egzistuojanti individų grupė, pasižyminti panašiomis morfologinėmis, anatominėmis, fiziologinėmis, biocheminėmis, ekologinėmis savybėmis, besikryžminančių tarpusavyje ir duodančių vislius palikuonis, bei užimančių tam tikrą teritoriją.
Scinkai
Scincomorpha
Scinkai - tai driežų antšeimis į kurį įeina 7 šeimos, 1890 rūšių. Scinkų yra visame pasaulyje, bet gausiausiai jie gyvena tropinėse bei subtropinėse srityse. Scinkai maitinasi dieną, jie dažniausiai turi trumpas kojas, o kartais net visai jų neturi.
Skorpionai
Scorpiones
Bestuburių gyvūnų būrys, priklausantis voragyvių klasei. Kaip ir kitų voragyvių, skorpiono kūnas padalytas į galvakrūtinę ir pilvelį. Pilvelis susideda iš mesosomos ir metasomos. Galvakrūtinė/prosoma – skorpiono „galva“ susideda iš šarvo, akių, chelicerų, pedipalpų (žnyplių) ir keturių porų kojų, atliekančių vaikščiojimo funkcijas.
Smauglys
Boidae
Smaugliai - tai gyvatės priklausančios smauglinių šeimai. Smaugliai savo aukas pasmaugia, o juos daugiausiai išsiskiria iš kitų gyvačių, kad beveik visi smaugliai veda gyvus jauniklius. Smaugliai labiausiai paplitę Amerikos žemynuose, rečiau aptinkami Afrikoje, Azijoje, Ramiojo vandenyno salose.
Spektras
Šviesos intensyvumo pasiskirstymas pagal dažnius (energijas) (buitinėje kalboje - pagal spalvas), gaunamas, pvz., perleidus baltos šviesos spindulį per trikampę prizmę (arba difrakcinę gardelę).
Spermotozoidas
Vyriška lytinė ląstelė, gameta. Tai haploidinė ląstelė. Spermatozoido funkcija yra apvaisinti kiaušinėlį – moteriškąją lytinę ląstelę, susidarant zigotai, iš kurios vystosi naujas tos pačios rūšies individas. Kadangi kiaušinėlį apvaisina tik vienas iš milijardų spermatozoidų, juos labai smarkiai veikia natatūrali atranka - visa spermatozoido sandara pritaikyta greitai judėti. Spermatozoidas turi pusę genetinės medžiagos reikalingos ląstelei, be to, jis lemia individo lytį. Žmogaus spermatozoidas gali turėti „X“ arba „Y“ tipo lytinę chromosomą. Jei su kiaušinėliu susilieja „X“ spermatozoidas, vystosi moteriškas organizmas, o jei „Y“ – vyriškas.
Straubliukas
Vabzdžių virškinimo sistemos, burnos aparato organas.
Stuburas
Stuburinių gyvūnų atraminė ašis, sudaryta iš 33 (kartais 34) slankstelių. Stuburas apsaugo nugaros smegenis ir palaiko galvą. Su stuburu jungiasi krūtinės ląsta ir dubens kaulai. Kaklinę stuburo dalį sudaro septyni kaklo slanksteliai. Krūtininę dalį sudaro 12 krūtinės slankstelių, prie kurių yra prisijungę šonkauliai. Juosmens dalį sudaro 5 juosmens slanksteliai, išsidėstę žemyn iki stuburo apačios. Tai didžiausi paslankūs stuburo kaulai. Apatinę stuburo dalį sudaro 5 kryžmens slanksteliai, kurie yra suaugę į vientisą kietą kaulą, kad būtų stipresni. Žemiau jų tūno 3, 4 arba 5 maži slanksteliai. Tai uodegikaulis. Kai kurių kitų gyvūnų čia būna uodega.
Stuburiniai
Vertebrata
Didžiausias chordinių gyvūnų (Chordata) potipis. Pagrindiniai stuburinių gyvūnų požymiai: aplink chordą formuojasi stuburo slanksteliai, centrinę nervų sistemą sudaro nugaros bei galvos smegenys, kvėpavimo ir virškinimo sistemos atskirtos. Manoma, kad pirminiai chordiniai gyvūnai atsirado ankstyvojo kambro periode (prieš 570 mln. metų), o jų protėviai tikriausiai buvo jūrų žvaigždžių giminaičiai.
Substratas
Substratas - medžiaga ir/ar paviršius, kurioje ar ant kurios auga organizmas. Ant jo būna auginamos gėlės, grybai bei gyvūnai.
Sudėtinė akis
Kitaip vadinama facetine akimi. Facetinė akis susideda iš daugybės vienodos sandaros smulkių šešiakampių atskirų akelių - omatidijų, kurių kiekviena mato tik dalį daikto. Todėl toks matymas vadinamas mozaikiniu. Tokias pat akis turi vabzdžiai. Paprastos akelės yra smulkių apskritų kaip sagutės gumburėlių pavidalo, dažnai kitokios spalvos, negu fonas. Tokių akelių būna 1-3. Vorų paprastos akelės yra galvakrūtinės priekinėje dalyje. Jų būna nuo 2 iki 12, ir išsidėsčiusios 2-3 eilėmis. Geriausias regėjimas būdingas šokliavoriams. Dvigeldžiai moliuskai tikrųjų akių neturi, bet kai kuriems būdingos antrinės kilmės paprastos akelės, išsidėsčiusios mantijos pakraščiuose.
Šaltakraujis
Gyvūnas kurio kraujotaka teka kraujas. Kraujas atlieka jungiamojo audinio funkciją, tačiau šis gyvūnas fiziologiniams procesams palaikyti naudoja šiluminę energiją iš aplinkos.
Šienpjoviai
Opiliones, Phalangida
Bestuburių gyvūnų būrys, priklausantis voragyvių klasei. 2005 m. buvo žinoma apie 6300 jų rūšių, kurias galima suskirstyti į keturis pobūrius: Cyphophthalmi; Eupnoi; Dyspnoi; Laniatores. Šienpjoviai primena vorus, tačiau jų pilvelis yra segmentuotas ir artimai suaugęs su galvakrūtine, todėl jų forma primena ovalą. Kūnas nedidelis, 1-22mm ilgio, kietas. Pilvelis sudarytas iš 9-10 tvirtai suaugusių narelių. Turi keturias poras kojų, kurios, palyginus su jų kūnu, išsiskiria savo ilgiu; jis gali siekti 16 cm. Galuose dažniausiai būna nagučiai, kartais netgi dvigubi. Taip pat turi vieną porą 3-narių, paprastai smulkių chelicerų, nors Ischyropsalidae šeimos jie ilgesni už kūną, ir 1 porą 5-6 narių trumpų pedipalpų. Dvi paprastos akys, išsidėsčiusios ant kauburėlio, tačiau kai kurie urviniai šienpjoviai akių neturi. lgos kojos lengvai nulūžta ir lieka trūkčioti dar apie minutę (nors kai kurių rūšių apie valandą), taip atitraukiant priešo dėmesį nuo aukos ir leidžia jai pabėgti. Šienpjoviai yra skirtalyčiai, kiaušinius deda į gerai apsaugotas vietas. Dauginimosi organai išdėstyti pedipalpuose ir kojose. Judėdamas dažniausiai paviršių užčiuopia ilgiausia antra kojų pora. Regėjimas blogai išvystytas. Reakcija į įvairius dirgiklius būna mažiau jautri nei daugumos kitų voragyvių ir atsakymas į juos paprastai būna ne bėgimas, o sustingimas vietoje. Kvėpavimo organai - trachėjos, kurios 1—2-am segmente atsiveria vėduokliniais (trachėjiniais) kvėptukais (stigmomis), panašiais į vabzdžių. Nervų sistema apgaubia stemplę ganglijišku žiedu ir neturi suskirstymo į smegenis ir galvakrūtinės mazgą. Šienpjoviai neturi nei nuodų, nei voratinklinių liaukų, todėl jie visiškai nepavojingi žmonėms. Tačiau jie turi vieną porą kvapiųjų liaukų, išskiriančių specifinio kvapo skystų medžiagų. Dėl aštraus kvapo jų beveik niekas nevalgo.
