2024m. March 29d. 07:55:03

Navigacija
· Pradžia
· Straipsniai
· Galerija
· Forumas
· Komentarai
· Anekdotai
· Kontaktai
Naujokams
· Taisyklės
· DUK
· ŽODYNAS
· Paieška
Naudinga
· Konkursai, siurprizai
· Video
· Nuorodos
· Siųstis
· PARAMA
 
 

Naujausia foto
Naujas šeimos narys :))
Naujas šeimos narys...
2023/03/25 11:16

 
 

Atsitiktinė foto

 
 

Prisijungę vartotojai
· Prisijungę svečiai: 6

· Prisijungę nariai: 0

· Iš viso narių: 8,002
· Naujausias narys: Kestutis
 
 
Straipsnių hierarchija
Straipsnių pradžia » Vorai » Pradedančiajam paukštėdų augintojui... 
 
Pradedančiajam paukštėdų augintojui...
 

Pradedančiajam paukštėdų augintojui...


Voras/ paukštėda/ tarantulas ?

Pardosa amentatamTiek internete, tiek filmuose ar televizijos laidose dažniau susiduriame su pavadinimu „tarantulas“ nei „paukštėda“. Net enciklopedijose ar vadovėliuose šie terminai dažnai painiojami, kartais - vartojami sinonimiškai, kartais – „tarantulais“ vadinami visi sąlyginai dideli vorai ir pan. Tokia terminų painiava būdinga ne vien lietuvių kalbai, pvz. vokiečių kalboje greta „paukštėdos“ termino - Vogelspinne, prancūzų – Mygale, anglų - Bird-Eater, Bird-Spider, Tarantula, Baboon-Spider, Monkey-Spider, ispanų – Hierba, Mata-Caballo, rusų – птицеед, taip pat vartojamas „tarptautinis“ terminas “tаrantulas“.
Kaip yra iš tiesų? Vadindami paukštėdas „tarantulais“ mes darome dvi klaidas. Pirma – tarantulai, būdami sąlyginai giminingi paukštėdoms, iš tiesų priklauso atskirai vorų grupei, kuri tiek išoriškai, tiek fiziologiškai skiriasi nuo paukštėdų ir skirtingai nei pastarieji priklauso Araneomorpha būrio Lycosidae šeimai (liet. klb. – plėšriavoriai).
Antra - sakoma, kad pavadinimas „tarantulas“ kilęs XV amžiuje nuo nedidelio Italijos miestelio pavadinimu Taranto, o pats tarantulas vadinamas ligos „tarantizmo“ sukėlėju ar priežastimi. Legenda byloja, kad tarantulo įkandimas sukelia nenumaldomą skausmą - tuomet vieninteliu vaistu nuo šios Maria Sibylla Merian graviūraligos tampa ugningas šokis tarantella. Ilgainiui dėl bauginančios išvaizdos, grėsmingos ligos, pagal anglosaksiškų šalių tradiciją kiekvienas nematytas ar išskirtinės išvaizdos voras imtas vadinti „tarantulu“. Dėl kitų paukštėdų pavadinimų užsienio kalbomis teisingumo ir tikslumo ginčijamasi iki šiolei.
Pvz. pavadinimas lietuvių kalba „paukštėda“ taip pat ginčijamas, kadangi paukščiai ar jų jaunikliai tikrai nėra pagrindinis šių vorų maistas, paukštėdas taip pat sėkmingai galėtume vadinti ir pvz. „roplėdomis“ ar „vabzdžiaėdžiais“.
Paukštėdos pavadinimą (ir jos atitikmenį kitomis kalbomis (птицеед, bird spider, Vogelspinne) galima kildinti iš XVIII amžiaus pradžios šveicarų keliautojos Maria Sibylla Merian graviūros vaizduojančios gigantišką vorą, sučiupusį mažą paukštelį bei šios keliautojos publikacijų apie gigantiškus tropinių miškų vorus.
Dar didesnė painiava atsiranda dėl to, kad tikrieji tarantulai (plėšriavoriai), savo ruožtu, painiojami su išties pavojingais Latrodectus giminės atstovais, kuriai priklauso liūdnai pagarsėję vorai tokie kaip Juodoji našlė, karakurtas ir pan.
Klaidingas yra ir paukštėdų pavadinimas prancūzų kalba – Mygales, įsigaliojęs 1797m. kuomet G. Walckenaer, nepaisydamas to, kad anksčiau mokslininkas G.Cuvier tokį pavadinimą suteikė vienam žinduolio tenreko porūšių (terminas Mygale kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „tenrekas“ (mus – žiurkė ir gale – žebenkštis).
Nepaisant to, kad lietuviškasis paukštėdos pavadinimas nėra tikslus ekologijos atžvilgiu, jis teisingesnis nei „tarantulas“ kadangi neimplikuoja prasminio suklydimo vienai genčiai priskiriant kitos savybes ar fiziologines ypatybes.

Koks voras tinkamas pradedančiajam?

Pradėti patartina nuo sąlyginai nebrangių, populiaresnių vorų, ne mažesnio nei L5 dydžio, taip pat reikėtų vengti suaugėlių. Kodėl? Todėl, kad pirma patirtis kartais būna skaudi, ji tampa dar skaudesne kuomet smarkiai „muša per kišenę“, antra – atsižvelgiant į menką tokių gyvūnų rinką ir paklausą Lietuvoje, pradžioje verta rinktis dažniau auginamus - taip gausite daugiau praktinių patarimų, trečia - labai mažų voriukų maitinimas yra gana sudėtingas, o suaugėlių gyvenimas gali greit nutrūkti (pvz. dažnai naujokams parduodami subrendę nebereikalingi patinai).
Verta atkreipti dėmesį į tai, kad daugelis paukštėdų gali būti potencialiai pavojingi (Pterinochilus, Heteroscorda, Poecilotheria), todėl reikėtų stengtis nepirkti visiškai negirdėtų rūšių bei neskubėti žavėtis retais egzemplioriais. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo pardavėjo patikimumo bei suinteresuotumo. Pradedančiajam vertėtų žinoti, kad vorų charakteris siejais ir su jų kilmės vieta, pvz. „senojo pasaulio“ vorai paprastai agresyvesni ir pavojingesni žmogui, todėl nerekomenduojami naujokui. „Naujojo pasaulio“ vorai dažnai įspūdingesnės išvaizdos, spalvingi bei ramesnio būdo, pavyzdžiui Brachypelma giminės atstovai bene labiausiai paplitę Lietuvos paukštėdų augintojų tarpe, gan nesunkiai auginami bei veisiami. Reikėtų pažymėti, Brachypelma vaganskad kai kurie šios giminės atstovai yra labai brangūs ir reti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, todėl augintinį derėtų rinktis ne iš paveikslėlių ar interneto nuotraukų, o iš augintojų ar veisėjų. Naujokams tiktų ir Avicularia, Chromatopelma ar Aphonopelma atstovai, tačiau jie Lietuvoje paprastai retesni ir brangesni už populiariuosius Brachypelma albopilosum ar Brachypelma vagans rūšies vorus.
Prieš įsigyjant, jei įmanoma, reikėtų atkreipti dėmesį ir į voro lytį, kadangi patinai vidutiniškai gyvena 1,5-4 metus, patelės trigubai – keturgubai ilgiau. Žinoma, dažnai ne specialistui gan sunku atskirti lytį, jei voras tėra keleto nėrimųsi, bet jei perkate L5-L7 voriuką tai padaryti nesunku.

Kur įsigyti vorą?

