Muitininkai sulaikė tris vyrus, kurie į Belgiją mėgino įvežti 600 retos rūšies varlių. Nuodingus varliagyvius (Dendrobates auratus) vyrai slėpė kino juostų ritiniuose, praneša žurnalas "Gazet Van Antwerpen".
Zaventemo oro uosto pareigūnai šiuos asmenis sulaikė po to, kai jiems įtarimų sukėlė vežamas juostų kiekis.
Iš ritinių kyšojo juostos galiukai, sudarydami įspūdį, kad jos yra dar nenaudotos. Tačiau patikrinę juostas, pareigūnai aptiko miniatiūrines varlytes.
Kolekcionieriai už vieną šios rūšies varliagyvį moka nuo 100 iki 250 eurų (nuo 340 iki 850 litų). Bendra aptiktų varlių vertė siekė 100,9 tūkst. eurų (virš 343 tūkst. litų).
Ryškių spalvų varlytės, kurių ilgis tėra 15 mm, buvo priglaustos Antverpeno zoologijos sode.
Suaktyvinus kelis genus galbūt įmanoma atauginti galūnes
Gali būti, kad kada nors salamandrų paslaptys padės užgydyti žmonių žaizdas be jokių randų, o galbūt net ir atauginti galūnes, prarastas per nelaimingus atsitikimus. Mančesterio universitetas (D.Britanija) ir Gydymo fondas paskelbė apie 10 mln. svarų (apie 50 mln. litų) vertės 25 metus truksiančią partnerystę, kurios tikslas – suprasti kaip kai kurie gyvūnai sugeba atkurti savo prarastas galūnes bei išsiaiškinti ar įmanoma padėti tą patį padaryti ir žmonėms.
Šis tikslas nėra nerealus, sakė naujai paskirtas audinių regeneracijos profesorius Enrique Amaya. Žmogaus embrionai gimdoje, jei jie būna operuojami iki šeštojo nėštumo mėnesio, išgyja be jokių randų žymių, bet vėliau šis gebėjimas gyti be žaizdų išnyksta. 85 proc. žmonių ir amfibijų genų yra bendri, todėl labai tikėtina, kad žmonės vis dar turi genus, suteikiančius galimybę gyti be randų, tik tie genai yra nebeaktyvūs.
Buožgalviai ir varlės suteikia galimybių atrasti tuos genus. Sužeidus buožgalvius šie per kelias valandas išgyja taip, kad randų nebelieka arba atsiaugina idealią naują uodegą per devynias dienas, sakė profesorius. Salamandros gali kelis kartus atsiauginti tą pačią galūnę, o kai kurie driežai sugeba savanoriškai numesti uodegą ir vėliau ją atsiauginti.
Salamandrų organizmuose tikriausiai svarbios yra blastemos ląstelės, sugebančios suorganizuoti save į naują galūnę. „Norime atrasti būdų sukurti šias labai specializuotas ląsteles“, - sakė profesorius E.Amaya.
Buožgalviai yra labai geras tyrimo objektas, nes jie vystosi ne savo motinose, todėl jų nesunku gauti. Be to, jie, lygiai kaip ir žmonės, tapdami varlėmis praranda gebėjimą regeneruotis. Tai reiškia, kad genus, kurie kontroliuoja šį procesą, turėtų būti įmanoma identifikuoti.
„Ar įmanoma padaryti, kad varlės regeneruotųsi kaip buožgalviai? Tai yra pirmas dalykas, kurį mes norime išsiaiškinti. Kitas žingsnis: ar įmanoma identifikuoti mechanizmus, kuriais žinduoliai galėtų regeneruoti savo galūnes kaip salamandros?“, - vardijo klausimus profesorius. Jis tikisi, kad šis tyrimas naujų gydymo būdų pasiūlys dar nepasikeitus kartai.
Profesorius E.Amaya dirba kartu su Marku Fergusonu, kurio tyrimai žaizdų gijimo srityje pasitarnavo kuriant naujus gydymo būdus, dabar naudojamus klinikoje.