Šildantis akmuo
Elektrinis šildymo prietaisas - akmens imitacija. Įjungus akmenį jis pradeda šilti, bei palaiko pastovią temperatūrą. Skirtas gyvūnų šildymui.
Šildantis kilimėlis
Šildymo prietaisas kilimėlio pavidalo. Atlieka ta pačią funkciją kaip termokabelis ir šildantis akmuo.
Širdies skersaruožis
Širdies skersaruožis raumuo turi tiek lygiųjų, tiek griaučių skersaruožių raumenų savybes, bet tai nėra skirtingų ląstelių mišinys. Jis sudarytas iš ruožuotų, vienbranduolių ląstelių, kurios šakojasi, jungiasi viena su kita įterptinėmis plokštelėmis, ir taip sudaro tvirtą vientisą raumens masę - miokardą. Jis susitraukinėja nevalingai, tačiau griežtai kontroliuojant ir reguliuojant parasimpatinei nervų sistemai.
Šviesa
Elektromagnetinis spinduliavimas, kurio bangos ilgis yra matomas akiai arba, bendresne prasme, elektromagnetinis spinduliavimas nuo infraraudonųjų iki ultravioletinių spindulių. Matoma šviesa yra spektro dalis tarp 380 nanometrų (sutrumpintai nm) ir 750 nm (ore) bangų ilgio.
Tarakonai
Blattodea
Vabzdžių būrys, kuriam priklauso plokšti, kiaušiniškos formos vabzdžiai. Jų galva nukreipta į apačią ir iš viršaus pridengta priešnugarėle. Burnos organai graužiamieji. Antenos ilgos, šeriškos. Kojos bėgiojamosios. Priekiniai sparnai kieti, virtę antsparniais, užpakaliniai - plėviški, susiglaudžia vėduokliškai. Kai kurių rūšių sparnai visai sutrumpėję arba visai išnykę. Pilvelio gale yra trumpi cerkai, patelės - trumpa dviskiautė kiaušdėtis. Tarakonų vystymosi metamorfozė nepilna. Kiaušinius deda į specialų maišelį, kurį patelės nešioja pilvelio gale. Vystymasis kartais trunka 2-3 metus. Tarakonai - naktiniai gyvūnai, labiau išplitę šilto klimato šalyse. Gyvena gamtoje ir butuose. Minta įvairiu maistu. Pasaulyje yra apie 4000 rūšių, priklausančių 5 šeimoms. Europoje aptinkama 15. Lietuvoje rūšinė sudėtis ištirta nepakankamai.
Terariumas
Uždara arba pusiau uždara talpa, skirta gyvūnų, augalų auginimui. Terariume būtinas substratas, gali būti įrengtas ir vandens šaltinis.
Termokabelis
Elektrinis šildymo, įtaisas kuris ijungtas įšyla ir palaiko pastovią temperatūrą. Dažniausiai naudojamas terariumų apšildymui.
Tipas
typus
Gyvūnų mokslinės klasifikacijos kategorija, apimanti giminingas klases. Tipas yra žemesnė kategorija už skyrių, bet aukštesnė už klasę. Kai kurie tipai dar skirstomi į potipius. Sąvoką 1825 m. pradėjo vartoti prancūzas A. Blenvilis.
