Brachypelma smithi - Meksikos raudonkelis paukštėda
Šeima:Theraphosidae Pošeimis:Theraphosinae
Brachypelma smithi – ramus voras, kuris puikiai tinka pradedantiesiems augintojams. B. smithi dar ir vienas populiariausių namuose laikomų vorų. Vidutinio dydžio žeminis voras saugomas CITES (Convention on International Trade of Endangered Species), paminėtas II priede (reikalaujantis specialių leidimų tarptautiniam pervežimui).
Gyvenamoji vieta: Gamtoje Brachypelma smithi gyvena Meksikoje.
Jauna patelė
Aprašymas:B. smithi – kresnas voras. Jo nugara tamsiai ruda ir juoda, pilvelis ir kojos – tai pat tamsios, tačiau ant kiekvieno „kelio“ yra ryškiai oranžiniai lopiniai. Auga jis lėtai, tačiau ir gyvena labai ilgai: patelės dažnai išgyvena ilgiau nei 25 metus.
Priežiūra ir maitinimas: B. smithi agresyviai puls didelius vabzdžius, o suaugusį individą retkarčiais galite pamaloninti pelės jaunikliais. Stenkitės to nedaryti dažniau nei po vieną peliuką kas kelis mėnesius.
Aplinka: Kadangi B. smithi laisvėje rausia gilius urvus, terariume reikėtų suteikti bent kažkiek panašias sąlygas. Į 40 litrų talpos terariumą pripilkite storą sluoksnį durpių substrato (sumaišykite durpes su drėgnu smėliu santykiu 50/50). Įtaisykite vorui slėptuvę ir po ja pradėkite rausti substratą. Voras paskui pats susitvarkys taip, kaip jam patogiau. Ši rūšis gerai jaučiasi 25° to 28° C temperatūroje. Šildymui tinka kabelis ar kilimėlis. Gamtoje Brachypelma smithi dažnai šildosi slėptuvės prieigose, o kartais netgi nutempia ten savo kokonus, kad šie sušiltų.
Elgesys:Brachypelma smithi – vieni ramiausių vorų, tačiau išgąsdinti jie stojasi piestu ir kartais spardo alergizuojančius plaukelius. Trumpai pagąsdinęs užpuoliką, B. smithi kartais staigiai lekia slėptis, bet dažniausiai tiesiog nužingsniuoja tolyn. Šie paukštėdos – puikūs augintiniai.
Ėmimas ant rankų: Atsargiai imkite vorą iš viršaus taip, kad jo kojos prisiglaustų prie kūno apačios. Kitas būdas – ant ištiestos rankos jį užvaryti, kita ranka švelniai baksnojant jam pilvelį. Užvaryti galima ir su šepetuku. (Egzotika.Info administracija nerekomenduoja imti vorus ant rankų!)
Poravimas ir veisimas:B. smithi įmanoma veisti, jei vorams suteiksite reikalingas sąlygas. Patelėms reikia poros mėnesių vėsesnio periodo prieš poravimą. Kai patinas subręsta, jis nupina spermos voratinklį. Tada jį reikia įkelti į patelės terariumą. Po sėkmingo poravimosi, iš kokono išsirita apie 250 voriukų. Tą patį patiną galima suporuoti su keliomis patelėmis. Po sėkmingo susiporavimo, patinas paprastai miršta per kelias savaites.
Subrendęs patinas (shrnz foto)
B.smithi ir kai kurios kitos žeminės paukštėdų rūšys iš Šiaurės ir Centrinės Amerikos sukelia augintojams nemažai problemų, kai kalba eina apie veisimą. Kartais vorai susiporuoja, tačiau kokono patelė nepadeda. Kartais patelė padeda kiaušinėlius, susuka juos į kokoną, bet po keleto dienų arba jį suėda, arba palieka be priežiūros. Bandoma eksperimentuoti su patelėmis laikant jas vėsiai. Tikima, kad patelėms reikia kažkokios smulkmenos, kurią suradus, palengvėtų šių nuostabių vorų veisimas. Šios rūšies vorai iš pradžių auga labai lėtai, bet reguliariai ir gausiai maitinant, iš paauglių jie tampa suaugėliais daug greičiau nei kiti paukštėdos. Kai kurie „forsuojami“ augintiniai subręsta per 5 metus (patinai) ir 7 metus (patelės), kas yra daug greičiau negu nurodyta daugelyje šaltinių. Lėtas augimas (brendimas) būdingas daugeliui ilgai gyvenančių rūšių. Patelės nelaisvėje neretai gyvena ilgiau nei 25 metus.
Kur galima įsigyti: Kadangi B. smithi – vieni populiariausių nelaisvėje auginamų paukštėdų, jų nesunku gauti tie Europoje, tiek Amerikoje. Nepamirškite, kad ši vorų rūšis saugoma ir voras privalo turėti dokumentus, kai pasiekia jus.
As maciau, kas parasyta, bet buvo idomu, kodel, kokios pasekmes organizmui, butu jeigu vistiek tai duotum, nes galvoju, kad jei zino tai pasidalins su manimi ir man nereiks paciam dometis kitomis kalbomis tuo klausimu
Cia kaip vieni sako neserti vistiena, nes kenksminga, nes greiciau auga ir negerai kazkas, o ziurejau dokumentini filma kur vokietis turi kelis simtus voru ir seria vistiena ir vargo nemato. Aiksu tada galima pradeti kalbeti apie vistienoje esancius hormonus ir tada koks butu ju poveikis. Ir t.t.
Damon, na tu pats gi nesimaitini vien tik vištiena (ir dar be druskos!). maistas visada geriau, kai yra kuo įvairesnis.
dokumentiniame filme vokietis kelis šimtus vorų jei turi ir veisia ir t.t., manyčiau, nelabai jam ir gaila, jei kuris anksčiau laiko pastimpa. kitas reikalas kai žmogus turi vieną-du voriukus, įrengia terariumus-rūmus ir t.t., šeria peliukais, tie staigiai užauga ir užsilenkia. nesinori ginčytis, rekomendacijos, kurias skaičiau ir pagal kurias rašytas straipsnis, buvo tokios. jeigu tu rasi ką nors įdomaus parašyto apie tai, kaip gerai yra maitinti vorus VIEN TIK peliukais, duok nuorodą, manau, visi mielai paskaitys ir pasimokys :yes:
Milda, be problemų, kada bus laisvo laiko pasidomėsiu. Aišku aš nesakau, kad tik tik peliukais ar šlaunelėmis reikia šerti, bet manau kad koks 80% tokio maisto galėtų sudaryti voro racioną. Dabar manau, kad tai geriau, nes : greičiau auga ir lengviau gauti tokio maistelio.
o tai su kaip su tom pelem negalima daznai sert tai ir kokiu varliu irgi negalima daznai (jei isvis galima, nes nesu tikras ) duot nes pasekmes tokios pat kaip seriant peliukais?