Lietuvoje yra ne taip daug vietų, kur galima įsigyti apskritai kokį nors paukštėdą, nekalbant apie pasirinkimo galimybę. Atsižvelgiant į tai, kad „pardavimo taškai“ kinta, jie bus keičiami pagal situaciją (P.S. tai ne reklama):
1. Pradėsim nuo šio puslapio. Yra speciali forumo skiltis, kurioje skelbiasi pardavėjai ir pirkėjai. Galbūt pasiūlymų gausos nėra, bet rasti įmanoma. Taip pat egzistuoja ir kiti interneto puslapiai, kuriuose galima rasti dominančių skelbimų ar galų gale bendro pobūdžio skelbimų portalai.
2. Yra keletas dalinai specializuotų zoo prekių parduotuvių, pvz : Reriz fauna, J. Baltrušaičio g. 11, 06145 Vilniuje, egzotinių gyvūnų salonas Terra, Žirmūnų g. 106, 09121 Vilniuje. Kitose parduotuvėse tokius gyvūnus ar maistą (įrangą) galima bandyti užsisakyti, pvz. parduotuvėje „Auksinė žuvelė“ S. Žukausko g. 43-51, 09129 Vilniuje.
3. Retesnius egzempliorius ar/ir geresnes kainas galite rasti kreipęsi į keletą žinomų platintojų ar augintojų, kurie tam tikrus gyvūnus gali parūpinti pagal užsakymą. Dėl kontaktų reikėtų kreiptis į šio puslapio administratorius.
4. Yra galimybė atsisiųsti/atsivežti dominančius egzempliorius iš užsienio šalių. Populiarūs ir gausūs pasiūla yra tokie interneto pls. kaip www.tarantulas.ru, www.arachnoboards.com ir pan (žr. prie šiame psl. esančių "nuorodų"). Norint atsisiųsti/atsivežti vienokį ar kitokį gyvūną patogu kooperuotis ir pasidalinti transportavimo išlaidas, juolab, kad perkant keletą egzempliorių, dažnai, atitinkamai mažėja ir kaina.

Ar paukštėdos (labai) nuodingi?

Neišvengiamas klausimas, į kurį tegalimas vienas atsakymas – taip. Visi paukštėdos yra nuodingi. Tačiau derėtų atkreipti dėmesį, kad „nuodingas“ nėra žodžio „mirtinas“ sinonimas, „nuodingas“ reiškia turintis nuodų. Visi be išimties vorai paukštėdos turi nuodų. Kokie jie, kur kaupiasi ir kaip – kitoje temoje.
Pirmiausia prieš įsigyjant tokį augintinį vertėtų prisiminti, kad toks voras nėra domestikuotas taip, kaip šuo, katė ar žiurkėnas. Voras niekada nejaus dėkingumo ar prieraišumo nepaisant to, kad jūs juo rūpinatės ir maitinate. Priešingai, stengiantis – pagerinti jo „buitį“ ar „pabendrauti“ galima patiems įsitikinti, kad voras - ne tik nuodingas, bet ir pavojingas.
Voro įkandimo pasėkmės...Kuo rizikuoja paukštėdų augintojai? Gamta vorui suteikė dvigubas galimybes: - galimybę gintis nuo natūralių priešų (paukščių, graužikų, vabzdžių) ir galimybę sumedžioti auką. Paukštėdos, kaip ir visi kiti arachnidai, tapačias turi gynybos ir puolimo priemones. Pavojingiausios yra vorų heliceros, kurios pirma suveikia kaip „šaltieji ginklai“, vėliau seka (nebūtinai) nuodų injekcija. Kuo daugiau nuodų papuola į žaizdelę – tuo pasekmės sunkesnės. Tai gali būti tiesiog niežėjimas, bėrimas, ar stiprus skausmas, paralyžius, audinių nekrozė ir pan.
Pažymėtina, kad paukštėdos nuodai žmogui nėra mirtini, nes žmogus nėra potenciali voro auka. Paukštėdos nuodai gali iššaukti ir greito tipo alerginę reakciją, pavyzdžiui dilgėlinę, Kvinkės edemą, kuri kartais gali baigtis mirtimi. Nereikia pamiršti ir to, kad tokios pasekmės neretam būna ir po paprasčiausio bitės įgėlimo. Kai kurių rūšių vorai yra sąlyginai pavojingi, todėl pradedančiajam nederėtų rinktis „senojo pasaulio“ augintinių.
Augintojai dažniau susiduria ne su įgėlimų, o su apsauginių plaukelių sukeliamais nepatogumais. Paukštėdos gynybai naudoja plaukelius, dengiančius abdomeną, kuriuos, reikalui esant, mikliais kojų judesiais nukreipia į priešininką. Plaukeliai yra skirtingų rūšių, tačiau daugelis jų, pateikę į akis, ant odos, į kvėpavimo sistemą, sukelia ilgalaikį niežulį ar bėrimą. Tokia pat reakcija galima nuo tiesioginio kontakto su paukštėda.
Darytina išvada, kad pradedantysis augintojas dėl savo saugumo ir paukštėdos ramybės dėlei, neturėtų piktnaudžiauti ieškodamas artimo ir betarpiško bendravimo su laukiniu padaru iš laukinio miško ar zoo parduotuvėlės.

Patinas ar patelė?

Kaip jau buvo minėta, kol voras mažas atskirti lytį ne specialistui ganėtinai sunku. Perkantieji dalyvauja loterijoje, kurioje galimybė įsigyti patelę didesnė, nei patiną. Kodėl? Todėl, kad gamtoje daugiau patelių nei patinų, t.y. santykis panašus į vieną prie dešimties. Kartais veisėjai, norėdami paspartinti inkubaciją, kilsteli temperatūrą ir tuomet svarstyklės nulinksta patinų naudai. Taigi, paukštėdų lytį, kaip ir kai kurių kitų ektotermų (pvz. krokodilų) dalinai galimai kontroliuoti.
Įsigijote mažą paukštėdos jauniklį ir nežinote, kurios jis lyties. Yra daugybė būdų, priemonių ir patarimų kaip atskirti patiną nuo patelės, pradedant nuo anatomijos tyrinėjimų iki įvairių nelabai protingų patarimų. Apie lyties atskyrimą puslapyje yra atskiras straipsnis. Skaityti
Psalmopoeus irminiaAbejonių dėl lyties nebelieka, kada išryškėja išoriniai lyties požymiai patinams (tibialiniai kabliukai, bulbos), bet tai nėra būdinga visoms paukštėdų rūšims. Kai kurių rūšių paukštėdų suaugėlių lytinis dimorfizmas ypač ryškus (pvz. Psalmopoeus irminia).
Kartais norėdami turėti abiejų rūšių individų ir galbūt ateityje juos veisti, augintojai ima keletą tos pačios vados voriukų, tikėdamiesi, kad jei bus priešingos lyties. Tai nėra geras sprendimas, kadangi patinai subręsta priklausomai nuo rūšies 1,5 – 4 metų, o patelių brendimas užtrunka ilgiau. Turėdami tos pačios vados skirtingų lyčių paukštėdas negalėsite jų poruoti, nes kuomet patinai subręs patelės bus dar per jaunos, o joms subrendus patinų jau nebeturėsite… Žinoma, įmanoma sąmoningai pristabdyti patinų vystimąsi ribojant maistą, mažinant temperatūrą, bet tai reikia daryti nuo pat mažens, o tai reiškia - žinoti kokios lyties augintinius turite.
Dažniausiai augintojai mėgėjai ieško patelių, nes jų gyvenimo trukmė trigubai ar daugiau kartų viršija patinų gyvenimo trukmę, jos įspūdingesnės ir gražesnės. Patinus suaugėlius verta įsigyti tuomet, jei turite ar žinote kur jam gauti porą, be to juos pirkti reikėtų tik iš patikimų rankų, antraip naujasis pirkinys gali teišgyventi vos keletą dienų ir nebeatlikti savo funkcijos.

Kokio terariumo/įrangos jiems reikia? Ar galima auginti kelis viename terariume?

Suprantama, prieš įsigyjant paukštėdą būtina pasirūpinti jo būstu. Pažymėtina, kad šie vorai negali būti laikomi kartu, poromis ar pan., išskyrus keletą jų rūšių (pvz. Avicularia avicularia), bet tokiu atveju reikalavimai gyvenamam plotui yra žymiai didesni, o kanibalizmo dažniausiai nepavyksta išvengti.
Terariumo sienelė iš durpiųJei Jūs įsigijote nedidelį L4 - L6 voriuką, jam nereikia skirti didelio terariumo. Būtų puiku jei jo gyvenamasis namas „augtų“ kartu su voru. Kodėl? Todėl, kad dideliame terariume augintinis dažnai „pasimeta“, gali būti problematiška jį pašerti ar kontroliuoti gyvenimo sąlygas. Paukštėdos (išskyrus lytiškai subrendusius patinus) nėra klajokliai, todėl nėra tikslinga jį apgyvendinti didžiuliame terariume.
Derėtų prisiminti, kad terariumo išmatavimai turėtų priklausyti ir nuo voro gyvenamos erdvės (medžių gyventojas ar ne, urvinis ar ne). Mažiems voriukams auginti puikiai tinka įvairi skaidri bei sandari (su ventiliacijos skylutėmis) plastikinė tara, tokia kaip vienkartiniai indeliai, indeliai maistui ir pan. Apibendrinant galima pasakyti, kad L4 - L8 (nelygu rūšis) dydžio vorui pakanka 10x5x5 terariumo, suaugusiam ant žemės gyvenančiam – 30x30x30, medžiuose gyvenančiam paukštėdai – 20x30x40. Antra vertus, augančio voro nederėtų laikyti ypač mažame terariume, nes tokiu atveju jo augimas gali sulėtėti arba voras gali užaugti mažesnis, nei kiti šios rūšies atstovai.
Patogiausia terariumą gaminti iš stiklo ir /ar medžio plokštės, tam tikslui galima panaudoti ir seną akvariumą. Apie terariumo gamybą bus atskiras straipsnis.
Substratas
Jei auginate medžių gyventoją, substratas nėra svarbus, terariume pakaks 2 - 3cm. sluoksnio bet kokio grunto (akmenukai, durpė ir pan.). Jei jūsų augintis yra „žeminis“ voras, tuomet substratą teks rinkti atidžiau. Dauguma augintojų naudoja kokoso durpes dėl gerų jų absorbavimo savybių. Paprasta žemė, molis ar smėlis nėra tinkami paukštėdos terariume (bloga absorbcija, galimas grybelis ir t.t.). Kai kurie augintojai pataria naudoti tokį dirbtinį gruntą kaip vermikulitas ar porolonas. Atsižvelgiant į tai, kad vorai rausia urvus. dirbtinis gruntas ne visuomet yra tinkamas, o dažnai ir neestetiškas.
Užsienio šalių veisėjai pataria paruošti tokį substrato mišinį - 2/5 juodžemio, 1/5 vermikulito, 1/5 durpės, 1/5 smėlio. Substrato sluoksnis turėtų būti ne mažesnis kaip 5 cm. Norint išvengti galimų parazitų patekimo į terariumą kartu su gruntu, jį, prieš dedant į terariumą, galima šiek tiek pakaitinti mikrobangų krosnelėje.
