Naujosios Zelandijos miestą terorizuoja vapsvos, įsikūrusios automobilio dydžio lizde. Kai kurie vietiniai gyventojai jau pranešė buvę stipriai sugelti, tačiau vietos tarybos pareigūnai atsisako imtis priemonių prieš vapsvų lizdą, kuris kabo 25 metrų aukščio medžio viršūnėje. Miestelio gyventojai ketina iš malūnsparnio užpurkšti ant lizdo nuodų.
Pavarengos pareigūnai atsisakė atsikratyti vietinius gyventojus terorizuojančiomis vapsvomis, nepaisant to, jog jos įsikūrusios visai šalia klinikos, autobusų stotelės ir vietinės bendruomenės centro.
Pasak interneto svetainės “Stuff”, pareigūnai tikina, jog tai per daug pavojinga dėl pernelyg aukštai kabančio lizdo. Jų nuomone, reikėtų palaukti žiemos, kai vapsvos išmirs.
Vietos gyventojo Mike’o Knighto, ketinančio iš malūnsparnio sunaikinti įkyrius vabzdžius, teigimu, šis lizdas medyje jau kabo kelis metus, todėl mažai tikėtina, jog po žiemos vapsvos išnyks.
“Aš visai nelaukiu momento, kai skrisiu naikinti jų lizdo, kadangi nežinau, kaip reikės nuo jų pasislėpti”, - guodėsi jis.
Indai, norėdami padidinti seksualumą, vartoja nuodus
Indijos narkomanai vartoja driežų ir skorpionų nuodus, tikėdamiesi, jog jie padidins jų seksualumą. Vietos gydytojų teigimu, toks piktnaudžiavimas tradicinėmis gydymo priemonėmis yra tikra nesąmonė, o besaikis nuodų vartojimas gali nuvesti iki mirties.
Kai kurios Indijos bendruomenės roplių ir vabzdžių nuodus tradiciškai naudoja kaip natūralias gydymo priemones. Pasak vietos narkomanų, nuodai jiems suteikia papildomų jėgų, tarp jų ir seksualinių, todėl per vieną dieną jie gali patenkinti visas sutiktas moteris.
Gydytojų tvirtinimu, piktnaudžiavimas nuodais gali pakenkti nervų sistemai ir sukelti kvėpavimo problemų.
Mokslininkai sukūrė tarakonus – kiborgus
Japonijos vyriausybė paskelbė apie savo ketinimus finansuoti per nuotolį valdomų vabzdžių kūrimo projektą. Tam buvo skirta apie 5 milijonus dolerių (20 mln. Lt). Anot projekto vadovo, Tokijo universiteto mokslininko Isao Simoyamos, vabzdžiai sugeba atlikti tokias užduotis, kurios žmogui būtų apskritai neįvykdomos.
Privertus juos tarnauti žmogui, galima būtų įveikti problemas, kurias būtų labai sunku išspręsti pasitelkus turimas priemones.
Pavyzdžiui, tarakonas su videokamera ant pečių galėtų padėti gelbėtojams ieškoti po nuolaužomis likusių gyvų žmonių. Spec. tarnyboms vabzdžiai padėtų efektyviau nei Dž.Bondas - jie sugeba pralįsti beveik visur ir jų niekas nepastebi.
Sunkiausias projekto uždavinys - kaip neprotingą vabzdį priversti paklusti komandoms. I.Simoyama bando padaryti iš tarakonų kiborgus, priaugindamas jiems prie nugaros specialią “kuprinę”. Tai atliekama tokiu būdu: tarakonas apipurškiamas angliarūgštės dujomis, tuomet jam pašalinami ūsai ir sparnai. Ūsų vietoje vabalui įstatomi elektrodai, kurių kitas galas prijungiamas prie miniatiūrinio mikroprocesoriaus. Mikroprocesorius kaip kuprinė tvirtinamas prie nugaros ir vabalas jau “paruoštas darbui ir gynybai”. Tiksliau, dabar jam galima duoti nurodymą eiti į kairę arba dešinę, pirmyn ar atgal. Po tokios operacijos tarakonas išgyvena apie porą mėnesių. Tačiau yra vienas trūkumas: palaipsniui reakcija į elektrodų impulsus slopsta ir tarakonas tampa nebevaldomas. Be to, net ir su įtaisu tarakonai gali judėti savarankiškai.
Iš mansardos pašalintas 1,82 m vapsvų lizdas
Vokietijoje viena šeima į savo namus išsikvietė gyvūnų kontrolierius, kuriems teko pašalinti iš mansardos 1,82 m dydžio vapsvų lizdą. Ravensbergo mieste gyvenanti šeima teigė nusprendusi kreiptis į gyvūnų kontrolės pareigūnus, kai nebeapsikentė jau daugelį savaičių juos varginančių vapsvų.
Palėpėje kontrolieriai aptiko milžinišką vieno metro ir 82 centimetrų aukščio vabzdžių irštvą.
Užkonservuotas lizdas dabar bus naudojamas moksliniams tyrinėjimams Rostoko universitete.
Vyriškiui po oda gyveno vabzdžio lerva
Vyrui, kuris leidosi į varginantį žygį per Pietų Amerikos džiungles po trijų mėnesių iš nugaros išlindo pustrečio centimetro ilgio vabzdžio lerva.
Kevinas Gilvary bandė perrišti įkandimą prie mentės, kuris, kaip jis manė, buvo kažkokio moskito darbas, tačiau iš po odos staiga išlindo lerva.
Anglijos Hampšyro grafystės Tičfyldo kaime gyvenantis Kevinas prisiminė, kad jam atostogaujant Peru džiunglėse prie Amazonės upės į nugarą kažkas įkando.
Pasak jo, jis apžiūrinėjo įkandimo vietą veidrodyje, kai staiga "lauk išlindo gelsva krutanti galva".
"Pakviečiau draugę Christine, ir vienąkart paspaudus lerva iškrito ant nosinaitės. Įdėjau ją į užsukamą stiklainį ir visą pusvalandį stebėjau, kaip ji rangosi".
Egzotiškų kelionių Kevinas neatsižadėjo - per Kalėdas jiedu su Christine ruošiasi vykti į Kubą.
Vabzdžiai sustabdė traukinį
Jaunų šimtakojų spiečius kalnuose netoli Osakos (Japonija) sustabdė traukinį. Spaudos pranešimuose tvirtinama, kad šie vabzdžiai gyva balta nuklojo 400 metrų ilgio geležinkelio ruožą.
Vieno vagono traukinys, kuriame važiavo tik 2 keleiviai, slysdamas bandė sustoti, tačiau tai pavyko padaryti tik sutraiškius nesuskaičiuojamą daugybę vabzdžių, kurių dydis – nuo 3 iki 6 centimetrų.
Incidentas įvyko vietiniam traukiniui kylant saulės neapšviesta įkalne.
Šimtakojai mėgsta tamsą, o padidėjusios jauniklių vados tame regione sulaukiama kartą per 8 metus
Pasaulis be vyrų? Vabzdžių pasaulyje tai ne mokslinė fantastika!
Žmonės apie tai tik fantazuoja, o vabzdžiai daro! Taip teigia Cambridge universiteto genetikas Michael Majerus. Jis tiria vabzdžius ir juose gyvenančią vyriškos lyties vabzdžius naikinančią bakteriją.
Savo naujausioje knygoje “Lyčių karai: genai, bakterijos ir iškreipti lyčių santykiai” jis pastebi, kad užkratas, naikinantis vyrus, galėtų būti puiki fantastinio filmo tema, o vabzdžių pasaulyje tokia bakterija jau egzistuoja. Mokslinėje fantastikoje vyrai dažnai vaizduojami kaip ateiviai iš kitos planetos ar ktio laikmečio. Bet kai kuriuose siužetuose vyrų iš viso nėra. M.Majerus mini anglų rašytojo John Wyndham romaną „Gyvenimas pagal jas“, kurio herojės – vien tik moterys. Vyrus esą išnaikino virusas. Moterys išgyveno gimdydamos dukteris vienlyčio dauginimosi būdu.
Vabzdžių pasaulyje iš tiesų egzistuoja vyriškąją lytį žudanti bakterija. Ji karts nuo karto užpuola įvairių rūšių vabzdžius. Šį kartą bakterija sumanė evoliuciškai pasitobulinti platinant savo DNR.
Mokslininkai jau 50 metų žino, kad ši bakterija egzistuoja, tačiau jos funkcionavimo ypatumai – vis dar paslaptis. Naujausiame „Mokslo“ žurnale Londono universiteto profesoriai Zoe Veneti ir Gregory D.D.Hurst aiškina, kaip tam tikra vyrišką lytį naikinanti bakterijų grupė nustato, kurie embrionai yra vyriškos lyties. D.D.Hurst teigimu, bakterija naudojasi vaisinių musyčių biocheminiu būdu, kurį šios taiko todėl, kad turi tik vieną X chromosomą. Musyčių chromosoma X pradeda gaminti daugiau baltymų, o bakterija reaguoja į šio proceso cheminius signalus.
Šią bakteriją motinos karta iš kartos perduoda dukterims, kadangi gyvena ląstelėse, tarp jų ir kiaušinėlių. Vabzdžiai nepasižymi gera imunine ląstelių sistema, ir moteriškoji lytinė ląstelė, kiaušinėlis, yra pakankamai didelė, kad talpintų svetimkūnius.
Vyriškose ląstelėse nėra laisvos vietos. Jos pačios ieško didelio kiaušinėlio. Jei kiaušinėlį laikytume automobiliu, tai spermatozoidai būtų motoriniai dviračiai. Jie, žinoma, įsivaizduoja esantys riaumojantys Harley Davidson, bet tai tik jų vyriškasis ego… Bakterijoms tai dar vienas būdas skleisti savo genus. Tai, ką mes vadiname infekcija, jos laiko gyvenimu.
Kai kurios bakterijos ir virusai plinta horizontaliai, apkrėsdami kitus organizmus. Kiaušinėliai juda vertikaliai – iš kartos į kartą. Viena infekcija plinta erdve, kita – laiku.
Tačiau žmonių ši bakterija neturėtų užpulti dėl keleto priežasčių. Žinduoliai pasižymi puikia ląstelių imunine sistema; be to, mes vienu metu dažniausiai gimdome vieną arba du kūdikius. Bakterijos žaidžia skaičių žaidimą, ir joms reikia turėti daug moteriškos lyties embrionų.
Žmonės kuria filmus ir rašo knygas apie tai, kaip koks nors virusas išnaikina vyrus. Koks šių fantazijų pagrindas? Jei turite automobilį, argi jums reikalingas motorinis dviratis? Daug lengviau rasti būdą apsieiti be spermatozoidų negu be kiaušinėlių.
Šiuo metu tobulėjant technologijoms vyrų poreikis darosi mažesnis. Kažkas yra pasakęs: “Vyrai reikalingi tik dėl dviejų priežasčių: viena - tai išnešti šiukšles, o kitą aš pamiršau.”
Genetikas M.Majerus savo knygoje rašo apie vyrus, svajojančius aptikti moterų salą; jų vyrus išnaikinęs virusas. O ką, svarsto autorius, apie idėją vėl gyventi su vyrais manytų moterys?
Sunku atsakyti. Bet nėra nė vienos knygos ar filmo apie tai, kad virusas išnaikina moteris. M.Majerus kolega juokauja, jog engėjai netrokšta atsikratyti engiamųjų.
Mokslinėje fantastikoje vyrai dažnai vaizduojami kaip ateiviai iš kitos planetos ar ktio laikmečio. Bet kai kuriuose siužetuose vyrų iš viso nėra. M.Majerus mini anglų rašytojo John Wyndham romaną „Gyvenimas pagal jas“, kurio herojės – vien tik moterys. Vyrus esą išnaikino virusas. Moterys išgyveno gimdydamos dukteris vienlyčio dauginimosi būdu. 
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
