Vieno kiniečio namo kampe tūnojęs voras netikėtai pagavo didžiausią savo gyvenimo grobį - gyvatę. Maždaug 30 cm ilgio roplys įšliaužė į vieno ūkininko namus rytinės Džedziango provincijos Čingjuanio apygardoje ir nepastebėjo ramiai sau kampe voratinklį rezgusio voro, šeštadienį pranešė naujienų agentūra "Xinhua".
"Gyvatė beviltiškai įsipainiojo tankiame ir lipniame voratinklyje", - teigė agentūra.
"Voras pakėlė voratinklį aukščiau ir gyvatė pakibo virš grindų. Po to nariuotakojis nuropojo prie gyvatės kaklo ir suleido savo nuodus".
Ši išties Dovydo ir Galijoto kova truko 80 minučių, o ją stebėjo iš aplinkinių namų suplūdę gyventojai, pažymėjo "Xinhua".
"Gyvatė netrukus nusibaigė, ir plėšrusis voras pradėjo čiulpti jos kraują".
Gyvatė kirto aštuonmečiui
Šiaulių ligoninėje gydomas aštuonmetis, tik per plauką išvengęs mirties nuo gyvatės įkandimo. Kelmės rajone gyvenantį Tomą jo tėvai į ligoninę atvežė pirmadienio pavakare.
Medikams pasakyta, jog vaikui į dešiniosios kojos čiurną įkando gyvatė. Berniuką apžiūrėję gydytojai teigė, jog Tomo koja buvo labai sutinusi, jo sveikatos būklė labai prasta. Berniuką kamavo mažas kraujo spaudimas, šoko ištiktam vaikui grėsė mirtis.
Tomas skubiai nugabentas į Vaikų reanimaciją. Čia iš organizmo imta valyti nuodus.
Medikų teigimu, kai kurių žmonių organizmas yra itin jautrus gyvatės nuodams. Spėjama, kad berniuko organizmas - būtent toks, todėl jo būklė labai blogėjo.
Vakar gydytojai tvirtino, kad išvalius nuodus, vaiko sveikata pagerėjo. Tomo tėvai medikams pasakojo, jog pirmadienio popietę sūnus kapstėsi darže šalia namų - skynė krapus. Vaikas matė darže tūnantį šliužą, tačiau nekreipė į jį dėmesio.
Berniukas nepastebėjo gyvatės kirčio - tik pajuto skausmą kojoje. Tuomet Tomas nubėgo namo ir apie nelaimę papasakojo tėvams.
Suaugusieji sakė, kad sūnaus koja iškart ėmė tinti. Tada jie atvežė vaiką į ligoninę.
Anot medikų, laiku į nelaimę sureagavę bei į Šiaulius atskubėję tėvai greičiausiai išgelbėjo Tomo gyvybę.
Gyvatės nuodai padeda geriau išskalbti kraujo dėmes
Tyrėjai atrado naują būdą, kaip iš purvinų drabužių išskalbti sunkiai pašalinamas kraujo dėmes. Kruvinos medvilnės pavyzdžiai, paveikti iš gyvatės nuodų išskirtais enzimais, buvo išskalbti daug švariau nei tos medžiagos atraižos, kurios tiesiog buvo įmestos į skalbimo mašiną, pirmadienį per kasmetinį Amerikos chemikų draugijos suvažiavimą sakė tyrėjai.
Mokslininkai mano, kad įkandus gyvatei, enzimai padeda toksinams pasklisti po visą kūną ir sutrukdyti natūralų kraujo krešėjimą.
Biochemikas Devinas Iimoto (Devinas Imotas) iš Vitjerio koledžo teigė pradėjęs tirti enzimus dėl jų galimo pritaikymo medicinoje. Proteinus tirpdančių enzimų pritaikymu buityje jis susidomėjo tik sužinojęs apie panašų britų tyrimą, kuriame buvo naudojami kitos rūšies enzimai.
D.Iimoto ir du buvę jo studentai dabar ketina nustatyti, kaip nenuodingų enzimų efektyvumą šalinant dėmes veikia vandens temperatūra ir kiti kintamieji.
Skalbimui panaudoti enzimai buvo išgauti iš prieinamų nuodų, surinktų iš nuodingųjų gyvačių skydasnukių.