Gertuvė
Būtina visų tipų terariumuose, tačiau be jos galima apseiti auginant mažus inidivus, pastarieji gauna drėgmės pakankamai su maistu ir nuo drėkinamo grunto. Suaugėliams indas su vandeniu būtinas, tai gali būti ir molinis indelis ir stiklainio dangtelis. Svarbu, kad indas nebūtų per mažas (voras turi į jį tilpti) ir atvirkščiai (gali paskęsti). Paukštėdos dažnai į indus su vandeniu sumeta maisto atliekas, grunto daleles, todėl vandenį patartina keisti kai tik jis užsiteršia.
Temperatūra
Viskas priklauso nuo voro rūšies. Būtina susipažinti su voro gyvenamuoju arealu ir laikytis keleto taisyklių:
1. Temperatūrą terariume neturėtų nukristi žemiau 20 ir viršyti 30 laipsnių (yra išimčių).
2. Temperatūra negali stipriai svyruoti, pvz. naktį ji gali nukristi pora - trejetu laipsnių, bet ne daugiau. Terariumas turėtų būti įrengtas toliau nuo lango, į jį neturėtų patekti tiesioginiai saulės spinduliai.
3. Terariumą galima šildyti spec. kabeliu, kaitrine lempa (iš išorės) ar šildomuoju kilimėliu. Sprendimas priklauso nuo daugelio faktorių ir augintojo galimybių. Temperatūrą reikėtų reguliuoti atsižvelgiant į kambario temperatūrą (pvz. vasarą kai kada galima visai išjungti šildymą). Paros ciklą reguliuoti galima termoreguliatorių pagalba.
Drėgmė
Vėlgi - būtina atsižvelgti į voro rūšį. Drėkinti reikėtų lokalizuotai, pvz. vieną terariumo kampą, drėgmės perteklius yra kenksmingas taip, kaip ir jos trūkumas. Per didelė drėgmė sudaro puikias sąlygas veistis erkutėms, o jos stoka sukelia nėrimosi problemas ir pan. Drėgmė matuojama higrometrais, jų būna pirkti zoo parduotuvėse, tačiau jie dažnai yra brangūs ir netikslūs. Paprastai augintojai pasikliauna praktika ir augintinio elgesio stebėjimu. Reikiamą drėgmę padeda palaikyti ir terariume esanti talpa su vandeniu.
Dekoracijos ir slėptuvės
Skonio reikalas. Vorui yra būtina slėptuvė, tam tinka kokoso kevalas, medžio žievė, samanos, kiminai…Reikia žiūrėti, kad dekoracijos ar slėptuvės nekeltų pavojaus augintiniui, būtų stabilios, netoksiškos. Kas dėl augalų terariume tai dažnai jų auginimas nesėkmingas (apipinami tinklu, šviesos ar erdvės stygius). Kai kurie naudoja dirbtinius terariumui ar akvariumui skirtus augalus, kiti vorų slėptuves įrengia kaukolėse ar pan. Skonio reikalas, tačiau paprastai mieliau atrodo terariumas, imituojantis paukštėdos natūralią aplinką.
Priežiūros reikmenys
Būtina pasirūpinti ir terariumo ir voro priežiūrai skirtais reikmenimis. Tai turėtų būti pincetas (maistui paduoti, jo likučiams pašalinti), vandens purkštuvas, šepetukas (manipuliuoti voru).

