Ši rūšis paplitusi Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Vabalai užauga iki 30 – 34 mm ilgio, lervos iki 55 – 60 mm ilgio, 5 – 7 mm storio ir 1,5 g svorio.
Laikymas
Vabalų laikymui ir veisimui naudojami įvairūs plastmasiniai, stikliniai ar net metaliniai indai ar dėžutės. Talpos dangtis turi sandariai užsidaryti, bet turi būti padaryta gera ventiliacija iš metalinio sietelio ar tinklo. Indo aukštis tūrėtų būti toks, kad tarp substrato ir viršaus iki dangčio būtų 10 – 20 cm, tai neleis vabalams ir lervoms išlipti laukan. Talpos sieneles ~7 cm nuo viršaus reiktų patepti vazelinu, tada vabalai bei lervos slys ir negalės išlipti laukan. Stebėkite, kad sienelės būtų švarios, nes kitaip zoofobusai išbėgios iš neuždarytos talpos.
Substratas
Substratui naudojamas drožlių ir durpių mišinys (1/1) arba drožlių ir kokoso durpių mišinys (1/1), kuris turi būti truputį drėgnas. Substratas apipurškiamas viename kampe, vabalų inde apipurškiamos sienelės ir šakos ar šaknys, neleiskite substratui perdžiūti, nes dėl drėgmės ir maisto trūkumo gali prasidėti kanibalizmas tarp lervų. Substratą reikia reguliariai valyti ir sijoti ne rečiau, kaip kartą per dvi savaites.
Maistas
Vabalai pagrinde ėda tik augalinės kilmės maistą, o lervos yra visaėdės. Vabalams tinka visokios atliekos, lupenos, avižiniai dribsniai, salotos, kopūstai ir kiti žalumynai. Galima pasiūlyti tokį mišinį: 300 gr. avižinių dribsnių, 200 gr. sojos miltų, 30 – 40 gr. alaus mielių ar sausų mielių ir 50 gr. sausų pieno miltelių. Lervas galima maitinti morkomis, kopūstais, salotomis, vaisiais, kombinuotu pašaru, duona, grybais, žole ir gėlėmis (pvz. varnalėša, kiaulpienė, šalpusnis). Kaip baltyminį papildą neblogai įmaišyti sausą akvariuminių žuvyčių maistą (gammarus, dafnija ir kt.), mėsą, žuvį, kiaušinį. Labai gerai lervas maitinti sėlenomis, galima įdėti lervas į plasmasinę dėžutę pripiltą sėlėnų, jos ten jausis, kaip žuvys vandenyje. Vabalams reikia padaryti mažytes gertuves.
Insektariumas
Vabalus laiko insektariumuose su substratu, kurio storis gali būti 1,5 – 3 cm, ant viršaus reikia uždėti šaknį, patręšusį kelmą, žievės, nes ant jų vabalai mėgsta laipioti ir dėti ten kiaušinius. Insektariumo dydis neturi reikšmės, jis gali būti nedidelis 35×20×20 cm, rekomenduojama 5 – 7 vabalams skirti 10 kv.cm vietos. Kai išsirita lervos jas, kad nesuėstų naujai sudėtų kiaušinių, perkelia į kitą indą. Maždaug po savaitės lervas kartu su substratu reiktų perkelti į didesnį indą (pvz. 50×30×20 cm) ir pastorinti substrato storį iki 5 – 10 cm. Kad formuotųsi lėliukės stambias lervas reikia patalpinti indelius (pvz. 50 ml stiklinaitė) ir padėti tuos indus į tamsią vietą.
Pageidautina, kad zoofobusų laikymo temperatūra būtų +27 – 29C, kurią geriausia palaikyti šildymo kabeliu ar kilimėliu, paklotu po indu. Suaugę vabzdžiai gyvena 1,5 – 3 mėnesius. Patelė per gyvenimą padeda iki 150 – 200 kiaušinėlių. Kiaušiniai vystosi 8 – 12 dienų. Lervos nustoja augti po 6 – 8 savaičių, o virsti į lėliukes pradeda po 5 – 6 savaičių. Lėliukės stadija trunka 2,5 – 3,5 savaites. Pilnas vystimosi ciklas užima 3,5 – 4 mėnesius.
Vabalai, lėliukės ir lervos – puikus daugumos driežų, varliagyvių, vorų, skorpionų, kai kurių vėžlių ir gyvačių maistas, ypač juos mėgsta dykumų ir pusdykumių rūšys. Zoofobusų lervos yra labai svarbus baltymų šaltinis, nei iš vieno kito maisto augintiniai negauna tiek baltymų, kaip iš zoofobusų lervų. Varliagyviams, kurie ryja visą grobį, lervas maitina pincetu, prieš tai sutraiškius joms galvas. Tokiu būdu apsaugomi gyvūno virškinimo organai, nes prarytos gyvos lervos su savo tvirtais žandikauliais gali lengvai sužeisti gyvūną. Tiesa vorai ir skorpionai pagrinde maitinami lervomis, nes suaugusių vabalų nelabai ėda.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
