Pietų Anglijos mokykloje pasirodęs atogrąžų voras trečiadienį vietos mokiniams netikėtai padovanojo išeiginę - iškvietus vabzdžių kontrolės ekspertus, vaikams nebuvo pamokų.
Kaip sakė vietos švietimo sistemos pareigūnas, Afrikoje sutinkamas rudos spalvos voras, didumo sulig plaštaka, į vakarus nuo Londono esančioje Tačemo mokykloje atsirado iškritęs iš būgnų komplekto, kuris atkeliavo iš Senegalo.
"Voras buvo pastebėtas pirmadienį, kai iškrito iš būgnų komplekto, - teigė vietos švietimo skyriaus atstovas Keithas Ulyattas. - Jį pastebėjo klasės budinčioji, tačiau jai nusisukus paimti dėžės jam sugauti, voras paspruko".
Pasak Londono zoologijos sodo specialistų, veikiausiai tai buvo tropinis voras, kurio įgėlimas gali sukelti "pavojingą reakciją".
Ekspertai perspėjo, kad tarp būgnų gali būti likę ir daugiau vorų. Taigi mokyklą teko dezinfekuoti, o visi 350 jos mokinių netikėtai galėjo visą dieną praleisti namuose.
Pamokas planuojama atnaujinti nuo rytojaus.
"Mokykla gali kiek keistokai kvepėti, tačiau naudotos cheminės medžiagos nekelia jokio pavojaus žmonėms, jos pavojingos tik vorams", - tikino K.Ulyattas.
Mokslininkai atskleidė vorų kojų paslaptį
Grupė mokslininkų iš Šveicarijos ir Vokietijos pirmą kartą detaliai ištyrė, kaip vorai bėgioja lygiomis lubomis. Mokslininkams jau buvo žinoma, kad vorai naudoja mažučius nagelius, kuriais užsikabina už paviršiaus nelygumų. Tačiau iki šiol nebuvo žinoma, dėl ko vorai kabodami aukštyn kojomis laikosi net ir tada, kai paviršiai būna visiškai lygūs.
Paslaptis išaiškėjo elektroniniu mikroskopu apžiūrėjus voro Evarcha arcuata kojas.
Paaiškėjo, kad nagučiai – tai plaukų kuokšteliai. Maksimaliai padidinus vaizdą išryškėjo, kad kiekvienas iš šių plaukelių sudarytas dar iš šimtų tūkstančių smulkiausių plaukelių.
Tie plaukeliai yra tokie maži, kad būna labai arti paviršiaus ir su juo sąveikauja molekuliniame lygmenyje. Šiuo atveju pasireiškia Van der Vaalso sąveika tarp kojelių ir paviršiaus.
Ši sąveika atsiranda nepriklausomai nuo to, kokios yra paviršiaus savybės ar drėgnumas.
Pasinaudoję atominės jėgos mikroskopu mokslininkai išmatavo kiekvieno plaukelio sąveikos su paviršiumi jėgą. Paaiškėjo, kad voras ant visiškai lygių lubų gali ne tik pats išsilaikyti, bet ir patempti svorį, kuris už jį sunkesnis 170 kartų.
Be to, voro koja nuo paviršiaus atsiplėšia ne visa iš karto, o po truputėlį, iš vienos pusės, paeiliui nuo paviršiaus atitraukiant po plaukelį.
Bremeno Taikomųjų mokslų universiteto profesorė Antonia Kesel pareiškė, kad šis darbas gali pasitarnauti ateityje kuriant naujus kostiumus alpinistams ar skafandrus kosmonautams. Apsirengę tokiais kostiumais kosmonautai galėtų be baimės netyčia nuskristi šalin neprisirišę šliaužioti kosminės stoties paviršiumi.
Taip pat būtų galima kurti ir sienomis laipiojančius robotus, skirtus gelbėjimo operacijoms.
Keistuolių pora po vestuvių užsidarys karste
Tuokiasi Tailando keistuolių pora. Jie susipažino gyvačių fermoje. Abu yra rekordininkai ir vasario 14 dieną ketina susituokti. Vestuvės vyks pagal tradicinius Tailando papročius, tik po oficialios ceremonijos jaunavedžiai vyks ne į pobūvių salę, o užsidarys karste.