Kaip ir kuo maitinti?

Maisto parūpinimo problema gali tapti tikru galvosūkiu. Kad taip neatsitiktų keletas trumpų patarimų:
1. Voras turi būti maitinamas jo paties dydį atitinkančiu maistu, t.y. siūlomas grobis neturi būti didesnis nei voras ar atvirkščiai - toks mažas, kad vorui būtų sunku ji sučiupti.
2. Galima duoti gyvą maistą (zoofobusus, svirplius, peliukus ir pan.), kartais (jei voras baikštus, terariumas didelis ir pan.) tikslinga apriboti "maisto" judėjimą pvz. prieš įmetant į terariumą lengvai paspaudyti pincetu arba pabandyti pripratinti prie negyvo maisto (šaldyti peliukai, žalia mėsa ir t.t.) Viskas priklauso nuo jūsų galimybių ir augintinio mitybos įpročių.
3. Maisto galima įsigyti specializuotose zoo parduotuvėse, veisti pačiam (bus atskiras straipsnis) ar užsiimti paieškomis gamtoje. Vasarą, vėlyvą pavasarį ri ankstyvą rudenį aprūpinimas maistu nėra problema. Lauke galima prigaudyti žiogų, svirplių, drugelių, musių ir kitų vabzdžių. Derėtų prisiminti, kad jokiu būdu negalima augintinio šerti "naminiais" tarakonais ar kitais vabzdžiais.
4. Jauniems vorams ir voriukams maisto nereikėtų riboti. Žinoma, viskas priklauso nuo kitų aplinkos faktorių tokių kaip temperatūra, kartais-metų laikas, drėgmė ir t.t. Suaugėliai maitinami žymiai rečiau. Nereikėtų išsyk sunerimti jeigu voras atsisako maisto, priežastys gali būti įvairiausios pvz. ruošiasi nertis (patamsėja, tampa nejudrus), stresuoja (perkėlus į kitą terariumą ar pan.), tiesiog sotus ir t.t. Kaip bebūtų keista priklauso ir nuo sezono. Voras gali reaguoti ir į staigų maisto pasikeitimą, pvz. jūs šėrėte vien svirpliais, o po kurio laiko siūlote musių lervas.
5. Nesuėstas maistas visada privalo būti pašalinamas iš terariumo.


Visos teisės saugomos

 
 
Komentarai
#21 | Rastamanas · 2010 February 17 02:07:35
:aciu:
#22 | baubas197 · 2016 June 20 13:09:10
:geras::geras::geras: labai :aciu::aciu::yes::yes:
 
 
Rašyti komentarą
Turite prisijungti, norėdami parašyti komentarą.  
 

Prisijungti
Vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruotis.

Pamiršai slaptažodį?
Prašyk naujo!.
 
 

Shoutbox
You must login to post a message.

2024-01-05 20:47
Kaip surasti savo įkeltas foto?

2023-10-17 02:27
Hey ho, Nenoriu post'o kurti. Gal kas agamiukus parduoda?

2023-10-16 16:55
Kitais metais egzotika.info bus pilnametė. Grin kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. Wink

2023-09-17 12:57
Dėl to puslapis ir laikomas ir dar gyvas Smile

2023-09-13 13:49
Kaip gaila.. kiek čia informacijos pasisemta..

2023-09-02 17:51
Visos iniciatyvos palaikomos Smile

2023-08-06 15:41
Tai davai prikeliam! aš pats čia nebuvau kokius 15 metų xD

2023-07-22 16:51
Dabar pas daugumą namuose jau verda gyvenimai Grin

2023-07-12 22:30
Kazkada cia virė gyvenimas Smile

2023-07-10 12:14
Aš taip pat seniai buvau, krista, kad dar neištrynė Grin

 
 

Draugai, kolegos

Tarantulas.ru

Šinšilų ola

Egzotinių gyvūnų parduotuvė

D. Liekio gamtos tyrimai ir stebėjimai

Norit draugauti?
 
 

Naujausios nuorodos
Egzotiniu gyvūnų parduotuvė GERIAU...
  Geriausia specializuota elektorinė egzotinių ...

Trixie
  Produktai Jūsų augintiniams

Spidersonline.pl
  Elektroninė voragyvių parduotuvė. Į užklau...

Lampropertis šeimos gyvatės
  Lampropertis šeimos gyvatės

Cichlasoma.lt
  Puslapis apie ciklidus ir akvariumus

 
 
Jau yra:
Narių: 8241
Naujienų: 703
Straipsnių: 190
Nuotraukų: 7794
Video: 83
Failų: 25
Anekdotų: 232
Pranešimų: 39611
 
 
  
  36150533 aplankė mus
Draugai: Baidarių nuoma