Variklyje susirangiusi gyvatė niekam nepasidavė
Serbijoje visų pareigūnų pastangos išguiti automobilio variklyje susirangiusią gyvatę nuėjo perniek. Išspręsti Prokuplės mieste įvykusio incidento iš pradžių buvo iškviesti policininkai, o vėliau ir gaisrininkai. "Ford Escort" savininkas matė, kaip maždaug vieno metro ilgio roplys įsliuogė į automobilio vidų. Nieko nelaukęs jis kreipėsi pagalbos į pareigūnus.
"Atvyko dešimtys policininkų, o vėliau ir ugniagesiai, kurie įvairiais būdais mėgino ją iškrapštyti", - pasakojo Krsticius (Krstičius).
"Netgi bandėme po varikliu sukurti laužą, kad išvytume gyvatę lauk, ir iškvietėme specialią plovimo paslaugų mašiną, kuri paleido stiprią šalto vandens srovę, bet niekas nepadėjo".
Po 24 valandas trukusių nevaisingų pastangų policija ir gaisrininkai išvyko, rašė Serbijos dienraštis "Glas Javnosti".
"Gyvatė tebetūno kažkur variklyje. Nusprendžiau kelioms dienoms palikti automobilį ramybėje - gal gyvis pats išlįs", - sakė mašinos savininkas.
Gyvatėms gresia išnykimas
Skirtingai nei paukščiai ar žinduoliai, ropliai yra baikštūs ir stengiasi nekristi į akis. Tai ypač būdinga gyvatėms, kurios ir taip vertinamos nepalankiai. Pati prigimtis verčia jas išnykti.
“Savannah River” ekologinės laboratorijos darbuotojai Robertas Ridas ir Richardas Shine’as tvirtina, jog neturint duomenų apie gyvačių populiacijos tankį ir dydį, žmonės gali net nepastebėti, kad kurios nors jų rūšys nyksta. Tačiau galima nustatyti, kokios aplinkos sąlygos galėtų sąlygoti gyvačių nykimą. R.Ridas ir R.Shine’as ištyrė 75 Australijos Elapidae gyvačių šeimos rūšis. Tai tolimos kobrų giminaitės, vienos iš nuodingiausių gyvačių žemėje.
Ištyrę daugiau kaip 18 tūkstančių šeimos atstovų, gyvenančių įvairiuose pasaulio terariumuose mokslininkai išsiaiškino pagrindines šiai šeimai kylančias grėsmes. Pirmiausiai, patelės yra labiau pastebimos, nei patinai, todėl jas dažniau užmuša. Be to, šios gyvatės tyko savo grobio pasaloje, o tai reiškia, kad jei jų aukų populiacija nyksta, tai ir gyvatėms sunku pramisti. Trūkstant maisto gyvatės tampa vangios ir nebesidaugina
Už plastmasinę gyvatę moksleivė padavė bendraklasę į teismą
Viena Kinijos moksleivė iš savo bendraklasės, kuri ją išgąsdino plastmasine gyvate, siekia prisiteisti daugiau kaip 12 tūkst. svarų sterlingų (61 tūkst. litų). Vidurinę mokyklą lankanti mergaitė tvirtina dėl tokio pokšto patyrusi psichologinę žalą, rašo laikraštis "Huasheng Morning Post".
Tik pavarde Zhu (Džu) įvardijama moksleivė, gyvenanti Huludao mieste, teigia šio incidento buvusi taip smarkiai traumuota, kad dabar naktimis sunkiai užmiega.
Laikraštis praneša, kad už panašią išdaigą iš vieno berniuko ir mokyklos ji jau yra gavusi 1 700 svarų sterlingų (8,6 tūkst. litų).
Gyvatė susibičiuliavo su užkandžiu
Tokijo zoologijos sode gyvenanti graužikais mintanti gyvatė užmezgė keistą draugystę su žiurkėnu, kuris į jos akvariumą buvo įleistas kaip užkandis. Žiurkėnas su žiurkėmis mintančia kobra buvo „supažindintas“ praėjusį spalį. Iki tol šaldytomis pelėmis maitinta gyvatė buvo pradėta maitinti gyvais žiurkėnais.
Tačiau vietoj to, kad žiurkėną prarytų, kobra vardu Aochan su graužiku susidraugavo. Nuo to laiko jiedu dalijasi baseinu, o zoologijos sodo prižiūrėtojai žiurkėną pavadino Gohan, kas išvertus iš japonų kalbos reiškia „patiekalas“.
„Nemanau, kad yra koks nors pavojus (kad gyvatė surys žiurkėną). Panašu, kad Aochan mėgaujasi Gohano draugija“, - sakė zoologijos sodo prižiūrėtojas Kazuya Yamamoto.
Vokietijos pašto siuntinyje rasta mirtinai nuodinga gyvatė
Vokietijos policija dabar tiria, kaip galėjo būti, kad paštu buvo išsiųsta mirtinai nuodinga gyvatė - žalioji mamba. Beje, ant siuntinio buvo priklijuotas lapelis su užrašu “Dėmesio! Nuodinga gyvatė!” Šiuo siuntiniu į Berlyną buvo išsiųsta maždaug metro ilgio žalioji mamba.
Nors siuntėjas priklijavo perspėjimą, bet savo adreso nenurodė. Todėl policijai kol kas nesiseka jo rasti. Žalioji mamba, kuri priklauso vienai nuodingiausių pasaulyje gyvačių rūšių, perduota sostinės zoologijos sodui.
Gyvačių nuodai išsivystė iš paprastų organų baltymų
Kuomet evoliucijos eigoje gyvačių organizmuose buvo kuriami nuodai, jiems buvo panaudoti baltymai iš visų organizmo dalių, teigiama atlikus 24 skirtingų toksinų analizę. Stebina tai, jog pakanka tik nežymiai modifikuoti visiškai nežalingus baltymus, kad šie taptų mirtinais nuodais.
Tai vaistų kūrėjams gali padėti gaminti baltymus su tiksliu biologiniu poveikiu.
Nuodingų gyvačių organizmuose maždaug prieš 60-70 mln. metų išsivystė liaukos, kuriose saugomos ir iš kurių išskiriamos seilės. Nuo to laiko įvairių rūšių organizmuose pradėta daugybės grobį pagauti padedančių toksinų gamyba.
Skirtingi nuodai veikia skirtingų tipų organizmo ląsteles – pavyzdžiui, raumenų ląsteles ar kraujo ląsteles. Šis ryškus specifiškumas privertė mokslininkus spėti, kad nuodai kilę iš nenuodingų baltymų, gaminamų įvairiuose kūno organuose. Šie baltymai natūraliai sąveikauja su iš jų kilusių nuodų pažeidžiamomis ląstelėmis. Tačiau teorijai patvirtinti trūko svarių įrodymų.
Nuodų kilmės mįslė patraukė Bryano Fry‘aus iš Australijos Nuodų tyrimo įstaigos dėmesį. Ši įstaiga priklauso Melburno universitetui. Mokslininkas nusprendė atlikti 24 žinomų gyvačių toksinų genetinę analizę.
Analizės metu buvo lyginamos nuodų ir širdies, smegenų, kepenų bei kitų organų baltymų aminorūgščių sekos. Išsiaiškinta, kad 21 iš 24 nuodų atrodo susiję su minėtais organais.
„Tai išryškina didžiulę gyvačių gaminamų toksinų įvairovę. Jis įrodė, kad nuodai atkeliauja iš viso organizmo“, - sakė nuodų ekspertas Wolfgangas Wüsteris iš Velso universiteto (D.Britanija).
Stebina tai, kad norint natūralų baltymą paversti nuodu pakanka labai nežymių pakitimų.
„Nepaisant aiškaus biologinio aktyvumo pasikeitimo, esminė molekulės sandara ir jos erdvinė struktūra keičiasi labai nežymiai“, - sakė B.Fry‘us. Jis mano, kad atidžiau išanalizavus toksinų sandarą ir kitimus, taip smarkiai paveikusius jų funkciją, mokslininkams bus lengviau suvokti baltymų raidą ir tai, kaip veikia normalūs baltymai.
B.Fry‘us tęsia savo tyrimus ir tikisi išsiaiškinti kaip gyvačių liaukose pradėti naudoti baltymai.
Gydytojai toksikologai – apie pagalbą įkandus gyvatei
Šią vasarą medikams vis dažniau tenka padėti gyvačių įkąstiems gyventojams. Pasak Valstybinio aplinkos sveikatos centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro specialistų, šiemet gyvačių įkandimai pasižymi savo sunkumu (sukelia viso organizmo reakcijas). Todėl itin svarbu teisingai padėti žmogui, kuriam įkando gyvatė, sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai.
„Reikėtų kaip įmanoma labiau atšaldyti gyvatės įkąstą kūno vietą, tuo sumažinant nuodų skverbimąsi į organizmą, ir skubiai vykti į artimiausią gydymo įstaigą, - pataria Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro gydytojas toksikologas Robertas Badaras. – Svarbiausia, teikiant pirmąją pagalbą laikytis medikų rekomendacijų ir nenaudoti metodų, kurie gali dar labiau komplikuoti nukentėjusiojo sveikatą.“
Pasak R. Badaro, daugelis žmonių iki šiol dar klaidingai įsitikinę, jog įkandus gyvatei, reikia pažeistą galūnę užveržti, iš įkandimo vietos iščiulpti nuodus, pažeistą vietą prideginti. Iš tikrųjų, šie metodai neveikia arba kenkia, sukelia riziką teikiančiajam pagalbą. Pasak R. Badaro, labai rizikinga čiulpti nuodus iš gyvatės įkandimo vietos. Tai darantis žmogus turi būti visiškai garantuotas, kad jo dantys nesugedę ir burnoje nėra žaizdelių, nes kitu atveju, jis gali pakenkti ir nukentėjusiajam, ir sau.
Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro gydytojai toksikologai dar kartą primena, kad įkandus gyvatei, geriau nebandyti „liaudies“ metodų. Patartina atšaldyti įkandimo vietą ir kuo greičiau kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.
Kiekvienu konkrečiu atveju, kaip suteikti pagalbą žmogui, kuriam įkando gyvatė, bei kitais apsinuodijimų klausimais tikslinga pasikonsultuoti su Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro gydytojais toksikologais (visą parą galima skambinti tel. 8-5 2362052 arba 868753378).
Šį biurą, kaupiantį ir analizuojantį informaciją apie apsinuodijimus Lietuvoje, 2001 m. įkūrė LR Sveikatos apsaugos ministerija.
Gyvatė prarijo savo uodegą
Taivane viena gyvatė prarijo savo uodegą. Iš Amerikos kilusi karališkoji gyvatė buvo rodoma lankytojams Nacionaliniame Taidongo zoologijos parke, kai įvyko šis incidentas. Roplys buvo nieko neėdęs visą parą ir, savo paties uodegą palaikęs kita gyvate, ją prarijo.
Po valandą trukusio skubaus gydymo gyvūnas atsigavo.
Karališkosios gyvatės dažniausiai aptinkamos Šiaurės Amerikos dykumose ir gali užaugti iki 1,5 metro ilgio.
Kūdikis įkando gyvatei
Vienas kūdikis įkando gyvatei, kai ši iššliaužė iš bulvių maišo, kurį iš parduotuvės parsitempė jo motina. Alabamos valstijos Semeso mieste gyvenanti Toni Barnard šias bulves pirko vietiniame prekybos centre "Wal-Mart", pranešė laikraštis "Mobile Register".
Moteris pasakojo, kad gyvatė iš maišo išsliuogė tuomet, kai ji parsinešė pirkinius namo ir pradėjo juos kraustyti. Motinai trumpam nusisukus, jos 11 mėnesių sūnelis Trevoras pačiupo nematytą gyvį, įsikišo jį į savo burną ir sukando.
T.Barnard pasakojo išplėšusi gyvatę iš kūdikio rankų, o kažkas kitas nukirtęs jai galvą. Vaikas nė kiek nenukentėjo.
Laikraštis rašė, kad į bulvių maišą greičiausiai pateko jauna dėmėtoji gyvatė (Elaphe guttata). Šios rūšies ropliai yra nenuodingi ir dažnai aptinkami JAV pietinėse provincijose.
Po šio incidento "Wal-Mart" iš prekybos pašalino visas likusias fasuotas bulves.
Nu bet šitie straipsniai (bent jau dalis jų) - visiškas pravalas...Apgailėtina...
Labiausiai man patiko šita vieta ''Utenos rajone sodyboje poilsiavusiai vilnietei šeštadienį įkando angis, dar vadinama gyvate marguole. Moteris nepajuto, kaip kieme paslydo ir kaip jai staiga į kulną kažkas skaudžiai įkirto. Atsigręžusi ji pamatė storą, juodą maždaug dviejų (!) metrų ilgio gyvatę.''
Norėčiau aš pamatyt tą dvimetrinę angį...nu ir skiedalai
Skirtingai nei paukščiai ar žinduoliai, ropliai yra baikštūs ir stengiasi nekristi į akis. Tai ypač būdinga gyvatėms, kurios ir taip vertinamos nepalankiai. Pati prigimtis verčia jas išnykti.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