„Mokslas yra paklusnus. Būtų neatsakinga manyti, kad tai įmanoma padaryti per dvejus ar trejus metus, bet esamų vaistų buvimas pranašauja galimybę pasiekti gerokai daugiau“, - sakė profesorius M.Fergusonas.
Kai tik bus identifikuoti reikiami genai, profesoriaus E.Amayos tikslas bus sukurti vaistus ar genų terapijos priemones, kurios šiuos genus aktyvuotų ar deaktyvuotų žmogaus organizme. Pirmasis etapas būtų žaizdų gijimo be randų skatinimas, o galūnių ataugimas įmanomas tik kur kas vėlesnėje ateityje.
Mančesterio universiteto plastikų ir rekonstrukcijos tyrimų vadovas Gusas McGroutheris sakė, kad audinių regeneracijos tyrimas yra mokslo žingsnis į priekį, dominantis tuos, kuriuos subjaurojo randai. „Tai – tik pinigų, išteklių ir tyrimų klausimas. Kada nors tai atsitiks“, - sakė G.McGroutheris.
Mokslininkai Šri Lankoje aptiko keliasdešimt naujų varlių rūšių
Pasauliniu mastu amfibijų populiacija yra nykstanti. Tačiau žurnale “Science” išspausdinto tyrimo duomenimis, Šri Lankos tropiniuose miškuose mokslininkai aptiko mažiausiai 100 naujų varlių rūšių. Atradėjų žodžiais, tai “karštas taškas amfibijų pasaulyje”.
Tarptautinė mokslininkų grupė, kuriai vadovavo Madhava Meegaskumbura, iš Bostono universiteto ir Šri Lankos laukinės gamtos paveldo išsaugojimo fondo suskirstė visas naujas rūšis į kategorijas. 750 kv.km plote mokslininkai identifikavo 120 naujų rūšių. Dauguma šių rūšių deda kiaušinius žemėje. Tai reiškia, kad kiaušinėliai subręsta ant žemės, o ne vandenyje ir išsirita mažos varlytės. Buožgalvio stadija praleidžiama. Toks vystymasis paaiškina šių rūšių išlikimą, nes visi dideji pavojai, mokslininkų nuomone, gresia būtent vandenyje gyvenantiems buožgalviams.
Atradus tokią varlių įvairovę Šri Lanka atsidūrė vienoje gretoje su kitomis, 10 kartų didesnėmis tropikų salomis: Borneo ar Madagaskaru. Šri Lankoje gyvena apie 95 procentus tropinių miškų gyvūnijos. Tyrimo autoriai rašo, kad “tropinėje Azijos juostoje gali būti ir daugiau panašių atradimų”.
Varlių patelėms netiko zoologijos sodo poravimosi planai
Vieno čekų zoologijos sodo darbuotojai negali iš narvelių išvilioti dviejų išsigandusių varlių, kurios pasislėpė, kai joms poruotis buvo atgabentas didžiulis maždaug 1,4 kilogramų patinas. Retas besirausiančios varlės kvarkuolės patinas, rastas pietinėje Afrikoje, tos pačios rūšies patelėms praėjusią savaitę pristatytas Pilzeno zoologijos sode.
Tačiau pamačiusios patiną, abi patelės tuojau pat ėmė slėptis ir įsirausė į žemę narvų dugne, pranešė čekų naujienų agentūra ČTK.
"Patiną ir jo dvi žmonas apgyvendinome zoologijos sodo dalyje, vadinamoje "Paslaptingu Afrikos nakties pasauliu". Tačiau patelės kol kas neparodė jokio entuziazmo", - pasakojo zoologijos sodo atstovas spaudai Martinas Vobruba.
"Mes net radome įrašą su varlių skleidžiamais garsais, kad jos galėtų poruotis", - pridūrė vyriausiasis zoologas Viteslavas Honsa.
Vokietijos rupūžės sprogsta nuo greičio
Sunku šiam pasaulyje rupūžėms. Ypač toms žaliosioms kvarklėms, kurios pasirinko savo gyvenamąją vietą šalia greitkelio. Kodėl ? Todėl, kad pralekiantys automobiliai sukelia oro slėgį ir neatlaikiusios išorinio spaudimo rupūžės susprogsta.
Braunšveigo profesorius Dietrichas Hummelis mano, kad grioviuose šalia kelių gyvenančios rupūžės patiria nuolatinį pavojų. Pravažiuojančios mašinos sukuria aplink save tam tikrą aukšto spaudimo zoną.
Profesorius išmatavo pralekiančių automobilių sukeliamo spaudimo pokyčius ir nustatė, jog greta mašinos korpuso spaudimas būna daug didesnis. Mašinos vairuotojas ar pėstieji to nejaučia, tačiau jautrios rupūžės spaudimo neatlaiko ir tiesiog susprogsta.
Automobilis rupūžės gali net nepaliesti, jos žūva dėl staigaus spaudimo pokyčio. Užtenka, kad mašina važiuotų 40 km/h greičiu.
Europoje, kur žaliųjų judėjimas ypač stiprus, buvo sugalvotos specialios taisyklės. Uždrausti mašinoms važiuoti keliais, žinoma, negalima, tačiau rupūžių teisių vairuotojams teks paisyti – jų gyvenamose vietose bus išstatyti greitį ribojantys ženklai.
Varlės keliauninkės siunčia šeimininkui atvirutes
Paslaptingas dekoratyvinių varlyčių dingimas iš sodo sukrėtė šeimininką ir jis pasiryžo bet kokia kaina numylėtines surasti. O kai jam paštininkas pradėjo nešti atvirukus varlyčių vardu iš skirtingų pasaulio šalių, keršto troškimas dar labiau sustiprėjo. Už vagišių suradimą jis pažadėjo atlygį.
63 metų anglo Frenko Bauerio vardu iš visų pasaulio kampelių ateina atvirukai su gražiausiais žodžiais ir šiltais palinkėjimais, kuriuos pasirašo jo dekoratyvinės varlytės. Tos pačios sodo gražuolės, kurios vieną dieną paslaptingai dingo. Tiesa, keturios iš jų taip pat paslaptingai pasirodo ir vėl dingsta. Vienoje iš Portugalijos atsiųstoje atvirutėje rašoma: "Labas, Frenkai, atleisk už netikėtą išvykimą. Mes negalėjome atsakyti pusseserės Filipos kvietimui atvykti paviešėti į Portugaliją. Iki pasimatymo. Ilgimės, tavo mylimos varlytės".
Kas vagys bebūtų, jų būdas pasityčioti iš pagyvenusio žmogaus visai ne originalus ir greičiausiai nukopijuotas iš žinomo filmo "Amelie", kur lygiai tokiu pat būdu keliauja nykštukas, siunčiantis savo nuotraukas prie žymiausių pasaulio vietų. F.Baueris įtaria, kad tai yra kaimynų darbas, kuriems šis žaidimas su varlėmis-keliauninkėmis tapo linksma išdaiga. Tačiau tai tik jo įtarimai, nes tikrų įrodymų vyriškis neturi - vagių už rankos pagauti kol kas nepavyko.
Ši istorija F.Baueriui jau gerokai įkyrėjo ir jis nusprendė imtis ryžtingesnių veiksmų. Už bet kokią informaciją, kuri padėtų išaiškinti šį painų reikalą, jis pažadėjo atlygį.
Pudingo indelyje – negyva varlė
Japonę ištiko šokas, kai deserte, kurį ji ketino valgyti, buvo rastas 4 centimetrų dydžio negyvą varlę. Pasak moters, negyvą varlę kreminio pudingo indelyje rado vienas iš jos šeimos narių.
Deserto gamintojos, kompanijos “Niigata Nyu-kuguo”, tvirtinimu, panašūs incidentai pasitaiko ypatingai retai.
Kompanija neketina nutraukti šio produkto gamybą.
“Mūsų nuomone, tai išskirtinis atvejis, nes tos dienos produkcijos bandiniuose nebuvo pastebėta nieko panašaus”, - vietos laikraščiui teigė kompanijos atstovas spaudai.
Šviežių salotų ryšulyje – varlė
Moteris negalėjo patikėti savo akimis, kai atidariusi parduotuvėje pirktą salotų ryšulį jame rado gyvą varlę.
"Atidariusi ryšulį, aš išvydau į mane spoksančias dvi dideles akis. Aš negalėjau patikėti tuo, ką matau," pasakojo Carol-Anne Trevor iš Londono, kurios pirktame "Tesco” salotų ryšulyje laukė “siurprizas”.
"Varlė buvo labai miela, tačiau jai tikrai ne vieta salotose. Jeigu indelį būtų atidaręs kas nors, kurio širdis silpnesnė, žmogus galėjo numirti iš baimės."
3 centimetrų ilgio, šviesiai žalios spalvos medžių varlę moteris atidavė Londono zoologijos sodui.
"Tesco" atstovas teigė negalįs įsivaizduoti, kaip į salotas galėjo patekti varlė.
“Mes žiūrime į šį ypač retą incidentą labai rimtai. Prieš fasavimą visos salotos yra kruopščiai nuplaunamos. Mes nenaudojame jokių chemikalų, kurie galėtų užmušti varles, nes mūsų pirkėjai patys to nenori,” teigė jis.
CD su varlių kvarkimo įrašais sulaukė populiarumo
Atsižvelgus į stulbinamą paklausą Jungtinėse Valstijose gaminami tūkstančiai papildomų kompaktinių diskų kopijų su varlių kvarkimo įrašais. Klausantis disko galima išgirsti įvairių varlių kvarkimą, įrašytą Niū Džersio valstijos miškuose ir prie vandens telkinių.
Kompaktinį diską ypač perka biologijos mokytojai, kadangi jis yra skirtas padėti moksleiviams atskirti įvairių varlių rūšių skleidžiamus garsus, bei varlių gerbėjai.
Pirmoji tūkstančio diskų partija buvo parduota per 10 savaičių. Po kelių savaičių į rinką bus pristatyta dar 2 tūkst. disko kopijų.
Linda Tesauro, Laukinės gamtos apsaugos fondo vadovė, vietos laikraščiui sakė: "Tai neįtikėtina. Niekada negalvojome, kad šie diskai bus tokie populiarūs".
Pagerbtos skraidančios varlės
Bostone taip pat buvo dalinamos Ig Nobelio premijos, pašiepiančios tikrųjų Nobelio premijų nominacijas. Nors jos nebuvo tokios pat autoritetingos, bet už tai gerokai linksmesnės. Pavyzdžiui, Bristolio universiteto profesorius Michaelas Berrys buvo pagerbtas už eksperimentus su skraidančiomis varlėmis.
Trys greitosios pagalbos gydytojai iš Glazgo gavo Ig Nobelio premiją už tai, kad padėjo krentančių unitazų bakelių sužalotoms aukoms. Taikos Ig Nobelio premija apdovanotas Karališkasis britų laivynas už tai, kad privertė jūreivius vietoj šaudymo tikrais sviediniais garsiai šaukti “Bang!”.
Pagal Harvardo universiteto tikrųjų Nobelio prizų teikimo ceremoniją sukurta apdovanojimų parodija pripažįsta pasiekimus, kurie “negali ar neturėtų būti pakartojami”
Linksmo ir tuo pačiu metu mokslinio vakaro metu buvo išdalinta 10 prizų už pasiekimus mokslo, medicinos ir technologijų srityse. Ir nors ceremonija vyksta JAV, didžiausią dalį prizų jau nebe pirmą kartą susižeria Didžiosios Britanijos mokslininkai. Praėjusiais metais tyrinėtojas Lenas Fisheris iš Bristolio gavo apdovanojimą už darbą apie geriausius sausainių mirkymo būdus.