36 metų tailandietė Kanchana Ketkaew išgarsėjo 32 dienas praleidusi viename narve su 3400 skorpionų. Taip ji 2002 m. pasiekė pasaulio rekordą. Moters vienmetis sužadėtinis Nubthawee Siengwongas taip pat yra rekordininkas, tik jis laiką leido ne su skorpionais, o su 1000 šimtakojų ir jų draugijoje išbuvo 28 dienas.
Pora susipažino gyvačių fermoje, o įsimylėjo vienas kitą kartu keliaudami po rekordų pasiekimo. Vestuvės vyks laikantis tradicinių tailandietiškų papročių, kurių neatsiejama dalis – jaunųjų šventinimas vandeniu. Tik davę santuokos įžadus Kanchana ir Nubthawee vietoj linksmybių su giminėmis ir artimaisiais verčiau nusprendė pabūti karste.
Kanchanos rekordas buvo pagerintas 2004 m., tai padarė viena Malaizijos gyventoja. „Tai labai priminė buvimą namuose, tik aplinkui buvo tūkstančiai mažų draugų“, - pasiekusi rekordą kalbėjo tailandietė. Tiesa, devyni „draugai“ buvo ne itin draugiški – jie įkando Kanchanai.
Indijoje madinga svaigintis skorpionų nuodais
Teigiama, kad Indijoje populiarėja nauja mada svaigintis skorpiono nuodais. Gudžarato provincijos Barucho rajono pakelės kioskai siūlo klientams pamėginti naujovę - leisti į delną įkąsti skorpionams, kurie laikomi aliuminio induose.
Laikraštis "The Times of India" praneša, kad nuo didžiulio skausmo patiriama kažkas panašaus į apsvaigimą nuo narkotikų.
Už vieną skorpiono įkandimą tenka pakloti iki 250 rupijų (apie 15 litų).
Naująją paslaugą teikiantys verslininkai garsiai nesireklamuoja ir svaigintis leidžia tik tiems naujokams, kuriuos rekomenduoja patikimi asmenys.
Tačiau laikraštis cituoja viename kioskų dirbantį prekeivį, kuris tvirtina: "Turėtumėte bent jau kartą pamėginti... tai nepakartojama patirtis".
Tyrimais įrodyta, kad skorpionų nuoduose yra įvairių apkvaitimą sukeliančių medžiagų: neurotoksinų, histamino, seratonino, enzimų ir enzimų inhibitorių.
Voragyvių organizmuose esantys enzimai ir toksinai padeda jiems paralyžiuoti auką ir virškinti grobį.
Specialistai teigia, kad daugumos skorpionų įkandimas žmogui nėra mirtinas, tačiau jų nuodams alergiškus asmenis iš tiesų gali ištikti mirtis.
Termitų ordos nusitaikė į Paryžiaus širdį
Paryžiaus Lotynų kvartalas, vadinamas intelektualiąja Prancūzijos širdimi, nuo seno traukia mokslininkus ir turistus, kurie dūmuose skendinčiose kavinėse valandų valandas šnekučiuojasi filosofinėmis temomis ar ryja knygas.
Tačiau šiais laikais knygos rūpi ne tik žmonėms: Paryžių ir jo žavingąjį istorinį kvartalą užplūdo mažyčiai vabalai - termitai, nesiskundžiantys apetitu ir dėl to keliantys didelę grėsmę pastatams, baldams, medžiams, knygoms ir net popieriui.
"Kasmet situacija tik blogėja. Žmonės net neįsivaizduoja, kokia kritiška susidarė padėtis", - teigia Fabienas Squinazi, vadovaujantis Paryžiaus miesto Visuomeninei sveikatos ir higienos tarnybai, kuri ėmėsi pagrindinio vaidmens siekiant pažaboti termitų invaziją.
Vietinės tarnybos iki šiol nustatė 1506 ėdriųjų termitų apipultus pastatus šalies sostinėje. Jų teigimu, kasmet jų skaičių papildo po 100 naujų pastatų.
