Gyvalazdžių šeima Phylliidae išsiskiria iš kitų gyvalazdžių, nes imituoja lapus, o ne šakeles, ar medienos gabalėlius (kaip dauguma gyvalazdžių). Šie vabzdžiai paplitę nuo Pietų ir Pietryčių Azijos
Tai rodo daugelis dabar gyvenančių lapapilvių požymių, ilgainiui ne daug kas pasikeitė. Gyvalazdės apsaugai nuo grobuonių naudoja maskavimąsi, ir atrodo lyg lapai, tada plėšrūnai nesugeba atskirti jų nuo tikrų, tankioje lapijoje. Kad sutrikdytų grobuonį, vaikščiodama gyvalazdė linguojasi, kaip vėjo nublokštas lapelis. Mokslininkas Antonio Pigafetta galbūt buvo pirmas aprašęs šiuos vabzdžius, plaukdamas kartu su Fernandu Magelanu vienoje ekspedicijoje. Jis surašė fauną Cimbonbon salos, kurioje buvo išsilaipinusi flotilė. Iš jo įrašų: “Šioje saloje surasti medžiai, kurių kai kurie nukritę lapai atsigauna, ir pradeda vaikščioti, jie panašūs į šilkmedžio lapus, bet ne tokie pailgi, turi lapo stiebą, ir kiekvienoje pusėje po 3 pėdas…” Vienas iš laikymo ypatumų, tai liga, kaip manoma grybelis. Jis atsiranda kai drėgmės perdaug, ar purškiant terariumą vandens kliūva ant gyvalazdės (todėl to reikėtų vengti). Požymiai, kai gyvalazdės tampa vangios, pradeda numetinėti kojas, nebeišsilaiko ant augalų ar terariumo sienelių, krenta žemyn ir nusibaigia. Tokiu atveju reikia pakeisti substratą, išplauti terariumą su citrinos rūgšties ar sodos tirpalu, svarbu gerai išskalauti, ligotas gyvalazdes reikia sunaikinti, jog neužsikrėstų sveikosios. Ši liga gali sunaikinti visą auginamų gyvalazdžių koloniją. Pasitaiko, jog gyvalazdėm nutrūksta kojos, jei nimfa jauna – koja atauga (regeneruoja), jei gyvalazdė suaugusi ar beveik suaugusi, tai gali būti jos mirties priežastis.
Gyvalazdžių kiaušiniai imituoja augalų sėklas, 5-8mm. ilgio, nelabai taisyklingos formos, šėriuoti.
Phyllium sp. (Phillipines) kiaušiniai
Nimfos smulkios, pradeda augti paskutiniais išsinėrimais, auga palyginti lėtai.
Phyllium sp. (Phillipines) L2-3 nimfa
Phylliidae šeima turi šias gentis: Chitoniscus
Microphyllium
Nanophyllium
Phyllium
Eophyllium (išnykusi)
Pasaulyje priskaičiuojama apie 30 lapapilvių rūšių, tai mažai ištirti vabzdžiai, manoma, kad kai kurios rūšys tos pačios vienos rūšies, tik turi kitas spalvines formas, nes gyvena kituose regionuose. Pateikiau kelėtos, populiariausiai namuose auginamų lapapilvių aprašymus. Daugumos laikymo sąlygos panašios.
Phyllium giganteum
Šeima:Phylliidae
Gyvenamoji vieta: Vakarų Malaizija
Mitybiniai augalai nelaisvėje: gervuogė, ąžuolas, avietė
Temperatūra: +27-30C
Drėgmė: ne mažiau 80%
Vystimosi laikas: kiaušiniai inkubuojasi 5,5-6 mėn. Nimfos auga 4,5-5 mėn.
(kitų vystimosi laikai beveik vienodi)
Tai didžiausios Phyllium genties gyvalazdės. Netinkamos pradedantiesiems gyvalazdžių augintojams, dėl savo jautrumo į temperatūros ar drėgmės svyravimus. Net pas patyrusius augintojus jos neretai žūva. Rūšis ganėtinai reta ir brangi. Jaunoms nimfoms patartina duoti jaunus ąžuolo lapus, kadangi jos gali neįkąsti kietesnių, su plaukeliais lapų (kaip kad avietės, gervuogės).
Patelės: žalios, išmargintos rusvomis dėmėmis, gali pasiekti 5 colių (10-12,7cm) ilgį, ir 3 colių (7,6-10cm.) plotį. Gali išgyventi iki metų po paskutinio išsinėrimo.
Patinai: labai reti gamtoje, nelaisvėje auginamos pagrinde tik patelės, dauginasi partenogenezės būdu (kai patelė deda neapvaisintus kiaušinėlius, iš kurių ritasi tik patelės). Patinai gyvena trumpai, 1-2 mėnesius po paskutinio išsinėrimo.
Na su jomis be galo sunku. Turėjau 3 mažas P.giganteum, iki beveik suaugusios užaugo tik viena, bet ir ta nepalikusi palikuonių krito.
Šiuo metu auga apie 10 p. sp. (Phillipines), kolkas atrodo auga, kaip ir be nuostolių.
Turi substratas būti drėgnas, taip pat kas kelias dienas išėmus gyvalazdes iš terariumo purkšti lapus.
Kaina labai įvairi ir svyruojanti, priklausomai nuo to ką pirksi (kiaušinius, nimfas, suaugėlius) iš kur pirksi.
O mano nuomone šaunus straipsnis.:thumb:
o dėl google tai kam tada žmonėm išvis vargt ir kūrti tokius staipsnius??vietoj straipsnio galima nuorodu į google pridėti kalną.:conf:
