Siekia iki 10 cm ilgio, tačiau paprastai būna mažesnė. Patelės didesnės už patinus. Gyvena dažniausia sausumoje, tačiau dauginasi, kaip visi varliagyviai vandenyje (negilesniuose telkiniuose nei 0,5 metro), poruojasi ir gėlame ir druskingame vandenyje. Paplitusi Rytų Europoje, bei Vakarinėje Azijos dalyje.
Jai patinka smėlėtos žemumų ir sausų vietų buveinės, tačiau sutinkama ir kalnuose ir miestuose, taip pat miškuose, stepėse dykumose ir pusdykumėse. Žiemą ir sausras praleidžia pasislėpusi. Veikli naktį, minta daugiausia vabzdžiais.
Vienas pakantesnių varliagyvių sausrai.
Bufo viridis
Bufo viridis paplitimas
Šeima Ranidae
Varlės (Ranidae) - beuodegių varliagyvių (Anura) šeima. Gyvūnų oda lygi arba nežymiai rauplėta. Akys su horizontaliu vyzdžiu. Patinų galvos šonuose yra balso maišai (rezonatoriai), kurie kvarkiant išsipučia. Viršutinis žandikaulis su kūgio formos dantimis, apatinis be dantų. Liežuvio galas giliai iškirptas, liežuvis išmetamas. Gyvena visuose žemynuose, išskyrus arktines sritis, didžiumą Australijos ir Pietų Amerikos pietinę dalį, Vakarų Indiją, ir daugumą Ramiojo Vandenyno salų.
Veisimuisi pasirenka gerai įšildomas vandens telkinio vietas, kur gumulais išneršia kiaušinėlius. Žiemoja vandens telkiniuose ar sausumoje. Tam dažniausiai pasirenka duobes, lapų krūvas, graužikų urvus, užsikasa į gruntą.
Plačiai paplitusi tikrųjų varlių (Ranidae) šeima. Į kurią įeina 30 genčių ir daugiau nei 600 rūšių.
Daugumai varlių būdingas netiesioginis vystimasis, su retom išimtim be buožgalvio stadijos. Varliagyviai dauginasi vandenyje.
Lietuvoje aptinkamos 5 Ranidae šeimai priklausančios rūšys:
* Didžioji kūdrinė varlė (Rana esculenta)
* Mažoji kūdrinė varlė (Rana lessonae)
* Ežerinė varlė (Rana ridibunda)
* Pievinė varlė (Rana temporaria)
* Smailiasnukė varlė (Rana arvalis)
Ranidae šeimai priklausančios gentys:
1. Gentis Amolops
2. Gentis Anhydrophryne
3. Gentis Arthroleptella
4. Gentis Arthroleptides
5. Gentis Batrachylodes
6. Gentis Cacosternum
7. Gentis Ceratobatrachus
8. Gentis Conraua
9. Gentis Dendrobatorana
10. Gentis Dimorphognathus
11. Gentis Discodeles
12. Gentis Elachyglossa
13. Gentis Hildebrandtia
14. Gentis Hoplobatrachus
15. Gentis Micrixalus
16. Gentis Microbatrachella
17. Gentis Nannophrys
18. Gentis Nanorana
19. Gentis Natalobatrachus
20. Gentis Nothophryne
21. Gentis Nyctibatrachus
22. Gentis Occidozyga
23. Gentis Palmatorappia
24. Gentis Petropedetes
25. Gentis Phrynobatrachus
26. Gentis Phrynodon
27. Gentis Platymantis (ground frogs)
28. Gentis Pyxicephalus
29. Gentis Rana (true frogs)
30. Gentis Staurois
Rana arvalis - Smailiasnukė varlė
Smailiasnukė varlė (Rana arvalis) – varlių (Ranidae) šeimos varliagyvis. Dydis 40 - 70 mm. Panaši į pievinę varlę, tik snukis smailesnis. Kūno viršus rudas ar pilkai rudas su juosvomis įvairaus dydžio ir kontrastingumo dėmėmis. Pilvas baltas ar gelsvas, beveik visada vienspalvis. Smilkinių dėmės kaip rusvosios varlės. Patinai tuoktuvių metu būna žydri.