Labiausiai nuo šių vabzdžių kenčia Lotynų kvartale esantis Sorbonos universitetas. Vienas seniausių Europos mokslo centrų tapo gimtais namais begalinei termitų armijai.
Savo naikinamąjį darbą termitai vykdo visus metus: "skaptuoja" sienas, grindis, sijas ir stogus. Kadangi plika akimi jie sunkiai matomi, pastatų savininkai nesuvokia problemos tol, kol ji tampa akivaizdi - iškrinta durys, nebeužsidega šviesa, grindyse atsiranda įdubų.
Pasaulinis atšilimas keičia uodų genetiką
JAV mokslininkai nustatė, kad genetinis jungiklis, kuris duoda ženklą uodo organizmui ruoštis žiemos miegui, pakito. “Tai pirmas su pasauliniu atšilimu tiesiogiai susijęs genetiškai nulemtos funkcijos pokytis,” - sakė tyrėjas Williamas Bradshawas.
Daugelis ankstesnių tyrimų rodė, kad gyvūnai ir augalai prisitaiko prie kintančios temperatūros. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje išskrendantys paukščiai pakyla kelionei į pietus vėliau, o drugelių populiacijos slenka į šiaurę. Tačiau tai yra gyvūnų reakcija į aplinkos pokyčius, o ne genetinis prisitaikymas, teigia W.Bradshawas ir Christina Holzapfel iš Oregono (JAV) universiteto.
1996 metais mokslininkų surinkti uodai užmigo žiemos miegu 9 dienomis vėliau nei 1972 metais. Galima užfiksuoti skirtumus ir tarp uodų, surinktų 1988 ir 1993 metais. Tai rodo, kad klimato kaita lemia greitus genetinius pokyčius.
Uodai Wyeomyia smithii yra paplitę Šiaurės Amerikoje, nuo Meksikos įlankos iki Kanados. Jie deda kiaušinėlius vabzdžiaėdžiuose augaluose, kuriuose lervos išsivysto iki suaugusių vabzdžių.
Žiemoja tik uodų lervos, tačiau labai svarbu, kad į miego fazę jos pereitų reikiamu laiku. Jei lervos užmiega per anksti, neišnaudojamas produktyvus maitinimosi laikas, o jei per vėlai - kyla pavojus sušalti.
Tarakonai nelaimę nujaučia užpakaliais
Bet kas, kada nors nesėkmingai bandęs užmušti tarakoną, žino, kad šis kenkėjas turi šeštą jausmą, kuris jam padeda išvengti mirties.
Tyrinėtojai teigia, jog tarakono sugebėjimą pasprukti nuo nusileidžiančio bato ar susukto laikraščio smūgio lemia organas, kuris reaguoja į mažiausią oro judėjimo krypties ar stiprumo pasikeitimą.
Anot NEC tyrimų instituto mokslininkų, kurių tyrimas pasirodė antradienio “Nature” žurnale, tai organas, kurio neturi dauguma kitų gyvūnų, tame tarpe ir žmogus.
Tyrimui vadovaujantis fizikas Hananas Davidovitzas sakė, kad mokslininkai atrado minėtą organą įspaudę tarakonus į vašką, pritvirtinę elektrodus ir patalpinę į vėjo tunelį.
Išanalizavus nervinių impulsų pavyzdžius, tyrėjai atrado, kad mikroskopiniai plaukeliai, dengiantys organą, esantį tarakono nugaros gale, gali jausti oro srovių pokyčius, kuriuos sukelia besiartinantis grobuonis ar “apsiginklavęs” žmogus.
Plaukeliai, pavadinti “cerci”, paprastai leidžia tarakonui nustatyti, iš kur sklinda pavojus pakankamai greitai, kad užtektų laiko pabėgti. Netgi pučiant stipriam vėjui vabzdžiai gali atskirti išskirtinį dvelktelėjimą, sukeltą besiartinančio gyvūno.
H.Davidovitzas sakė, kad tyrimą finansavo kompiuterius gaminanti kompanija NEC, norėdama daugiau sužinoti apie tarakono nervų sistemą - natūralų elektroninį įrenginį mažame kiaute. Tęsinys--->