Arizonos valstijos gyventojas Chrisas Niswanderis gavo kompiuterijos srities Ig Nobelio premiją už “PawSense” programą, kuri atpažįsta, kada katinas pradeda laipioti ant klaviatūros. Programa įkyrų gyvūną nubaido garsiu signalu.
Nors didžioji dalis nusipelniusiųjų skrido per Atlanto vandenyną vien tam, kad pasiimtų apdovanojimus, Karališkojo britų laivyno atstovų Bostone premijų teikimo metu nebuvo. Bet jų mintis priversti jūreivius šaukti “Bang!” vietoj šaudymo sutaupo karinam jūrų laivynui daugiau, nei 1 mln. svarų per metus (beveik 6 mln. litų).
Vokiečiai kas tunelius varlėms
Vokietijos vyriausybė, nors ir susidūrė su finansinėmis problemomis, finansuos 225 000 eurų kainuojančio tunelio, kuriuo varlės galėtų saugiai keliauti iš vienos judraus kelio pusės į kitą, statybą. Netoli Berlyno esančios Reinickendorfo apylinkės tarybos pirmininkas Ruedigeris (Riodigeris) Zechas sakė, kad įvykdžius projektą daugybė vietinių varlių, rupūžių ir kitų amfibijų rūšių iš natūralių veisyklų galėtų saugiai pasiekti netoliese esantį ežerą.
Anksčiau šiuos gyvūnus savanoriai iš gamtosaugos grupių į kitą kelio pusę nešiodavo kibirais.
Tunelio statybą finansuos Užsienio reikalų ministerija, kuriai vadovauja Žaliųjų partijos atstovas Joschka Fischeris (Joška Fišeris). Tunelis bus statomas netoli diplomatų mokymo centro Berlyno priemiestyje.
Užsienio ministerijos atstovė spaudai sakė, kad tunelis tėra dalis aplinkosaugos priemonių paketo, dėl kurio sutarta kuomet ministerijai atiteko Villa Borsig pastatų kompleksas, esantis saugomoje zonoje į šiaurę nuo Berlyno.
Prognozuojama, kad 2004 metų Vokietijos biudžeto deficitas trečius metus iš eilės viršys Europos sąjungos nustatytus reikalavimus.
Pasaulyje sparčiai mažėja amfibinių gyvūnų
Varlių, rupūžių, salamandrų ir kitų amfibinių gyvūnų populiacijos mažėja ar visiškai išnyksta dėl daugelio veiksnių, teigia JAV biologai.
"WorldWatch" instituto (JAV) daktarė Ashley Matton teigia, jog rūšys nyksta dėl mikroskopinių patologijų, globalaus klimato pakitimų. Taip yra dėl vis didesnį mastą įgaunančios miškininkystės ekonomikos ir laukinės gamtos užterštumo.
Dešimtmetį atliekami tyrimai atsakė į keletą mokslininkus jaudinusių klausimų. Tarp visų veiksnių pagrindinis yra gyvūnų gyvenamosios terpės suniokojimas.
Kiti veiksniai yra užterštumas, įvairios ligos, klimato pakitimas ir dėl ozono skylių didėjantis ultravioletinių spindulių kiekis.
Daug populiacijos sumažėjimų įvyko labai staigiai ir apima ne vienos, o 10 ar 20 gyvūnų rūšių išnykimą iš įvairių pasaulio vietų.
Vienas iš pavyzdžių yra plintantis patologinis grybelis, nuo kurio žūva varlės Šiaurinėje ir Centrinėje Amerikoje bei Australijoje.
Kitas pavyzdys pasireiškė Kosta Rikoje, kur dėl klimato pokyčių nyksta varlių fauna.
Sunku šiam pasaulyje rupūžėms. Ypač toms žaliosioms kvarklėms, kurios pasirinko savo gyvenamąją vietą šalia greitkelio. Kodėl ? Todėl, kad pralekiantys automobiliai sukelia oro slėgį ir neatlaikiusios išorinio spaudimo rupūžės susprogsta. 
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