UV
Ultravioletiniai spinduliai. Spindulių bangos ilgis 3-380 nm. Atskiriems ultravioletinės spinduliuotės spektrams būdingas didelis biologinis ir cheminis aktyvumas. Tam tikrų UV spektrų kiekis veikia teigiamai: skatina augima, stiprina organizmą, naikina ligas sukeliančias baterijas. Tačiau tam tikrai UV spektrai ardo akies tinklainę, dideli kiekiai skatina odos vėžio atsiradimą.
Vabalai
Coleoptera
Vabzdžių (Insecta) klasės būrys. Vabalų kūnas sudarytas iš trijų dalių: galvos (lot. caput), krūtinės (thorax) ir pilvelio (abdomen). Pasaulyje apie 350 000 rūšių. Lietuvoje gyvena apie 3500-3600 rūšių iš 93 šeimų.
Vabzdžiaėdžiai augalai
Nedidelė augalų grupė, auganti skurdžiuose dirvožemiuose ir prisitaikusi papildomai maisto medžiagų gauti iš pagautų vabzdžių.
Vabzdžiai
Insecta
Nariuotakojų tipo klasė. Tai gausiausia bestuburių gyvūnų klasė; vabzdžiai sudaro apie 80 proc. visų gyvūnų rūšių.
Varliagyvių akis
Paprasta, nesudėtinė akis, turinti judamus vokus.
Veislė
Vienos rušies, bendros kilmės, vientisa, salygiškai pastovi organizmų (augalų, gyvūnų ir kt.) grupė, turinti panašias paveldimasias ir ekologines savybes, panašaus augimo, žmogaus sukurta selekcijos (veislininkystės) būdu savo poreikiams tenkinti.
Vėžliai
Chelonia (turtle )
Vėžliai yra vieni iš seniausių roplių. Ryškiausias roplių bruožas yra kietas minkštąsias kūno dalis dengiantis šarvas, kuris apsaugo ir slepia nuo plėšrūnų bei gamtos veiksnių. Vėžliai dantų neturi, o maistą atpjauna aštriais žandikauliais. Jie gyvena sausumoje, gėluose vandenyse, jūriniuose vandenyse, tačiau visos rūšys kiaušinius deda sausumoje.
Virškinimo sistema
Virškinimo organų sistema prasideda burnos ertme. Maistui esant burnoje, kiti virškinimo organai refleksiškai paruošia toliau jį perdirbti. Iš burnos maisto tyrė patena į stemplę, iš jos - į skrandį. Toliau maistas slenka žarnynu, nesuvirškintos atliekos pasiekia tiesiąją žarną ir per išangę pašalinamos lauk. Virškinimo sistmai dar priklauso dvi liaukos - kepenys ir kasa, kurios gamina virškinimo sultis. Be to, virškinimo sistema gamina hormonus ir dalyvauja apsauginėse reakcijose. Virškinimo organų sistemoje yra perdirbamos maisto ir energetinės medžiagos, kad jas lengviau galėtų įsisavinti audiniai ir ląstelės (virškinimas).
Vitaminai
Smulkiamolekuliai organiniai junginiai, reikalingi tam tikriems gyviems organizmams gyvybinei būklei pagerinti, bet kurių pats organizmas pasigaminti (sintetinti) negali, todėl gauna su maistu
Voragyviai
Arachnida
Nariuotakojų (Arthropoda) tipo gyvūnų klasė. Lotyniškas klasės pavadinimas kilęs iš graikų mitologijos veikėjos Arachnės. Kūnas sudarytas iš galvakrūtinės ir pilvelio. Turi keturias poras kojų. Daugelis turi aštrias cheliceras, kuriomis sučiumpa ir nužudo auką. Savo aukai suleidžia virškinamojo skysčio, kuris susideda iš seilių liaukų ir kepenų sekreto. Po kurio laiko savo auką tiesiog iščiulpia. Toks virškinimo tipas vadinamas išoriniu. Vieni voragyviai deda kiaušinius, kiti veda jauniklius. Daugelis yra grobuonys, nemažai ypač nuodingi (nuodingieji vorai). Pasaulyje yra apie 70 tūkst. voragyvių rūšių. Po vabzdžių tai antroji pagal dydį nariuotakojų grupė. Lietuvoje visi gyvenantys būriai nepakankamai ištirti.
