pastaruoju metu ne vienam kolegai pasidarė aktualu, kodėl gyvačiokas atryja sudorotą maistuką. pamėginkime pasiaiškinti, kodėl. tikrai nesu labai super specas, bet pamėginsiu iš patirties.
taigi atryti maistą gali dėl to, kad:
#gyvūnas neseniai pavalgęs ir skrandukas dar pilnas (nors pas kai kuriuos pitonus skrandis išsitempia nežmoniškai). taigi sudavus kelis peliukus, kad ir mažam gyvūnui, jis gali nesuvirškintą ir atryti.
#maistukas gali būti per didelis. neseniai parsinešiau džiungarijos žiurkėną californijos karališkai.. pasmaugė.. prarijo.. regis tvarka.. po dienos radau atrytą.. manau, buvo per didelis žiurkėnas, ir todel jį atrijo. taip pat sykį yra pasielgęs jaunas pitoniukas su diiideliausia žiurke.
#del nekokybiško maisto. niekad neduodu nesveikų, pasiligojusių ar kokiu nuplikusių graužikų. manau, tai gali turėti įtakos virškinimui.
#ir neatmetama, kad sutrikęs pats virškinimas. jei gyvūnas ilgai neėde nieko. suėdęs atrijo, vadinasi, kažkas negerai su skranduku. vidines ligas gydyti daug sudėtingiau. nebent, jei geria, į vandenį supilti atitinkamų fermentų.
žinau, mūsų tarpe yra ir veterinarų, todėl jie gal geriau pasakytų, ką daryti tokiais atvejais.
Redagavo mildaster 2008-01-05 10:58
steu parašė:
...taigis sudavus kelis peliukus kad ir mazam gyvunui jis gali nesuvirhskinti ir atryti...
preeitą savaitę daviau savo kukurūzinukui iš karto du peliukus, vieną paėmė ir atrijo, po dviejų dienų ead: manau, kad jam užteko ir vieno, tai antrą ir atrijo...
Bet dar pamiršta viena priežastis dėl kurios gyvatė gali atryti maistą, tiesiog pamaitintos gyvatės ėmimas į rankas dažnai sukelia "atgalinį" afektą...
Sunkumuose visada slypi galimybės.
Albertas Einšteinas
atrijimus gali išprovokuoti ir per žema nakties oro temperatūra; kritus šilumai, stoja virškinimas, ir maistas dažnai gali būti atryjamasRedagavo mildaster 2008-01-05 10:59
Atrijimui ir vėmimui yra svarbiausios šios sąlygos: elgesys su gyvūnu ir jo laikymo sąlygos.
Gyvatėms pasitaiko VĖMIMAS ir REGURGIRACIJA (ATRIJIMAS). Vėmimas yra kontroliuojamas autonominės ir simpatinės nervų sistemų. Vėmimas skiriasi nuo atrijimo tuo, kad atvemiamas maistas iš skrandžio ar žarnyno, toks maistas jau buna gerokai apvirškintas. Dažniausiai tai būna nuo temperatūros sumažėjimo. Vėmimas ir atrijimas yra tik ligos simptomai!
Abu šiuos dalykus - vėmimą ir atrijimą, gali iššaukti daugybė priežasčių. Nervingoms, dirglioms gyvatėms atrijima ar vėmimą gali sukelti tai, jog jos neturėjo ramios vietos kur pasislėpti. Arba dėl to, kad buvo sutrukdytos ėdant ar ką tik po ėdimo. Pvz. kai gyvatė imama į rankas kątik paėdusi. Kitos gyvatės gali atryti maistą ir po ėdimo praėjus 1-2 dienoms, kai ji paimama į rankas.
Atrijimas ir vėmimas gali būti nuo streso terariume, kai per ryški šviesa, didelis muzikos garsas, terariumo pernešimas, ar kratymas, roplio erzinimas ir t.t.
Vėmimas gali būti skrandžio uždegimo ar diarejos (viduriavimo) pasekmė. Chroniškas vėmimas gali atsirasti nuo rūgščių ir šarmų balanso sutrikimo, elektrolitų balanso nebuvimo, ko pasekoje gali išsivystyti dehidratacija. Būtent del dehidratacijos gyvatės ir atryjinėja maistą.
Kitos priežastys jau buvo minėtos jūsų, tai yra: per didelis grobis, virškinimui reikalingų sąlygų nebuvimas, visa tai sukelia diarėją.
Atrijimą ir vėmimą gali sukelti, žinoma, ir infekcijos, parazitai (cestodai (kaspinuočiai), askaridės ir kt.), virusinės ligos.
Fosfatai ar pesticidai gali būti atrijimo priežastis. Taip pat skrandžio ir žarnų uždėgimai (gastroenteritai), sukelti grybelių ar bakterijų. Kasos uždegimai (pankretitai), pilvaplėvės uždegimai (peritonaitai), lytinių organų uždegimai (pyometritai). Bet šie veiksniai yra dažniau pasitaikantys žinduoliams, ropliuose jie dar tik tyrinėjami.
Chroniškas vėmimas gali būti pneumonijos priežastis.
Gydimas. Reika pašalinti priežastį, kuri sukelia vėmimą. Tai yra, galima naudoti antibakterinius, priešgrybelinius vaistus. Ar pašalinti žarnyną užkišusias medžiagas. Reiktų ištirti kraują, padaryti rentgeno nuotrauką, nustatyti skrandžio pH. Bet reikia atsiminti, jog vėmimas ir atrijimas yra ne liga o tik simptomai ligos!
Bet kadangi mes gyvename tokioje nuostabioje šalyje kaip Lietuva, tokius tyrimus ropliams, tuo labiau gyvatems, atliekančių specialistų tikriausiai nerasime su žiburiu Todėl patys esam savo gyvunų daktarai :conf:
Redagavo mildaster 2008-01-05 11:26
Su atrytu maistu pasišalina ir skrandžio turinys, skysčiai, reikia dviejų savaičių, kad skysčių balansas atsistatytų iki normos. Gyvačių jaunikliai , kurie atryja maistą tris kartus iš eilės gali žūti. Kukurūzinę gyvatę, kuri dažnai atryja maistą, galima gydyti vienkartine greipfrutų sėklų ekstrakto doze, trys lašai į puodelį geriamo vandens. Taip pat greipfruto sėklų ekstrakto galima reguliariai penkis lašus įlašinti į 4,5 litro vandens. Jeigu gyvatė atrijo maistą, tai jai galima duoti maistą po septynių dienų. (17) .Po atrijimo, praėjus savaitei, gyvatei reikėtų skirti mažesnį grobį. (18) Atrijimo priežastimi gali būti ir augliai skrandyje .
ead: manau, kad jam užteko ir vieno, tai antrą ir atrijo...
:conf:
