Kas pirmiausiai šauna į galvą išgirdus du magiškus žodžius - zoologijos sodas? Įdomiai praleista popietė, gyvai pamatyti žvėrys, graži pramoga... Tokiais epitetais mintyse susikuriame sau savaitgalio išvykos vaizdą. Kažkur giliai pasąmonės kamputyje šmėstelėjęs, iš vaikystės miglotai likęs, prisiminimas apie surūdijusius narvus ir susivėlusias lamas, greitai dingsta, nes tai buvo taip seniai.
Vos praėjus pro zoologijos sodo vartus, kartu su kvapais užplūsta prisiminimai, tiksliau ne prisiminimai, o klaiki realybė, pasijunti lyg grįžus į tūkstantis devyni šimtai aštuonesdiašimt kelintuosius metus...
Nei pripūsta šokinėjimo pilis ar aplinkui birzgiančios elektrinės mašinėlės nesugeba išsklaidyti pirmo niūriai neįsivaizduojamai liūdno įspūdžio... Tie patys suklypę, gerokai per maži narvai, pilni į mėšlą pavirtusių žemių, ant kurių, paklaikusiom akim besidairantys, gulinėja pavargę ir susivėlę žvėrys.
Purvinos lamos, pasipuošusios „prabangiais“ dredų gaurais tik kur ne kur gali įžvelgti švaresni kailio lopinėlį, neapkibusį sudžiuvusiu purvu ir išmatom. Didingi ir atrodo viskam abejingi kupranugariai, stoviniuoja aptvare, nuo kurio sklinda toks dvokas, kuris verčia kuo greičiau sprukti tolyn, net nespėjus perskaityti spalvingo remėjų pavadinimo.
Kuo giliau į sodą, tuo vaizdelis darosi liūdnesnis. Meškų aptvaras nematęs jokio remonto nuo to laiko, kai buvo įkurtas, vanduo nekeistas, toks įtarimas, nuo to laiko, kai buvo pirmą kartą įpiltas, pageltęs nuo meškų šlapimo ir prikritusių lapų, abejoju, kad net ir viskam abejingos meškos norėtų jame pasipliuškenti.
Nosį riečianti smarvė neleidžia pastovėti ir ilgiau pasižiūrėti, gal ir gerai, nes vienintelis jausmas, kuris apima stebint tris ant betoninių grindų išvirtusias meškas - gailestis. Ant narvo grotų kabo spalvingas vaistų firmos logotipas, skelbiantis, kad remia meškiuką, atrodo mažų mažiausiai apgailėtinai. Geriau toje vietoje įsivaizduočiau gamtos aktyvistų kovojančių už gyvūnų teises plakatus, su užrašu - GĖDA.
Vaizdas nesikeičia visame sode: per maži narvai, purvini ir sulysę gyvūnai, nei kiek nepanašūs į tuos, kurie nupiešti ant iškabų, apžėlus ir nesutvarkyta supanti aplinka, srutų upelis, tekantis iš zebrų ir asilų narvo, garmantis neaišku kur žemyn link miesto... Apie žmonėms skirto tualeto būklę galima būtų parašyti atskirą traktatą ir jį iš karto siųsti į sanitarinę tarnybą...
Nepamatėm krokodilo, ir visa laimė, kad jo nebėra, nes graudu būtų žiūrėti į miniatiūriniame terariume susirangiusį plėšrūną. Paklausite, kodėl visą tai rašau? Todėl, kad man kyla toks klausimas: ar tikrai reikalingas toks parkas, kuriame suaugusiems kyla gailestis, o vaikams iškreiptas gyvūnų vaizdas? Ar tikrai verta dėl tokios keistos edukacinės pramogos taip kankinti gyvūnus? Jei nėra finansavimo ir galimybės sodą išlaikyti tokiu, kad nebūtų gėda, gal geriau jį iš viso uždaryti? Padovanoti gyvūnus tokiems zoosodams, kuriuose jie būtų prižiūrėti, gal taip atsidėkotume už metų kančias koncentracijos stovykloje. Gal galima sodo teritoriją paversti gamtos parku, kuriame būtų įrengtos supynės vaikams ir pasivaikščiojimo takeliai, kuriais einant nekiltų noras iš kišenės traukti respiratoriaus...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė.
Nenusišnekėk loona!! Sergantys? čia tie kurie jau pragyveno net vidutinį gyvenimo laiką nelaisvėje. Kame neprižiurėjimas? Lamos nešukuotos? tai yra tikra nesamonė, o ėst gauna visi ir voljerai tikrai yra valomi kasdien. O netinkamos sąlygos? Maži narvai? Visi turi guolį "užkulisiuose" ir galų gale gyvūnai dauginasi, blogom sąlygom tai nevyksta.
O kuom jum nepatinka plėšrių paukščių bei lūšių gražinimas į gamtą? Išveisti jaunikliai paleidžiami lietuvos miškuose, kad atstatyt nelegalių medžioklių padarytą žalą (gal reikėtų labiau rūpintis tokiais reikalais?).
Džiaugiuosi už minizoo, neturiu visiškai nieko prieš, bet tai yra privati kolekcija (ne zoologijos sodas). Jiem taikomi daug mažesni reikalavimai.
2,2 mln. yra juokas: darbuotojų atlyginimai, elektra, vanduo, maistas ir t.t. o dar turi likt ir visom rekonstrukcijom? Dėl to ir naudojasi parama iš rėmėjų, bent su jų pagalba kažkiek keičiasi narvai.
Per pastaruosius 5 metus mūsų zoosodas tikrai pasikeitė.
Daug teisybes parase Karry. Maisomi vizualiniai daykai su gyvunu neprieziura. Taip, narvai seni, negrazus, pagal dabartinius normatyvus gal ir permazi, bet man neatrodo, jog jie nepriziureti. Nemaciau erelio be pluksnu ar zebro su matomais sonkauliais. Lengva kritikuot ir kaltint, patys tarpusavyje nemokam bendrauti ir reikalui esant padeti ir patarti, o matom ir analizuojam svetimas problemas. Loti kiekvienas suo moka, o kanda ne visi. Pradekim nuo saves, neisgerkim alaus bokalo, o zoosoda nueikim nors karta metuose, jei ne is noro paziureti i gyvunus, tai bent is geros sirdies bent keliais litais paremsit.
neo, man užtenka vieno pavyzdžio. Prisiminkim senesnes istorijas. Žirafa Nendrė nugaišo nuo tos pačios priežasties kaip ir po jos įsigytas žirafiukas Bartas, kuris zoosode sugebėjo išgyventi tik tris metus. Nugaišo nes zoosodas nebuvo pajėgus nupirkti jiems tinkamo maisto ir užtikrinti veterinarinės priežiūros, o kas blogiausia - nepadarė išvadų.
Tik kai kurios tokios istorijos pasiekia viešumą. Daug daugiau jų papasakoja žmonės kurie preparuoja gyvūnus Ivanausko muziejui.
Todėl vaikštau tik į Klaipėdos minizoo ir pervedu 2% mokesčių jiems, nes matau, kad pinigai pasiekia gyvūnus. O Kaune nematau progreso ir vilties.
simara, žirafų istorija spausdinta laikraščiuose, su veterinarų išvadomis ir komentarais. Čia ne tas atvejis, kai viena bobutė pasakė.
Be to zoosodas vieša įstaiga. Ataskaitos prieinamos: http://zoosodas.l...=47&lang=1
Puikiai matosi kokia dalis skiriama ten gyvūnams, o kokia darbuotojams, kokia narvų remontui. Spręskite patys.
Straipsniai:
Incidentas „Mini Zoo“: beždžionė mažametei iš Klaipėdos perkando pirštą (DELFI)
Kito delfyje spausdinto straipsnio iskarpa:
Veikia be leidimų
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad du Lietuvoje veikiantys zoologijos sodai turi veiklai išduotas licencijas, o dar trys – tokią veiklą vykdo negavę leidimo. Direktorės Brigitos Kymantaitės teigimu, valdžios institucijos neprižiūri, kad viskas būtų tinkamai sutvarkyta.
„Valdžia likusių 3 parkų, nepripažįsta kaip zoologijos sodų, nors pagal apibrėžimus jie turėtų turėti tokį statusą. Tokios įstaigos turėtų būti licencijuojamos ir tikrinamos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus atstovų. Tačiau tai nėra daroma“, – pabrėžė B. Kymantaitė.
Grūto parkas, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras ir Klaipėdoje esantis gamtininkų centras „Mini Zoo“, šie parkai visus metus veikė nelicencijuotai, be institucijų leidimo. Direktorė pridūrė, kad institucijos į tai nekreipė dėmesio, neprašė leidimų iš šių parkų, o jie savo ruožtu nesikreipė, kad gautų tokius leidimus.
Galima ir daugiau surasti straipsniu, jei butu laiko. Ir patylesiu apie ten dirbancius darbininkus.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