Vorai
Araneae
Bestuburių gyvūnų būrys, kurio atstovai sugeba gaminti voratinklių šilką, turi aštuonias kojas ir neturi sparnų. Šie nariuotakojai randami visuose žemynuose išskyrus Antarktidą. Iš viso priskaičiuojama apie 38 000 rūšių. Biologijos mokslo šaka, tirianti vorus ir voragyvius vadinama arachnologija.
Voratinklinės karputės
mamillae
Vorų pilvelio dalis, sudaryta iš voratinklinių liaukų ir gaminanti ore stingstantį voratinklinį siūlą. Beveik visų vorų rūšių yra pačiame pilvelio gale, tik vos keletos yra jo viduryje (Liphistius) arba čia yra pirmoji pora. Kai kurie šiuolaikiniai vorai turi keturias poras voratinklinių karpučių, tačiau evoliucijos eigoje vyko jų redukcija (Zodariidae - skruzdėgaudžiai - beturi tik vieną porą). Dabar iš visų žinomų tikrai nėra vorų, kurie visai neturėtų voratinklinių karpučių.
Voratinklis
Vorų rezgamas tinklas. Pilvelyje yra voratinklinės liaukos, kurios išskiria ore stingstančią baltyminę medžiagą - voratinklinį šilką, iš kurio daromas voratinklis. Voras kryžiuotis turi septynių rūšių liaukas, gaminačias skirtingas šilko rūšis. Vienos jų skirtos specifinėms tinklo dalims padaryti, grobiui suvynioti, kiaušinių kokono gamybai. Dalis liaukų išskiria lipnią medžiagą, kuria padengiami gaudomieji siūlai.
Zigota
Po apvaisinimo susidariusi diploidinė ląstelė, iš kurios ima augti ir vystytis naujas organizmas. Dažniausiai zigota susidaro susijungus lytinėms ląstelėms (gametoms): vyriškajai (spermatozoidui) su moteriškąja (kiaušialąste). Lytinių ląstelių branduoliai susijungia ir tampa vienu. Tokiam branduoliui dalijantis mitotiškai ląstelių skaičius vis dvigubėja. Vėliau zigota tampa gemalu.
Žaltys
Colubridae
Žalčiai - tai gyvatės priklausančios žaltinių šeimai. Žalčiai paplitę visame pasaulyje išskyrus Antarktidą. Žalčiams priklauso visos pasaulio gyvatės, kurių nuodingieji dantys yra burnos gale.
Žnyplės
Žnyplių pagrindinė funkcija sugauti auką, tačiau jos būna svarbios ir ritualiniuose poravimosi šokiuose. Pedipalpai susideda iš 6 segmentų. Pačios žnyplės susideda iš fiksuoto viršutinio piršto ir judančio apatinio. Pedipalpų dydis priklauso nuo rūšies.
Sudarant žodynėlį naudotasi internetine literatūra, moksline literatūra, bei enciklopedijomis. Dar yra žodynėlyje išlikę smulkių gramatikos ar stiliaus klaidų, jas pašalinsime artimiausiu metu, tiesiog labai norėjome greičiau publikuoti savo darbą ir pasidžiaugti su visais. Jei pastebėjote kokių rimtų netikslumų ar klaidų praneškite mums, pataisysime.
Specialiai žodynėliui yra sukurta forumo tema "Žodynėlis". Kviečiame rašyti Jums nežinomus ir rūpimus naujus žodžius, kurių reikšmę būtų naudinga žinoti visiems Egzotika.info nariams. Taip pat šioje temoje prašome rašyti pasiūlymus, pageidavimus, pastabas dėl terminų žodyno.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