Retesnė už rusvąją varlę. Gyvena pelkėtose vietose. Neršia vandenyje. Jaunikliai po metamorfozės bei subrendę individai maitinasi sausumoje. Būdingos pavasarinės ir rudeninės migracijos į žiemojimo vietas ir atgal į nerštavietes. Po neršto gyvena įvairaus tipo ir sudėties miškuose, krūmynuose, dirbamuose laukuose, tarpmiškių pievose ir kt.
Rūšis saugoma Berno konvencijos (III apsaugos kategorija).
Rana arvalis
Rana arvalis poravimosi metu
Rana arvalis paplitimas
Rana catesbeiana - Jautinė varlė
Jautinė varlė gyvena daugiausia vandenyje, nuo 9 iki 20 cm ilgio. Paplitusi Kanados pietrytinėje dalyje, vakarinėje, centrinėje, rytinėje JAV dalyse.
Pagarsėjusi ėdrumu jautinė varlė yra pati didžiausia Šiaurės Amerikoje. Gyvena ežeruose, kūdrose ir lėtai tekančiuose upeliuose. Didžiąją gyvenimo dalį praleidžia vandenyje ar netoli vandens. Spalva labai įvairi: kai kuriose arealo dalyse jautinių varlių nugara žalia, kitur – išmarginta stambiu raštu. Dauginimosi sezono metu , t.y. pavasarį ir vasarą, patinai gina teritoriją ir skardžiai kurkia žemu balsu, naudodamiesi po gerkle esančiu rezonatoriumi. Susiporavusios pateles sudeda apvaisinimui kelis tūkstančius ikrų. Buožgalviams subręsti reikia iki 4 metų.
Rana catesbeiana
Rana catesbeiana (Šiaurės Amerika) paplitimas
Conraua goliath - Varlė galijotas
Ši varlė pasiekia 40 cm ilgį. Gyvena daugiausia vandenyje, miškuose netoli vandens telkinių. Varlė galijotas yra pati didžiausia pasaulyje, sutinkama Afrikos vakarinėje dalyje. Ji gerai prisitaikiusi gyventi po vandeniu, puikiai plaukioja, nardo. Užpakalinės kojos stiprios, ilgais plėvėtais pirštais, oda lygi slidi. Minta kitomis varlėmis, smulkiais ropliais ir žinduoliais. Į sausumą išlipa retai. Varlės galijoto patinai didesni už pateles ir jų nevilioja balsu. Apie šių varlių dauginimąsi žinoma nedaug. Varlės gaudomos maistui, todėl sparčiai nyksta. Skaičiuojama kad likę tik 50% individų. Šių varlių taip pat mažėja dėl buveinių nykimo.
Yra keletas hipotezių kodėl nyksta varliagyvių populiacijos. Visų pirmiausia tai galėtų įtakoti bendras veiksnys, bioįvairovės krizė: buveinių naikinimas pokyčiai, ir buveinių fragmentacija, introdukuotos rūšys į ne joms būdingas natūralias buveines. Taip pat varliagyvių mažėja dėl pakitusios aplinkos, klimato pokyčių, padidėjusių UV spindulių srauto, radiacijos, cheminės taršos, padidėjusių ligų kiekio, taip pat infekcijų. Visi šie veiksniai veikia varliagyvius ne po vieną o kompleksiškai, jie gali veikti sinergetiškai, su rimtesnėmis pasekmėmis. Šie veiksniai varliagyvius veikia globaliu mastu.
Pasaulio vietos kur daugiausia nyksta varliagyvių
Pasaulio vietos kur daugiausia nyksta varliagyvių
Parengė: Ieva Balčiūnaitė.
Naudoti šaltiniai:
1. http://research.amnh.org/herpetology/amphibia/index.php
2. http://animaldiversity.ummz.umich.edu/site/accounts/classification/Lissamphibia.html
3. http://tolweb.org/Bufonidae/16941
4. http://amphibiaweb.org/index.html
5. http://www.globalamphibians.org/
6. http://amphibiaweb.org/cgi-bin/amphib_query?where-genus=Conraua&where-species=goliath
7. http://animaldiversity.ummz.umich.edu
8. Gyvūnai David Burnie, „Alma Litera“ 2002
9. http://www.globalamphibians.org/gaa_country_totals.htm
10. http://www.conservation.org/xp/Hotspots/hotspotsScience/
11. http://www.iucnredlist.org/info/major_habitats.html
dabar toks jausmas kad jie ateina ir tyliai skaito 
Visi metų laikai turi savo žavesį. ????
